Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-179-544/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-15
Bylos Nr.: e2A-179-544/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00924-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
Ieškovas: S. J., O. J.

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise

Civilinė byla Nr. e2A-179-544/2025Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00924-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.6.11.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.19.4 (S)

PANEVĖŽIO apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Igno Totilo, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) S. J. ir O. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-12-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-1142/2024 pagal ieškovų S. J. ir O. J. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Reston Industries“, I. N. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė A. B., D. V., S. V., Kretingos rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Agroservisas“, A. T., UAB „Reston“, A. B., V. M., K. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. J. ir O. J. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys) atsakovams UAB „Reston Industries“ ir I. N. (toliau – ir atsakovai) prašydami: 1) perkelti ieškovams iš 2023-04-28 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kylančias pirkėjo teises ir pareigas į 3153/9175 ha dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) priteisti solidariai iš ieškovų atsakovei UAB „Reston Industries“ 42 000 Eur kompensaciją: 3) priteisti ieškovams iš atsakovės I. N. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad atsakovė I. N., 1051/1835 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas, ginčo sklypas), pardavusi atsakovei UAB „Reston Industries“, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 30 straipsnio nuostatas, nes nepasiūlė žemės sklypo dalies pirkti pirmenybės teisę turėjusiems žemės sklype esančių pastatų savininkams (ieškovams). Todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas į 3153/9175 žemės sklypo dalį, kuri yra proporcinga ieškovų turimai pastatų daliai.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškovų pareikštu ieškiniu nesutiko ir įrodinėjo, kad 2022 metais ieškovai buvo informuoti apie galimą žemės sklypo pirkimą / pardavimą, tačiau derybos dėl sandorio nebuvo sėkmingos, ieškovai sklypo nepirko, nes neturėjo pinigų, todėl jų pirmenybės teisė pirkti žemės sklypą nebuvo pažeista. Dėl šios priežasties atsakovė I. N. 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypo dalį teisėtai pardavė atsakovei UAB „Reston Industries“. Be to, atsakovai vertino, kad nėra teisinio pagrindo perkelti ieškovams tik dalį sutartyje numatytų pirkėjo teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2024-12-19 sprendimu ieškovų S. J. ir O. J. ieškinį atmetė; priteisė iš kiekvieno ieškovo: po 1 635,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Reston Industries“; po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. N.; po 78,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, valstybei.

5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad iki 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento ieškovai ir atsakovė UAB „Reston Industries“ neturėjo nuosavybės teisių į ginčo sklypą, tačiau buvo dalies žemės sklype esančių pastatų savininkai, todėl jų teisinė padėtis iki ginčo sandorio sudarymo buvo lygiavertė, t. y. abi šalys turėjo Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmumo teisę pirkti atsakovės I. N. parduodamą žemės sklypą, kurį užima nuosavybės teise valdomi statiniai ir kuris būtinas tiems statiniams naudoti pagal paskirtį.

6. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad nei Žemės įstatymas, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) imperatyviai nereglamentuoja, kam žemės sklypo pardavėjas turėtų parduoti jam priklausančią žemę tais atvejais, kai ją pirkti pageidauja keli tą pačią pirmumo teisę turintys asmenys (statinių savininkai), taip pat nenumato, kad žemės sklypo savininkas turi pareigą žemės sklypą parduoti ne vienam pasirinktam, o keliems pirmenybės teise pageidaujantiems pasinaudoti pastatų savininkams. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju pats žemės savininkas turi teisę nuspręsti, kuriam pirkėjui, atitinkančiam Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, parduoti jam priklausantį turtą. Teismo nuomone, tokia žemės savininko teisė kyla iš jo teisės laisvai disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu bei sutarčių laisvės principo. Priešingas Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas žemės savininko (pardavėjo) teisėms pažeisti, o žemės sklypo pardavimą iš esmės apsunkintų.

7. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė I. N. išreiškė valią parduoti visą jai priklausiusią žemės sklypo dalį (1051/1835) vienam pirkėjui ir šią žemę ji pardavė atsakovei UAB „Reston Industries“, kuri pateko į Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės sklypą tomis sąlygomis, kuriomis jis yra parduodamas, sąrašą, teismas padarė išvadą, kad sudarant 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

8. Teismas tokią išvadą padarė nepaisant to, kad byloje liko neįrodyta, jog ieškovai registruotu laišku pasirašytinai būtų buvę informuoti apie atsakovės ketinimą parduoti žemės sklypą, kaip reikalavo Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, nes sprendė, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą neabejotina, kad ieškovai apie atsakovės parduodamą žemės sklypo dalį faktiškai žinojo, turėjo realias galimybes ją įsigyti, tačiau jomis nepasinaudojo (liudytojo L. J., J. V. parodymai, trečiojo asmens notarės A. B. paaiškinimai), dėl to ieškovų teisės ir teisėti interesai ginčo sandoriu nebuvo pažeisti.

Šalies argumentai

9. Spręsdamas klausimą dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu prašo perkelti ne visas pirkėjo teises ir pareigas pagal 2023-04-28 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, o tik dalį šių teisių ir pareigų, o tai reiškia, kad jie siekia pirkti žemę ne tomis sąlygomis, kuriomis ji buvo parduota. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2024-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-403/2024 pateiktu išaiškinimu (subjektas, siekiantis, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal pirkimo-pardavimo sandorį, negali kartu reikalauti ir pakeisti pirkimo-pardavimo sandorio sąlygas), konstatavo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo perkelti ieškovams tik dalį pirkėjo teisių pagal 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį, nes tokio teisių gynybos būdo taikymas neatitiktų pirkėjo teisių perkėlimo instituto esmės bei modifikuotų šią sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Pateiktu apeliaciniu skundu S. J. ir O. J. (toliau – ir apeliantai) prašo: 1) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-12-19 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti pilnai; 2) priteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, procesines normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį (aktualioje redakcijoje jos atitikmuo yra Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis) (LAT 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016).

10.2. Pirmosios instancijos teismas, pilna apimtimi taikydamas CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatas kaip analogiją (pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrojoje nuosavybėje), pažeidė CPK 3 straipsnio 7 dalį, draudžiančią pagal analogiją taikyti specialiąsias CK 4.79 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies normas, taip pat netinkamai kvalifikavo ginčo materialinį teisinį santykį, byloje sprendė bendraturčių mažinimo ginčo sklype klausimą ir nesprendė pačio ginčo – suteikti ieškovams, kaip pastatų, esančių ginčo sklype, savininkams, galimybę turėti nuosavybės teisę ir šiems pastatams eksploatuoti reikalingą žemę.

10.3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu paaiškinimu, kad atsakovė I. N. turėjo teisę nuspręsti kuriam pirkėjui, atitinkančiam Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, parduoti jai priklausantį turtą, o, esant tokių asmenų daugetui, kurie tarpusavyje nesusitaria, kokiomis dalimis ši teisė turėtų būti įgyvendinama (būtent toks ginčas yra kilęs ir šioje byloje), pats žemės pardavimas dėl galimų pirkėjų tarpusavio ginčų gali tapti iš esmės apsunkintas ir užsitęsti neapibrėžtą laiką arba apskritai tapti negalimas, nes:

1) nebuvo patikimų duomenų, kad atsakovė I. N. būtų inicijavusi susitikimą su ginčo sklype esančių pastatų savininkais ir su jais visais spręstų šį probleminį klausimą;

2) šioje byloje buvo būtina spręsti interesų suderinamumo ir pusiausvyros klausimą tarp žemės ir joje esančių pastatų savininkų, nes atsakovams sudarius ginčo sandorį tik pasikeitė ginčo sklypo dalies savininkas, tačiau apeliantai ir toliau negali tinkamai eksploatuoti jiems priklausančių pastatų, nes jie neturi teisių į ginčo sklypą;

3) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies normos esmę, kuri yra suteikti visų (o ne vieno pasirinktinai) pastatų savininkams turėti nuosavybės teisę ir į šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą žemę, o tokios pirmenybės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau, negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginę įtaką, interesus. Aiškindamas Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies normos esmę, pirmosios instancijos teismas siekė tik nedidinti žemės bendraturčių skaičiaus ginčo sklpype, nors turėjo užtikrinti apeliantams galimybę pasinaudoti Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, kurią neteisėtai apribojo atsakovai.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoris iš esmės neapriboja ieškovų galimybės naudotis jiems priklausančiais statiniais, nes statinių savininkai šiais objektais gali naudotis ir neturėdami teisės į žemę, kaip pavyzdį nurodydamas panaudos (neatlygintinus) santykius, galimybę nustatyti servitutą, iš esmės perkėlė šį ginčą (galimybę naudotis ginčo žeme) į ateitį su naująją ginčo sklypo dalies savininke atsakove UAB „Reston Industries.

10.5. Šioje byloje ir iš notarų rūmų gautoje ginčo sandorio byloje nėra duomenų, kad atsakovė I. N., prieš sudarant ginčo sandorį, ėmėsi kokių nors priemonių, kad būtų įgyvendintos Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. atsakovė neatsiuntė ieškovams registruoto laiško, kuriuo jie būtų informuoti apie ketinimą parduoti ginčo sklypo dalį.

10.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors ieškovai ir nebuvo tinkamai informuoti apie parduodamą ginčo sklypo dalį, tačiau, ieškovams faktiškai žinant apie atsakovės I. N. parduodamą žemės sklypo dalį, ieškovai turėjo realią galimybę įsigyti dalį ginčo žemės sklypo ir tokiu būdu tapti žemės sklypo bendraturčiais, yra nepagrįsta, nes tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmumą teikdamas nepatikrintiems faktams.

Šalies argumentai

10.7. Apeliantai nurodo, jog nėra ginčo, kad jų sūnus L. J. bendravo su atsakovės I. N. tėvu J. V. ir vedė su juo derybas dėl ginčo sklypo dalies įsigijimo. Tačiau, nors buvo sutarę, kad sandorį dėl 50 arų ginčo sklypo dalies pirkimo už 50 000 Eur pas notarą sudarys 2022 m. gruodžio pabaigoje, sandoris neįvyko, nes UAB „Reston Industries“ vadovas, sužinojęs apie sandorį, slapta J. V. pasiūlė didesnę kainą (70 000 Eur) ir apeliantams nieko nežinant sudarė ginčo sandorį. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino neteisingai ir vienpusiškai, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, keičiantis nekilnojamojo daikto pardavimo sąlygoms, suinteresuoti asmenys privalo būti informuojai kaskart iš naujo.

10.8. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai atsisakė pasinaudoti įstatymo jiems suteikta pirmenybės teise įsigyti dalį ginčo sklypo, nes nesutiko nupirkti visą jiems siūlomą ginčo sklypą ir kad turėjo galimybę įsigyti žemės sklypą 2021-06-09, kai tretieji asmenys D. V. ir S. V. iš atsakovės I. N. įsigijo panašaus dydžio kito ginčo sklypo dalį, nes nėra įrodymų, kad ieškovams tokia galimybė, išskyrus neapibrėžtus pokalbius tarp įgaliotų asmenų, buvo suteikta atsiunčiant registruotą laišką.

10.9. Apeliantai pažymėjo, kad jiems nuosavybes teise priklausančiuose pastatuose, kurie yra sklypo dalyje „A“, jų verslininkai sūnūs vyko medienos apdirbimo verslą, todėl reikalinga tik žemės sklypo dalis „A“, kuria būtų galima privažiuoti prie pastatų sunkiąja technima, kad ji galėtų apsisukti, kad darbuotojai turėtų kur laikyti savo automobilius, o sklypo dalis „B“, kurią įsigijo tretieji asmenys D. V. ir S. V., jiems nebuvo reikalainga, nes tos sklypo dalies neužima apeliantams priklausantys statiniai.

