- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- II-395-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02626-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- E. B.
- Pareiškėjas
- E. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B. ir jo įgaliotam atstovui advokatui A. P.,
administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiam ir administracinio nusižengimo protokolą surašusiam Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. B. 2019-05-14 skundą (toliau-skundas) dėl 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos nutarimo Nr. 10-ANR_N-8864-2019 (toliau-nutarimas), kuriuo E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 eurų bauda (toliau-bauda) su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių (toliau-administacinio poveikio priemonė), panaikinimo bei susipažinęs su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 19098566946 (toliau-byla), -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos (toliau – Institucija) nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) E. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. vasario 8 d., apie 14:20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys antrąja eismo juosta link Vilniaus miesto pusės, didesniu greičiu prisivijo gretima eismo juosta ta pačia kryptimi judėjusį automobilį Volkswagen Arteon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. R., bei važiuodamas šalia minėtos transporto priemonės, nesant eismo saugumo užtikrinimo poreikiui, stabdė, vėliau didino važiavimo greitį, tokiu būdu siekdamas važiuoti greta minėtos transporto priemonės ir trukdyti Volkswagen Arteon vairuotojui atlikti persirikiavimo manevrą. Tęsdamas važiavimą, kelis kartus tyčia, iš chuliganiškų paskatų, tai yra demonstruodamas savo išskirtinumą bei rodydamas aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą, keldamas grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo suko vairą dešiniau, tokiais veiksmais priversdamas pirmąja eismo juosta važiavusio automobilio Volkswagen Arteon vairuotoją staiga manevruoti, keisti važiavimo kryptį ir greitį, jog būtų išvengta eismo įvykio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950; 9., 101., 126. punktus.
Šalies argumentai
E. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, kadangi su juo nesutinka ir nurodo, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio nusižengimo protokole (toliau-protokolas) užfiksuotomis aplinkybėmis, o protokolas, kaip jame nurodyta, surašytas remiantis S. G. ir A. R. liudijimu. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jos pažeidimo aplinkybės surašant protokolą buvo grindžiamos policijos pareigūno S. G. 2019 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo advokato 2019 m. kovo 1 d. pranešime nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje nėra S. G. ir A. R. liudijimų, todėl surašyto protokolo turinys neatitinka faktinių bylos duomenų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodoma, kad automobilis Audi kažkaip trukdė kitam automobiliui, vairuotojas A. R. buvo labai išsigandęs. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipė dėmesį, kad A. R. dėl jo veiksmų galėjo, turėjo bei privalėjo sustoti ir iškarto policijos pareigūnams nurodyti įvykio aplinkybes, bet to nepadarė. Iš pareigūnų L. R. ir S. G. tarnybinių pranešimų matyti, kad abu minėti automobilių vairuotojai pavojingai manevravo, t. y. įvykyje dalyvavo du automobiliai, ir iš tarnybinių pranešimų turinio negalima nustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sudėties požymių – nei tyčios, nei chuliganiškų paskatų. E. B. neigia automobilį vairavęs chuliganiškai, nurodo, kad važiavo automagistrale saugiai, kairia kelio juosta, leistinu greičiu, tyčia automobilio nestabdė ir tyčia į dešinę nesuko, galėjo netyčia į dešinę pasukti, kai pasilenkė paimti nukritusio telefono. Taip pat nurodo, kad be tarnybinių pranešimų, kurie nėra pakankamai detalūs ir kuriuose yra prieštaravimų, kiti tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindų būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad padarytas jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas (teismo b.l. 1-5).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad E. B. nesutikdamas su Skundžiamu nutarimu pateikė skundą, kuriame nurodo, kad jokių pavojingų veiksmų tyčia neatlikinėjo, o važiuodamas magistraliniu keliu ir artėjant prie kelio ženklo, ribojančio greitį, stabdė, dėl ko nukrito telefonas, ir jis bandydamas jį pakelti apie 2-3 sekundes buvo nukreipęs dėmesį ir priartėjo prie pirma eismo juosta važiuojančio automobilio. Policijos pareigūnas S. G., važiavęs iš paskos E. B. automobilio, nurodė, kad Audi automobilis važiuodamas tai padidindavo greitį, tai mažindavo susilyginęs su Volkswagen automobiliu, pavojingai manevravo į dešinę link Volkswagen, važiuojančio pirma eismo juosta, keletą kartų, taip sudarydamas situaciją kai Volkswagen automobilis buvo priverstas manevruoti ir išvengti avarinės situacijos. Automobilio Volkswagen vairuotojas A. R. aprašydamas susiklosčiusią įvykio situaciją nurodė, kad automobilio Audi A5 vairuotojas elgėsi agresyviai, provokavo eismo įvykį, t. y. kėlė grėsmę eismo saugumui, tai didindavo greitį, tai lėtindavo, bandė jį spausti prie išorinio kelio atitvaro, keletą kartų bandė užkirsti kelią. Todėl A. R. pateiktas paaiškinimas tik patvirtina ir papildo pareigūno S. G. nurodytas aplinkybes, kur aiškiai matyti, kad tai buvo ne vienkartinis, netyčinis E. B. priartėjimas prie kito automobilio, o sąmoningas, agresyvus, chuliganiškas vairavimas, kuris tęsėsi ilgo laiką tarpą. Prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. skundą atmesti (teismo b.l. 9).
