- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-250-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30702-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Kategorijos
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, grąžinta prokurorui nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nustatant 2 mėnesių terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. Š. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 11.25 val. (duomenys neskelbtini)stovinčiame automobilyje ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir veidą mažametei G. G., g. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. vasario 20 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą Nr. 1-215-445/2020 prokurorui, nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nustatant 2 mėnesių terminą. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas nėra išsamus ir tikslus: nėra konkrečiai nurodyta kurioje automobilio salono dalyje esant nukentėjusiajai ir kaltinamajam, buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, taip pat kuria ranka ir rankos vieta suduoti smūgiai. Taip pat, teismo vertinimu, turi būti atliekama nukentėjusiosios psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, apklausiami greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos darbuotojai, nėra pateikta pakankamai įrodymų apie kaltinamojo asmenybę, jog nėra sutrikusi šio asmens psichika. Teismo vertinimu, tai yra esminiai kaltinamojo akto trūkumai, trukdantys bylą nagrinėti teisme ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, o šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Juškevičienė skundu apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti.
3.1. Skunde nurodė, jog kaltinamajame akte nurodyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje požymiai: laikas (2019 m. liepos 20 d. apie 11.25 val.), vieta (duomenys neskelbtini) stovinčiame automobilyje ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdas (tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir veidą), ir padariniai, t. y., kad tokiais veiksmais sukeltas fizinis skausmas mažametei. Sutiktina su tuo, kad kaltinime galėtų būti konkretizuoti kaltinamojo veiksmai, t. y. kuria ranka, kokia rankos dalimi ir į kurią galvos ir veido pusę buvo suduodami smūgiai mažametei, tačiau tai gali būti ištaisoma teisiamajame posėdyje, prokurorui patikslinant kaltinimą. Teismas turėjo motyvuoti savo sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikimo įstatymo reikalavimams, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau nutartyje tokių pagrįstų argumentų nėra. BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę, bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, taigi teisminio nagrinėjimo metu prokuroras turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, pats pašalinti tam tikrus, jo nuomone, esančius trūkumus ar neaiškumus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, net nepradėjęs bylos nagrinėjimo teisme, betarpiškai netyręs įrodymų, nutartyje jau daro išvadą, kad kaltinimas E. Š. pareikštas, nesurinkus pakankami duomenų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl padarytos nusikalstamos veikos vietos, būdo, padarinių. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.
3.3. Prokurorė pažymi, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologui, abejonių dėl jos parodymų patikimumo nekilo, todėl nebuvo skiriama ir atliekama nukentėjusiajai psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu kiltų abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, teismas gali paskirti tokią ekspertizę. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neapklausti kaip liudytojai greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai, negali būti laikoma trukdymu nagrinėti bylą teisme, nes teismas savo nuožiūra gali šiuos asmenis iškviesti ir apklausti teisiamajame posėdyje.
3.4. Prokurorė teigia, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą ikiteisminio tyrimo metu nėra privaloma rinkti pažymas apie tai, ar asmuo yra įtrauktas į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą. Rinkti išsamius medicininius duomenis apie įtariamojo psichikos sveikatos būklę, taip pat reikalauti pažymų iš psichikos sveikatos centrų būtina tik tais atvejais, kai gaunama duomenų apie įtariamojo psichinės būklės, sveikatos sutrikimus ar priklausomybes. Apklausos metu pats įtariamasis E. Š. nenurodė, kad turi sveikatos psichinės sveikatos sutrikimų ar priklausomybių, apklaustas sodybos, kurią virš dviejų metų prižiūri E. Š., savininkas R. L., taip pat apklaustas šio sūnus E. L. nenurodė jokių aplinkybių, keliančių abejonių dėl įtariamojo psichikos sveikatos, ikiteisminio tyrimo pareigūnei, kuri betarpiškai bendravo ne vieną kartą su E. Š., taip pat nekilo jokių abejonių dėl įtariamojo psichikos būklės, todėl ir nebuvo renkamos pažymos iš psichikos sveikatos centrų. Vien E. Š. nurodytos aplinkybės, skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, kai vėliau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, atsižvelgiant į tai, kad jis skambino, būdamas neblaivus, vėliau negavus duomenų apie E. Š. galimus psichinės sveikatos sutrikimus ir nekilus abejonėms dėl jo psichikos sveikatos būklės, nebuvo pagrindu privalomai rinkti duomenis iš psichikos sveikatos centrų. Nagrinėjant bylą teisme, kilus abejonėms dėl E. Š. psichikos sveikatos sutrikimų ir būklės, tokie duomenys gali būti surinkti, teismas gali paskirti atlikti kaltinamajam teismo psichiatrijos (psichologijos) ekspertizę.
4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės skundas tenkinamas.
5. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
6. Kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto turinio sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
7. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams 2020 m. sausio 21 d. Apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamajame akte nėra konkrečiai nurodyta kurioje automobilio salono dalyje esant nukentėjusiajai ir kaltinamajam, buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, taip pat kuria ranka ir kuria rankos vieta suduoti smūgiai nukentėjusiajai. Šias aplinkybes teismas laikė suvaržančiomis kaltinamojo teises į gynybą, o patį kaltinamąjį aktą – neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo padaryta išvada dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams yra nepagrįsta.
9. Apeliacinis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaip teisingai pažymima prokurorės skunde, iš kaltinamajam E. Š. suformuluoto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo, matyti, kad kaltinime nurodyta: ir laikas 2019 m. liepos 20 d. apie 11.25 val.), ir vieta ((duomenys neskelbtini) stovinčiame automobilyje ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdas (būdamas neblaivus (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas) tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir veidą), ir padariniai (mažametei sukeltas fizinis skausmas). Iš šių duomenų matyti, kad kaltinime nurodytos visos aplinkybės, numatytos BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, kad kaltinime nėra nurodyta nukentėjusiosios ir kaltinamojo išsidėstymas automobilyje, kuria ranka ir rankos vieta buvo suduoti smūgiai nelaikytinos pagrindu konstatuoti, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai. Šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimo metu, gali būti tikslinamos.
10. Skundžiamoje nutartyje nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai – neapklausti liudytojais Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos darbuotojai, neatlikta nukentėjusiosios psichiatrinė-psichologinė ekspertizė – nėra esminiai, kurių nebūtų galima pašalinti teismo iniciatyva. Teismas privalo būti aktyvus ir neapsiriboti vien prokuroro pateiktais duomenimis. Baudžiamasis įstatymas sudaro sąlygas teisėjui, manančiam, jog bylos visapusiškam išnagrinėjimui ir objektyvios tiesos nustatymui tikslinga kviesti ir kitus asmenis, nei nurodyta prokuroro kaltinamajame akte, šiuos asmenis šaukti į teismą liudytojais. Tas pats pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog šioje byloje būtina atlikti nukentėjusiosios psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, abejojant jos parodymų patikimumu. Vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Nėra pagrindo ir manyti, kad dėl nutartyje paminėtų tariamų kaltinamojo akto trūkumų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis grindė savo išvadą dėl tariamo kaltinamojo teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo suvaržymų. Kaltės neigimo faktas nėra laikytinas aplinkybe, kuriai esant kaltinamasis aktas grąžinamas prokurorui. Dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo remiantis, teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų, tačiau nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją.
13. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimą perduoti bylą prokurorui, nepagrįstai motyvavo ikiteisminio tyrimo neišsamumu, nurodant, kad kaltinimas E. Š. pareikštas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Su šiuo teismo motyvu apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka ir pažymi, jog teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu, spręsdamas, ar nėra kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisimajame posėdyje, turi vertinti kaltinamojo akto atitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams, o ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą, jų įrodomąją reikšmę. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir tiesiogiai ištyręs visus byloje esančius duomenis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą, spręs, ar ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys laikytini įrodymais ir, ar jų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, vertindamas kaltinamąjį aktą, nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Kaltinime nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teisiamajame posėdyje, priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes teisingumą bylose vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).
14. Skundžiamoje nutartyje kaip vienas iš kaltinamojo akto trūkumų nurodomas ir tai, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų apie kaltinamojo asmenybę, jog nėra sutrikusi šio asmens psichika (medicininiai duomenys apie sveikatos būklę), taip pat nėra duomenų, kur jis nuolatos gyveno, kuo užsiėmė, koks jo pragyvenimo šaltinis. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra esminės, turinčios bylai svarios reikšmės. Šios aplinkybės gali būti tikslinamos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, BPK 219 straipsnio 2 punktas nereikalauja įvardinti šias skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą yra nurodyti. Prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys, tačiau jie nėra privalomi, nebent jeigu jie reikšmingi apibūdinant asmenį arba pagrindžiant įrodinėtinas bylos aplinkybes. Be to, bylos nagrinėjimo metu, kilus abejonėms dėl kaltinamojo psichinės būklės, prokurorei ir teismui nėra užkertamas kelias gauti tokius duomenis, o iškilus abejonės dėl kaltinamojo psichologinės būklės, paskirta teismo psichologijos-teismo psichiatrijos ekspertizę. Kaip teisingai pažymėjo prokurorė, ikiteisminio tyrimo metu nėra privaloma rinkti pažymas apie tai, ar asmuo yra įtrauktas į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą, kadangi šie duomenys yra renkami, iškilus abejonėms dėl kaltinamojo psichinės būklės.
15. Minėta, kad teismas grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Vis dėlto, tokių aplinkybių nenustatė aukštesnės instancijos teismas. Bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jų byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl kaltinamojo akto neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimams, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui ir netrukdo bylos nagrinėti iš esmės. Tuo remiantis, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartis pripažintina kaip nepagrįsta, todėl yra naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, o baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.