Atsiliepimas

11. Atsakovai UAB „Reston Industries“ ir I. N. pateiktu atsiliepimu prašo: 1) apeliantų S. J. ir O. J. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) atsakovų naudai iš apeliantų priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą ir pagrįstai nurodė, kad pagrindą atmesti ieškinį sudaro ir tai, kad įstatymas nenumato galimybės perkelti tik dalies pirkėjo teisių ir pareigų, nes tai reikštų ne tik šių teisių ir pareigų perkėlimą, bet ir sandorio ir jo sąlygų modifikavimą, o apeliantai dėl šio teismo argumento nieko nepasisakė.

11.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovai nagrinėjamoje byloje neįrodė Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimo fakto. Atsakovė I. N., kaip žemės sklypo savininkė, savo pasirinkimu turėjo teisę parduoti žemės sklypą bet kuriam Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui (sklype esančių pastatų savininkui), turinčiam pirmumo teisę pirkti privačią žemę, šiuo atveju - atsakovei UAB „Reston Industries“, nes įstatymuose nėra imperatyviai sureguliuota kam pardavėjas privalo parduoti žemę, kai ją pirkti pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys žemės sklype esančių pastatų savininkai.

11.3. Teismų praktikoje sprendžiant panašius ginčus, kurie CK 4.79 straipsnio pagrindu kyla tarp bendraturčių dėl jų pažeistos pirmumo teisės įsigyti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį, laikomasi nuostatos, jog parduodančio savo dalį bendraturčio pareiga atsižvelgti į kitų bendraturčių pirmenybės teises galioja tik tada, kai daiktas parduodamas trečiajam asmeniui. Jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Teismų praktika Nr. 32).

11.4. Byloje nustatytos aplinkybės, liudytojų parodymai, atsakovų siūlymai perleisti ieškovams sklypo dalį, užimtą pastatais ir reikalingą jų naudojimui pagal paskirtį, patvirtino faktą, kad apie žemės sklypo pardavimą apeliantams buvo žinoma, kad jie galėjo pirkti sklypą, tačiau jo nepirko, nes neturėjo pinigų. Apeliantams delsiant ir nesinaudojant pirmumo teise įgyti žemės sklypą, žemės sklypą nupirko kita statinių savininkė UAB „Reston industries“, turinti pirmumo teisę pirkti žemę.

11.5. Apeliantė neįrodė, kokia yra konkreti ginčo sklypo dalis užimta jai priklausančiais statiniais, kokia – atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Reston“ statiniais. Todėl neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi turėtų būti ginama apeliantės pirmumo teisė į parduotą žemės sklypą, nes ji turi pirmumo teisę įgyti tik užimtą pastatais ir reikalingą pastatams eksploatuoti sklypo dalį. Apeliantės prašymas perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas būtent į 60 procentų ginčo žemės plotą (3 153 kv. m. arba 3153/9175 dalis) nuo viso žemės sklypo ploto tinkamai nepagrįstas objektyviais duomenimis, žemės sklypas nebuvo formuojamas pastatams naudoti ir eksploatuoti. Be to, atlikdama skaičiavimus apeliantė remiasi ne tik ginčo sklype, bet ir gretimams sklype ((duomenys neskelbtini), esančių pastatų duomenimis bei galima verslo plėtra.