Pareiškėjas E. B. (toliau-pareiškėjas) teismo posėdžio metu skundą palaikė ir parodė, kad važiavo automobiliu Audi iš (duomenys neskelbtini). Kelyje sutiko automobilį Škoda, kurį aplenkė. Likus 30 km. iki Vilniaus, netoli autostrados pabaigos, aplenkė automobilį Volkswagen. Volkswagen automobilis sulėtino greitį. Jis pats važiavo tuo pačiu greičiu, autopilotu, leidžiamu greičiu magistralėje. Susilygino su Volkswagen automobiliu. Pamačius ženklus stabdė, iškrito telefonas, kurį bandė pasiekti ir gal šiek tiek suktelėjo į dešinę pusę, bet liko savo juostoje. Supranta, kad turėjo sustoti kelkraštyje, bet telefonas galėjo pakristi ir po stabdymo pedalu. Nukritus telefonui važiavo antroje juostoje, vairą laikė viena ranka. Tikrai jo automobilis galėjo kryptelėti link automobilio Volkswagen, bet pakėlęs akis matė, kad liko savo juostoje. Galėjo kryptelėti ir ne vieną kartą, bet tai buvo ne dėl chuliganiškų paskatų ir pavojingo vairavimo neišžvelgia, nes liko savo juostoje. Tada pamatė automobilį su švyturėliais, sustojo ir jam buvo iškviesta policija bei surašytas protokolas. Kad buvo stebimas policijos pareigūnų, tuo metu nežinojo. Paaiškinimą rašė įvykio vietoje, antrą paaiškinimą – policijos komisariate. Paaiškinimą rašė pareigūnas iš jo žodžių. Mano, kad nieko nepažeidė. Pareigūno S. G. nepažinojo. Nors pareigūnas mano, kad jis kelyje kėlė pavojų, bet tai buvo netyčia, nes jam tiesiog nukrito telefonas, o to pareigūnas žinoti negalėjo. Konflikto tarp jo ir Volkswagen vairuotojo tikrai nebuvo. Turi beveik 10 metų vairavimo stažą, teisės yra jo pragyvenimo šaltinis, darbas susijęs su vairavimu. Jeigu būtų kaltas prisipažintų, bet kaltu nesijaučia. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo (teismo b.l. 21-28, b.l. 23, 25-27).
E. B. įgaliotas atstovas advokatas A. P. teismo posėdžio palaikė skundą ir parodė, kad nėra įrodymų pripažinti, kad E. B. vairavo iš chuliganiškų paskatų ir tyčia. Nenustatyti visi požymiai, kad pripažinti E. B. kaltu dėl chuliganiško vairavimo. Tarp liudytojų nurodytų aplinkybių yra prieštaravimų. Neaišku ar tikrai A. R. vairavo įmonei priklausantį automobilį Volkswagen. Prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti bei prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo (teismo b.l. 78-82).
