- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1249-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18863-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Snoras distressed assets“, AB SEB bankas, COMPAGNIE FRANCAISE D
- Kategorijos
- 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – UAB „Snoras distressed assets“, AB SEB bankas, COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Lietuvos filialas, AB DNB bankas, bankroto administratorė O. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutartimi iškelta V. K. bankroto byla, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, bankroto administratore paskirta O. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi patvirtinti V. K. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Bankroto administratorė O. P. pateikė 2015-01-03 išvadą dėl fizinio asmens V. K. mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kuriame nurodė, kad fizinis asmuo V. K. pateikė mokumo atkūrimo plano projektą nepažeisdamas FABĮ 8 str. 1 d. reikalavimų. 2015-01-23 įvykusiame kreditorių susirinkime buvo pateiktas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto svarstymas ir tvirtinimas, kreditorius AB SEB bankas nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Priede prie balsavimo raštu biuletenio 2015-01-23 bankrutuojančio asmens V. K. kreditorių susirinkime kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. keliamų reikalavimų, kadangi nepateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, t. y. nors šis grafikas pateiktame plano projekte yra, tačiau jame nėra numatytas joks kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas, todėl toks mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ paskirties ir nesiekia teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros; mokumo atkūrimo plane nėra pateikta informacija, į kokią sąskaitą yra pervedamos bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos, nepateikiamas šios sąskaitos išrašas, kreditoriai neturi informacijos apie administratoriaus sudarytą depozitinę sąskaitą. Bankroto administratorė, vadovaudamasi FABĮ 8 str. 3 d. nuostatomis, teikė plano projektą tvirtinti teismui, nes kreditorių susirinkime nebuvo pritarta plano projektui. Bankroto administratorės nuomone, pateiktas planas atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo kreditorius AB DNB bankas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo plano, kuriuose nurodė, kad kreditoriai 2015-01-23 nutarė netvirtinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano, nes planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų, t. y. mokumo atkūrimo plane turi būti pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.), o tokio grafiko pateikta nėra; mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad atsiskaitymai su kreditoriais apskritai nebus vykdomi, o visos bankrutuojančio asmens pajamos (268,52 Eur) bus skirtos jo poreikiams tenkinti (223,01 Eur) ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (45,51 Eur). Įvertinus bankroto procedūros trukmę (5 metus), bankroto administravimo išlaidoms apmokėti bus skirta 2 730,60 Eur (45,51/mėn. x 60 mėn.), o atsiskaityti su kreditoriais nebus skirta nei vieno euro. Tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams bei pažeidžia kreditorių interesus, nes skolininkas nesiima aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Mokumo atkūrimo planas neturėtų būti tvirtinamas.
Suinteresuoto asmens kreditoriaus AB DNB banko atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad toks planas negali būti patvirtintas, nes pažeidžia kreditoriaus interesus. Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas yra ne nurašyti skolas, o atkurti bankrutuoti siekiančio asmens mokumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-17 nutartimi netvirtino pareiškėjo V. K. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano bei bankroto bylą nutraukė. Teismas, išanalizavęs bankrutuojančio fizinio asmens planą bei teismui pateiktus įrodymus, sutiko su suinteresuoto asmens kreditoriaus AB DNB banko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas neatitinka planui įstatymo keliamų reikalavimų – nėra pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.), nes plano 10 skiltyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ nurodytos sumos – „0,00“. Vadinasi, pareiškėjas realiai nevykdys savo įsipareigojimų kreditoriams, o tai reiškia, kad kreditoriniai reikalavimai realiai nebus vykdomi (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas nurodė, kad bankroto bylos tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų tenkinti kreditorių reikalavimus ar bent jų dalį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo planu yra iškraipoma kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra, nes kreditorių reikalavimai realiai nebūtų tenkinami apskritai. Duomenų, kaip realiai ir aktyviai pareiškėjas siekia padidinti savo pajamas, plane nenurodyta, trūkstant lėšų, jų planuojama gauti iš vaikų, papildomo darbo ieškoti neplanuojama. Teismo vertinimu, pagal pateiktą planą nėra užtikrinama pareiškėjo bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra (FABĮ 7 str. 1 d. 12 ., 8 str. 8 d.). Teismas sprendė, kad tokiu atveju, kai bankrutuojantis asmuo nenumato atsiskaitymo su kreditoriais, bankroto procesas neturi prasmes ir turi būti nutrauktas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad kreditoriai AB DNB bankas ir AB SEB bankas nepritaria pateiktam planui, nes nėra numatyta mokėjimų kreditoriams. Pažymi, kad nuo bankroto įstatymo įsigaliojimo teismai jau yra pradėję formuoti teismų praktiką, kad mokėjimų nenumatymas kreditoriams neprieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir nepažeidžia kreditorių interesų. Teismai patvirtina planą, kuriame nėra numatyta mokėjimai kreditoriams ir bankroto terminas yra trumpesnis nei penkeri metai. Nurodo, kad, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama pagal individualias aplinkybes – nemokaus asmens amžių (šiuo atveju pareiškėjo amžius 65 m.), sveikatos būklę (šeimos gydytojo pažyma apie susirgimą yra bankroto byloje), jo realias galimybes gauti pajamų (darbo rinkoje gauti darbą esant 65 m. amžiaus galimybės yra lygios nuliui) ir pan. Tuo atveju, jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais (šiuo atveju taip ir yra) visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ 1 str. 1 d. nurodytais tikslais. Teismas, iškeldamas bankroto bylą iš esmės patvirtino pareiškėjo, kaip sąžiningo skolininko, statusą. Kreditoriai neskundė šio procesinio veiksmo. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė O. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas su nenumatytais mokėjimais kreditoriams, atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus, nes į planą reikia žiūrėti kaip į kompleksinį dokumentą, įvertinant fizinio asmens gaunamas pajamas (šiuo atveju pajamos – senatvės pensija 269 Eur), būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas (223 Eur), pareiškėjo amžių (65 m.), sveikatos būklę (pažyma apie susirgimą yra pateikta), realias galimybes gauti darbą ir taip padidinti pajamas (65 m. amžiaus gauti darbą, kai Lietuvos darbo biržos balandžio 1 d. duomenimis nedarbo lygis yra 9,1% visų šalies darbingo amžiaus gyventojų). Visos aukščiau išdėstytos objektyvios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais (kaip yra šiuo atveju) ir visiškas atleidimas nuo skolų atitiktų FABĮ tikslams.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankrutuojantis asmuo turi siekti bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, bankroto įstatymo tikslas yra ne nurašyti fizinio asmens skolas, o sudaryti sąlygas jam atkurti savo mokumą tikslu kuo maksimaliau patenkinti kreditorių reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo tarpu iš šios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog visos pareiškėjo gaunamos pajamos iš esmės bus skirtos tik jo būtinųjų poreikių tenkinimui bei bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, tuo tarpu jokie (bent nedidele apimtimi) mokėjimai kreditoriams nėra ir nebus ateityje atliekami, t. y. kreditorių reikalavimai apskritai nebus tenkinami. Tai akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus bent jau iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą. Dėl to, AB SEB bankas mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo planu yra iškraipoma kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra, nes kreditorių reikalavimai realiai nebūtų tenkinami apskritai. Tokiu atveju, kai bankrutuojantis asmuo nenumato atsiskaitymo su kreditoriais, bankroto procesas neturi prasmės ir turi būti nutrauktas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad V. K. mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad atsiskaitymai su kreditoriais apskritai nebus vykdomi, o visos bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos (268,52 Eur) bus skirtos paties poreikiams tenkinti (223,01 Eur) ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (45,51 Eur). Tokiu būdu vykstant bankroto procedūroms 5 metus (kaip numatyta plane) bankroto administravimo išlaidoms apmokėti bus skirta 2 730,60 Eur (45,51 Eur/mėn. x 60 mėn.), atsiskaityti su kreditoriais nebus skirta nei vieno euro. Taigi, akivaizdu, kad viso bankroto proceso metu su kreditoriais visai nebus atsiskaitoma. Tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams bei pažeidžia kreditorių interesus. Teismų praktikoje nuosekliai plėtojama pozicija, kad mokumo atkūrimo plane nenumačius atsiskaitymo su kreditoriais mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, o fizinio asmens bankroto byla turi būti nutraukta. Taigi, tuo atveju, jeigu bankrutuojantis asmuo nenumato atsiskaitymo su kreditoriais bankroto procesas neturi prasmės ir turi būti nutrauktas. Pažymi, jog apeliantas dalį savo gaunamų pajamų galėtų skirti atsiskaitymui su kreditoriais, tačiau sąmoningai vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutarė netvirtinti apelianto mokumo atkūrimo plano. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo įvardinti plano trūkumai nėra susiję nei su plano redakcijos neaiškumais, nei su procedūriniais formaliais pažeidimais, t. y. jie yra susiję su plano turinio vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai netaikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo instituto ir nutarė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatvirtino bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano bei V. K. bankroto bylą nutraukė.
Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi, fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.
Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Taigi, pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi teisę pateikto plano netvirtinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorių 2015-01-23 susirinkimas nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui (2 t., b. l. 3-4). Kadangi mokumo atkūrimo plano projektui nepritarta dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bankroto administratorė, vadovaudamasi FABĮ 3-5 straipsniais, pateikė mokumo atkūrimo planą kartu su administratorės išvada tvirtinti teismui. Taigi, šiuo atveju, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, teismas, spręsdamas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimą, be kita ko, turi atsižvelgti ir įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjo mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, nes nustatė, kad pareiškėjo planu yra iškraipoma kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra, kadangi kreditorių reikalavimai realiai nebūtų tenkinami apskritai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
Pažymėtina, jog FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, jog mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas yra viena svarbiausių bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano dalių. Ši dalis leidžia realiai matyti, kokia kreditorių reikalavimų dalis bus patenkinta, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, kaip fizinis asmuo vykdys ir ar apskritai vykdys savo įsipareigojimus kreditoriams – įgyvendins patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Šiuo atveju pareiškėjo V. K. teismui pateikto mokumo atkūrimo plano 10 skiltyje „Kreditorių tenkinimo grafikas“ esančiuose kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikuose kreditoriams numatoma mokėti 0,00 Eur, kas iš esmės reiškia, jog pareiškėjas savo įsipareigojimų kreditoriams nevykdys. Aplinkybės, kad pareiškėjas V. K. bankroto proceso metu net neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, neneigia ir pats pareiškėjas, tą patvirtino ir pareiškėjo bankroto administratorė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas, pagal kurį kreditoriams nebūtų atliekami jokie mokėjimai, t. y. įsipareigojimai kreditoriams nebūtų apskritai dengiami, iš esmės yra naudingas tik pačiam pareiškėjui bei akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo kreditorių teises ir interesus, o tai sudaro pagrindą plano netvirtinimui (FABĮ 8 str. 8 d.).
Pažymėtina ir tai, jog FABĮ paskirtis yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad pareiškėjas nenumato gauti papildomų pajamų, išskyrus senatvės pensiją – 268,52 Eur, iš kurios bus tenkinami tik paties pareiškėjo poreikiai bei apmokamos administravimo išlaidos, o kreditoriams jokie mokėjimai viso bankroto proceso metu atliekami apskritai nebus. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas apskritai nėra suinteresuotas dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, o tik siekia skolų nurašymo, taikant jam fizinio asmens bankroto procedūras. Tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo V. K. mokumo atkūrimo planą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jei teismas nepatvirtina plano. Nagrinėjamu atveju teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, buvo pagrindas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015-03-17 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.