Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Ž. K., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė DNB bankas, antstolis D. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė bankroto administratoriui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą, parengta 2016 m. vasario 10 d. Pareiškėjos kreditoriai 2016 m. kovo 15 d. įvykusiame R. K. trečiajame pakartotiniame kreditorių susirinkime nepritarė pateiktam fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui. Iš dviejų pareiškėjos kreditorių – kreditorius AB DNB bankas pakartotiniame kreditorių susirinkime nedalyvavo ir savo pozicijos dėl plano projekto neišreiškė. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, turintis 85,62 proc. balsų, balsavo prieš plano projektą ir pateikė savo pastabas. Pastabose nurodė, jog pateiktame mokumo atkūrimo plane nenurodyta konkreti pajamų dalis, kuri bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti, nėra kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko, nėra nurodyta reikalingo individualiai veiklai vykdyti turto sąrašo ir individualiai veiklai vykdyti skiriamų lėšų, pažymėjo, jog pareiškėjos gaunamų pajamų nepakanka net jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl neaišku iš kokių lėšų bus mokama bankroto administratoriui už jo atliekamą darbą, nėra aišku kokio dydžio pajamas gauna pareiškėja.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė teismo patvirtinti jos patikslintą mokumo atkūrimo planą, nurodė, jog iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą papildomai uždirba apie 100 Eur kas mėnesį. Bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ atstovas V. M. prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovė prašė plano netvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pateiktą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą (toliau – ir planas).

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nurodytų tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Pažymėtina, jog FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“ ar nekilnojamojo turto pardavimas. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, teismas turi teisę patvirtinti mokumo atkūrimo planą tik dviem FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, t. y. kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus (FABĮ 8 str. 8 d.). Tačiau prieš tai, teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-128-378/2016).

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai nustato, kokia informacija turi būti nurodyta fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane. Iš jos sprendžiama apie bankroto procese numatomus atlikti veiksmus bei galimybę pasiekti pagrindinį Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslą – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Plano įgyvendinimo sėkmingumas priklauso ne tik nuo aktyvių bankrutuojančio asmens veiksmų, vykdant įstatymo reikalavimus bei bendradarbiaujant su kreditoriaus, bet ir pačių kreditorių sąžiningumo, sprendžiant iškilusius klausimus. Priešingu atveju, būtų pažeidžiama bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra bei neužtikrintas asmens ir jo kreditorių interesų gynimas.

Apeliantė teigia, jog pareiškėja fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane nurodė 298,78 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos, nors teismas patvirtino kitą sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino 180 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėja pripažino, jog nenori pakeisti teismo patvirtintos sumos administravimo išlaidoms. Taigi ginčo dėl sumos administravimo išlaidoms apmokėti laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos tarp šalių nėra.

Apeliantė nesutinka, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė būtų sumažinta nuo 5 iki 3 metų. Patikslintame plane jo įgyvendinimo terminas nustatytas 3 metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai, kadangi toks terminas atitinka šiuo metu galiojančios FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijos reikalavimus, numatančius fiksuotą 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę. FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatyme (TAR, 2015 m. gruodžio 30 d., Nr. 2015-21017) numatyta, kad fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 7 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apeliantė teigia, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nustatytų reikalavimų.

Remiantis FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, plane taip pat turi būti nurodyta reikalingo individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas, individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti skiriamos lėšos. Teismas sutinka su apeliante, jog mokumo atkūrimo plane pareiškėja turėjo nurodyti lėšas skirtas individualiai veiklai vykdyti ir turto sąrašą. Kita vertus, šių duomenų nenurodymą nagrinėjamu atveju, teismas vertina kaip ne esminę aplinkybę, dėl kurios negalėtų būti patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja už vertimąsi individualia veikla 2016 m. sausį ir vasarį gavo po 100 Eur atlygį (3 t., e b. l. 65-68). Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog verslo liudijimas išduodamas atsižvelgiant į užsakymo apimtis, paprastai 5 dienų laikotarpiui, jo kainą sudaro 13,25 Eur (8 Eur – verslo liudijimui įsigyti ir 5,25 Eur – sveikatos draudimui). Taigi teismo vertinimu, pareiškėjos sąnaudos verčiantis individualia veikla yra minimalios ir nereikalauja papildomų piniginių ar materialių investicijų.

Remiantis pareiškėjos pateiktu mokumo atkūrimo planu, jos darbo užmokestis sudaro 340,45 Eur / mėn., 86,75 Eur / mėn (100 Eur - 13,25 Eur) papildomos išlaidos, taigi bendra pajamų suma sudaro 427,20 Eur / mėn, tuo tarpu mėnesinės išlaidos sudaro 420 Eur / mėn. (350 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti, 40 Eur administravimo išlaidoms ir 30 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui). Pareiškėja papildomai nurodė, jog domisi Darbo biržos persikvalifikavimo programomis ir galimybe laisvu laiku dirbti aukle. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, jog pareiškėja yra pajėgi tinkamai įvykdyti mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus.

Apeliantė teigia, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytų reikalavimų, nes pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta lėšų, kurios bus skirtos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Pažymėtina, jog FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, jog mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame numatytos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas yra viena svarbiausių bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano dalių. Ši dalis leidžia realiai matyti, kokia kreditorių reikalavimų dalis bus patenkinta, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, kaip fizinis asmuo vykdys ir, ar apskritai vykdys savo įsipareigojimus kreditoriams – įgyvendins patvirtintą mokumo atkūrimo planą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1249-590/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog iki turto pardavimo, kreditoriams kaupiama suma turėtų būti ne mažesnė nei 30 Eur / mėn., ji būtų kaupiama ir pervedama kreditoriams kas 6 mėnesius. Atsižvelgus į nurodyta, teismas sprendžia, jog nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytus reikalavimus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų. (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 str. 12 d., 10 str. 2 d.). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 str. 13 d.). Taigi pareiškėjo kreditorius disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.