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. G. (toliau-policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos buvo gauti dokumentai su prašymu apklausi E. B. ir surašyti jam protokolą. Buvo S. G. tarnybinis pranešimas ir advokato surašytas pranešimas. Nusprendė apklausti E. B., įvertino įrodymus – S. G. tarnybinį pranešimą ir advokato pranešime išdėstytas aplinkybes, kurios sutapo ir atitiko. Tirdamas bylą suprato, kad E. B. neigė chuliganiškas paskatas, jis neneigė kad buvo posūkis į dešinę, kad lygiai važiavo su Volkswagen automobiliu. Tačiau chuliganiškas paskatas įrodo tai, kad buvo važiuojama lygiagrečiai su Volkswagen automobiliu, tai padidinant tai sumažinant greitį. Taip pat S. G. matė nusižengimą, važiuojant paskui du automobilius. Vėliau buvo iškviesti patruliai, kurie paties įvykio nematė. Prašo skundo netenkinti (teismo b.l. 25-27).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos atstovą, liudytojus, daro išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentuotina, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
E. B. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4. punktas). Pagal KET 9. punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (kasacinė nutartis Nr. 2AT-64-942/2017). Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas,
3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad E. B. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. 2019 m. vasario 8 d., apie 14:20 val., Vilniaus r. sav., ties Bukiškio k., vairuodamas automobilį Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys antrąja eismo juosta link Vilniaus miesto pusės, didesniu greičiu prisivijo gretima eismo juosta ta pačia kryptimi judėjusį automobilį Volkswagen Arteon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. R., bei važiuodamas šalia minėtos transporto priemonės, nesant eismo saugumo užtikrinimo poreikiui, stabdė, vėliau didino važiavimo greitį, tokiu būdu siekdamas važiuoti greta minėtos transporto priemonės ir trukdyti Volkswagen Arteon vairuotojui atlikti persirikiavimo manevrą. Tęsdamas važiavimą, kelis kartus tyčia, iš chuliganiškų paskatų, tai yra demonstruodamas savo išskirtinumą bei rodydamas aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą, keldamas grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo suko vairą dešiniau, tokiais veiksmais priversdamas pirmąja eismo juosta važiavusio automobilio Volkswagen Arteon vairuotoją staiga manevruoti, keisti važiavimo krypti ir greitį, jog būtų išvengta eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. ginčija Skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir prašo nutarimą panaikinti. E. B. teigia, kad jo veiksmai padarinių nesukėlė ir jo veiksmai nebuvo chuliganiški ar tyčiniai, nei tikslo, nei tyčios chuliganiškai vairuoti automobilį neturėjo, nemanevravo dėl chuliganiškų paskatų, galėjo kryptelėti į kita eismo juosta važiuojantį automobilį Volkswagen vien dėl to, kad siekė paimti nukritusį mobilųkų telefoną, tačiau visą laiką išliko toje pačioje, savo važiuojamoje kelio eismo juostoje, taip pat, kad Institucija atlikusi tyrimą neįrodė subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės požymio – chuliganiškų paskatų. Tačiau kaip matyti, iš byloje apklaustų liudytojų S. G. ir A. R., kurie betarpiškai dalyvavo ir matė įvykį, parodymų, jie šią situaciją suprato ir interpretavo, kaip chuliganišką manevravimą. Liudytojas S. G., parodė, kad gerai matė, įvykio aplinkybes, kadangi matomumas buvo geras, jis pats važiavo pirma juosta, priekyje jo važiavo automobilis Volkswagen, kita juosta automobilis Audi. Šiems automobiliams susilyginus, atsidarė automobilio Audi langas, vairuotojai kažką diskutavo. Automobilio Audi vairuotojas važiuodamas antra juosta staigiai ir netikėtai pasuko vairą į Volkswagen automobilio pusę. Tai sukėlė avarinę situaciją, nes manevravimas į kito automobilio pusę galėjo sukelti nepataisomas pasekmes ir to buvo išvengta tik dėka to, kad automobilio Volkswagen vairuotojas laiku sureagavo. Liudytojui S. G. toks Audi vairuotojo elgesys sukėlė įtarimų ir jis tai įvertino, kai chuliganišką vairavimą. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiam vertinimui, nes liudytojas S. G. įvykio vietoje vairuodamas policijnos tarnybinį autonobilį kaip policijos pareigūnas, Vilniaus apskrities VPK viršininkas, matė įvykį, turėjo žinių, kompetencijos ir patirties įvertinti pareiškėjo ir liudytojo A. R. vairavusių atitinkamai automobilius Audi ir VW veiksmus, atskirti kokio automobilio vairuotojo veiksmai pažeidė KET ir suvokti chuliganišką vairavimą, privalėjo sustabdyti Audi automobilį ir todėl jį sustabdė. Tokius liudytojo S. G. parodymus patvirtina, policijos pareigūno A. G. bei liudytojos, policijos pareigūnės L. R., atvykusios pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės vado nurodymą į vietą kurioje S. G. sustabdė automobilį Audi, paaiškinimai duoti teisme, ir liudytojo A. R., vairavusio automobilį Volkswagen, parodymai. Be to, liudytojas A. R. per UAB „(duomenys neskelbtini) |“ 2019-03-01 pranešimą Lietuvos kelių plicijos tarnybai pranešė ir apklausos metu teisme parodė, kad automobilis Audi pasirodė įtartinai besielgiantys dar iki susiduriant su juo asmeniškai, kadangi automobilio Audi vairuotojas trukdė važiuoti ir automobiliui Škoda. Jis pasignalizavo Audi automobiliui žibintais, kad jį praleistų, kadangi Audi automobilis važiavo žymiai lėčiau, nei leistinas grietis, ir jį aplenkė, ir taip tapo persekiojamas Audi automobilio. Kai jis sulėtindavo greitį, Audi taip pat sulėtindavo ir tokia situacija truko ilgai. Jis važiavo pirma juosta, o Audi antra juosta, lygiagrečiai jam, taip intensyvus eismas buvo užblokuotas. Taip pat kelyje Audi vairuotojas jam rodė nemalonius gestus, ženklus, tarytum tai lyg numuš. Tai pastebėjo paskui jų važiuojanti policija ir sustabdė Audi automobilį. Teismas pažymi, kad teisme apklaustos liudytojos policijos pareigūnės L. R. parodymai yra netiesioginiai, kadangi pati liudytoja įvykio nematė, apie įvykio aplinkybės sužinojo iš S. G., tačiau patvirtino savo surašytą 2019-02-08 tarnybinį pranešimą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad visi trys apklausti liudytojai – tiek policijos pareigūnai S. G. ir L. R., tiek automobilį Volkswagen vairavęs A. R., nepažįsta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B., todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytojai suinteresuoti apkalbėti E. B. ir kaltinant pastarąjį chuliganišku vairavimu. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka byloje esančius rašytinius paaiškinimus, aplinkybes užfiksuotas policinos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. E. B. iškeltą abejonę dėl liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų laiko nepagrįsta, kadangi tam tikrų detalių neatitikimais, nedaro liudytojų parodymų nepatikimais, tuo labiau, kad nuo įvykio praėjęs ilgas laiko tarpas. Taip pat pažymėtina, kad E. B. tvirtino, kad konflikto tarp jo ir Volkswagen vairuotojo tikrai nebuvo, nors tiek liudytojas S. G., tiek liudytojas A. R., patvirtino, kad Audi automobilio vairuotojas buvo atsidaręs langą, bendravo su Volkswagen vairavusiu A. R. ir rodė nepadorius gestus, tai paliudijo ir liudytoja L. R., iš karto po įvykio sužinojusi šią aplinkybę iš liudytojo S. G.. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog E. B. vairavimo būdas, t. y. važiuojant šalia Volkswagen automobilio, tai stabdė, tai didino važiavimo greitį, taip trukdymas Volkswagen automobiliui atlikti persirikiavimo manevrą, kelis kartus suko vairą dešiniau, neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo požymius atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką. Tokios E. B. objektyvios veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas, ypač magistraliniame kelyje yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tikėtina, kad vien tik Volkswagen automobilio greitos reakcijos, profesionalumo dėka, t. y. kaip nurodė liudytojas S. G., kad jeigu Volkswagen automobilis nebūtų laiku sureagavęs, kai buvo pasukta į jo pusę, būtų sukeltos nepataisomos pasekmės, ir buvo išvengti galimų išties tragiškų pasekmių. E. B. pozicija, kad jam iškrito telefonas, kurį jis bandė pasiekti, todėl galėjo pasukti į dešinę pusę link automobilio Volkswagen ir ne vieną kartą, niekaip nepagrįsta ir bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Tikrindamas šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, teismas nustatė, kad jo nurodytos aplinkybės nesutampa su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis. Jo versiją paneigia ne tik detalūs liudytojų, policijos pareigūnų ir liudytojo A. R. parodymai, kuris paaiškino, kad Audi automobilio persekiojimas truko ilgą laiko tarpą, kad jau prieš tai Audi automobilio vairuotojas elgėsi įtartinai, trukdė važiuoti kitam automobiliui Škoda, bei kitai byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, kaip nustatyta iš liudytojo S. G. 2019-02-08 tarnybinio pranešimo ir jo parodymų teisme pareiškėjas apie automobilio Audi pasukimo faktą ir priežastį šiam liudytojui nesakė. Taigi teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, laikytini kaip jo gynybinė versija, siekiant sumenkinti savo veiksmų pobūdį bei išvengti gresiančios administracinės nuobaudos. Aptartas E. B. vairavimo būdas magistraliniame kelyje, kur eismas yra intensyvus, pasirinktas tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, šiurkščiai ignoruojant saugaus eismo reikalavimus, keliant grėsmę eismo saugumui. Teismas pažymi, kad E. B. išdėstytos aplinkybės, kad neva tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindų būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad padarytas jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius KET pažeidimą, todėl tai, kad administracinį tyrimą atlikusio pareigūno jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog duomenys buvo tirti ir vertinti neobjektyviai. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad administracinį tyrimą atlikusi Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad E. B. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
E. B. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta nusižengimą nubaustas 500 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat ginčija administracinės atsakomybės individualizavimą. Prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 420 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki dviejų metų. ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). E. B. nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo praradimas jam reikštų ir darbo praradimą, kadangi jo darbas susijęs su vairavimu, dažnai važiuoja į komandiruotes, gyvena užmiestyje, turi antrą pusę, yra nusipirkęs būstą. Šios nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimyninėmis ir darbinėmis problemomis, jam buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių ir darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Byloje nenustatyta nei jo administracinę atsakomybę lengvinanti, nei sunkinanti aplinkybė, jis neigia padaręs administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamas nusižengimas padarytas E. B. būnant baustam administracine tvarka už KET, turint galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje padaręs ne vieną nusižengimą, susijusį su KET pažeidimais. Todėl teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra drausmingas vairuotojas, nors dar yra jauno amžiaus, tačiau pažeidinėja KET, negerbia visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, praeityje skirtos nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Tuo pačiu teismas pažymi, kad už šio KET pažeidimo padarymą visai neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tiek atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek visuomenei gali sudaryti nebaudžiamumo nuotaikas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinės ir šeimyninės problemos, siejamos su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismas daro išvadą, jog E. B. bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, skirta ir individualizuota tinkamai bei laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl Skundžiamas nutarimas byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, jam inkriminuotą nusižengimą padarė pirmą kartą, darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, jo darbo pobūdis yra susijęs su automobilio vairavimo, gyvena kaimo vietovėje, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi, nutarimas keistinas, nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės 1 metų 6 mėnesių terminas sutrumpintinas iki vienerių metų, kurio pradžia skaičiuotina, nuo nutarties įsiteisėjimo ir E. B. išduoto vairuotojo paėmimo dienos. Paliktinas likusioje dalyje nutarimas nepakeistas.
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės teismo bylai nagrinėti-Institucjos administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 19098566946 grąžintina šiai Institucijai (teismo b.l. 10).
Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 103 straipsnio 1) punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi Vilniaus regiono apylinkės teismo liudytojai L. R. atlygintos 12, 5 Eur kelionės ilšlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos valstybės naudai iš pareiškėjo (teismo b.l. 44-58, 65).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,-
nutarė:
Pareiškėjo E. B. 2019-05-14 skundo netenkinti.
Vadovaujantis ANK 420 sraipsnio 5 dalimi, 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos nutarimą Nr. 10-ANR_N-8864-2019 pakeisti ir juo paskirto atėmimo teisės vairuoti transporto priemonės 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą sutrumpinti iki 12 (dvylikos) mėnesių, kurio pradžią skaičiuoti, nuo nutarties įsiteisėjimo ir E. B. išduoto vairuotojo paėmimo dienos.
Palikti nutarimą likusioje dalyje nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės teismo bylai nagrinėti- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 19098566946 grąžinti šiam skyriui.
Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 103 straipsnio 1) punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi Vilniaus regiono apylinkės teismo liudytojai L. R. atlygintos 12, 5 Eur keliones ilšlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti valstybės naudai iš pareiškėjo E. B..
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.