11.6. Vertina, kad apeliantė ignoruoja trečiojo asmens – patalpų savininkės UAB „Reston“ - interesus dėl dalies sklypo esančio po jos pastatu ir šalia pastatui eksploatuoti, nors šis juridinis asmuo turi tokią pat pirmumo teisę įgyti / naudoti žemės sklypo dalį kaip ir apeliantė, ir šių teisių neatsisakė. Pateiktuose brėžiniuose apeliantė iš viso nevertino UAB „Reston“ galimybės įsigyti sklypo dalį, nepagrįstai motyvuodama, kad ji su ieškiniu nesikreipė, ir taip atsisakė savo teisių.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo UAB „Reston“ pateiktu atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo 2024-12-19 sprendimą prašo palikti nepakeistą, kurį vertina teisėtu ir pagrįstu dėl jame nurodytų motyvų. Nurodo, kad, jei būtų patenkintas apeliantų pateiktas apeliacinis skundas bei jiems būtų perkeltos pirkėjo teisės į 3153/9175 dalį nuo viso žemės skypo, UAB „Reston“, turinti nuosavybes teise valdomas patalpas (statinių dalis) ginčo žemės sklype, liktų be teisės į žemės sklypą, kas pažeistų jos teisės ir interesus, o teisės į žemės sklypą ji nėra atsisakiusi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį pripažinęs, kad: Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovų pirmenybės teisė pirkti parduodamą žemės sklypą, užimtą statinių ir būtiną jiems naudoti pagal paskirtį, nebuvo pažeista; žemės sklypo savininkas galėjo pasirinkti, kuriam iš Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytų pirmumo teisę turinčių asmenų parduoti žemės sklypą; dalis žemės sklypo pirkėjo teisių pagal pirkimo-pardavimo sutartį negali būti perkelta, nes tokio teisių gynybos būdo taikymas neatitiktų pirkėjo teisių perkėlimo instituto esmės bei pakeistų pirkimo-pardavimo sąlygas (ją modifikuotų).

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė I. N. už 70 000 Eur pardavė atsakovei UAB „Reston Industries“ 1051/1835 dalį, sudarančią 5255/9175 kv. m., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kita 784/1835 kv. m. šio sklypo dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims D. V. ir S. V.

16. Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį parduotame žemės sklype yra: pastatas - dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis atsakovei UAB „Reston Industries“ (patalpa-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1113,70 kv. m.) ir ieškovams S. J. bei O. J. (patalpa-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 825,22 kv. m. ); pastatas - administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ieškovams S. J., O. J. (negyvenamoji patalpa-administracinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53,49 kv. m.), negyvenamoji patalpa-administracinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 148,63 kv. m.), trečiajam asmeniui UAB „Reston“ (negyvenamoji patalpa-administracinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,40 kv. m., negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 154,55 kv.m.); pastatas - dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui S. J.; pastatas - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui Kretingos rajono žemės ūkio bendrovei „Agroservisas“ (pagal UAB „Gistamos projektai“ duomenis pastatas yra/ gali būti gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje); pastatas - medienos džiovykla (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui A. T.; pastatas - sargo būdelė ir pastatas - sandėlis, priklausę trečiajam asmeniui A. B., Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra sunaikinti.

17. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pastatai, plane pažymėti (duomenys neskelbtini) (pastatas - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pastatas - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išsidėstę dviejuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui S. J. (2204/31187 dalys), V. M., K. M. (27967/31187 dalys) ir UAB Reston industries (1016/31187 dalys), nustatyta naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarka.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdatas ieškinio reikalavimą perkelti apeliantams pirkėjų teises ir pareigas į 3153/9175 dalį pagal 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį parduoto žemės sklypo, netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios šią teisės normą, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmumą teikdamas nepatikrintiems faktams, be pagrindo pripažino, kad nebuvo pažeista Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, be pagrindo taikė CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė CPK 3 straipsnio 7 dalį, draudžiančią pagal analogiją taikyti specialiąsias CK 4.79 straipsnio 1 dalies ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies normas, netinkamai kvalifikavo ginčo materialinį teisinį santykį, kilusio ginčo neisšprendė iš esmės, nes neužtikrino apeliantams galimybės pasinaudoti Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta pirmumo teise įgyti nuosavybės teisę į pastatais užimtą ir jiems pagal paskirti naudoti reikalingą žemės sklypo dalį, nepagrįstai pripažino žemės sklypo pardavėjai atsakovei I. N. teisę nuspręsti kuriam vienam sklype esančio pastato savininkui, o ne visiems savininkams, atitinkantiems Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, parduoti jai priklausantį žemės sklypą.

19. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovų, kaip žemės sklype esančių pastatų savininkų, pirmenybės teisė pirkti ginčo žemės sklypą nebuvo pažeista, nes 2022 metais ieškovai buvo informuoti apie galimą žemės sklypo pardavimą, šalys dėl to derėjosi, tačiau ieškovai žemės sklypo nenupirko, nes neturėjo pinigų, todėl atsakovė I. N., įgyvendindama nuosavybės teisę, 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą teisėtai pardavė atsakovei UAB „Reston Industries“, kuri pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį taip pat buvo sklype esančių pastatų savininkė ir turėjo lygią su ieškovais pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šioje byloje susiklosčiusią situaciją, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus ir motyvus bei atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, priėjo išvados, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai iš esmės pagrįsti ir sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

Dėl pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą ir pirkėjo teisių ir pareigų (ne)perkėlimo

21. Ginčijamos 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2023-04-01 iki 2023-06-01) nustatė, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje (aktualioje redakcijoje jos atitikmuo yra Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis) įtvirtinta statinių ar (ir) įrenginių savininko pirmenybės teisė pirkti parduodamo žemės sklypo dalį, užimtą šių objektų ir būtiną jiems naudoti, tiek tais atvejais, kai perleidžiamas visas žemės sklypas, tiek tais atvejais, kai perleidžiama realioji ar idealioji jo dalis; Žemės įstatymo 31 straipsnio 1, 4 dalių normos yra specialiosios CK 4.79 straipsnio normų atžvilgiu, todėl statinio ir (ar) įrenginio savininkas turi pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį, būtiną šiam turtui naudoti pagal paskirtį, prieš perleidžiamo žemės sklypo bendraturtį (LAT 201404-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014); tik pastato (pastate esančio buto) savininkas (bendraturtis) turi pirmumo teisę pirkti parduodamą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje į žemės sklypą, būtiną šiam turtui naudoti pagal paskirtį, prieš asmenį, kuris yra ne tik tame žemės sklype esančio pastato (pastate esančio buto) savininkas (bendraturtis), bet ir žemės sklypo, kurio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje parduodama, bendraturtis (LAT 2022-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-403/2022).

23. Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad iki 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apeliantai (ieškovai) ir atsakovė UAB „Reston Industries“ buvo atsakovės I. N. minėta pirkimo-pardavimo sutartimi parduotame žemės sklype esančių pastatų savininkai (15-17 nutarties punktai). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės UAB „Reston Industries“ teisinė padėtis iki 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo lygiavertė, nes jie turėjo vienodą Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmumo teisę pirkti atsakovės I. N. parduodamą žemės sklypo dalį, užimtą pastatais ir reikalingą jiems naudoti pagal paskirtį, yra pagrįsta.

24. Tačiau, padaręs aukščiau nurodytą teisiškai ir faktiškai pagrįstą išvadą, pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime vėliau priėjo ir priešingos išvados, nes konstatavo, kad Žemės įstatymo 30 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta ir sureglamentuota, kam pardavėjas turėtų parduoti jam priklausančią žemę tais atvejais, kai ją pirkti pageidauja keli tą pačią pirmumo teisę turintys asmenys (statinių savininkai), išskyrus šiai nagrinėjamai bylai netaikytiną Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, taip pat kad šiame įstatyme nenumatyta žemės savininko pareiga privačią žemę parduoti iš karto keliems pirmenybės teisę turintiems subjektams, dėl ko žemės savininkas turi teisę nuspręsti, kuriam pirkėjui, atitinkančiam Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, parduoti jam priklausantį turtą. Minėtos teismo išvados ne tik prieštaringos tarpusavyje, bet ir prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies esmei ir turiniui, nes šioje teisės normoje kaip tik numatyta, kad asmenys, o ne vienas iš asmenų (privačiame žemės sklype esančių pastatų savininkų), turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje taip pat nebuvo ginčo ir dėl to, kad žemės savininkė atsakovė I. N. prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą neįvykdė pareigos apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešti Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkams, kaip tą numato Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalis.

26. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdymą vertino formaliu pažeidimu, nes ieškovai apie atsakovės I. N. sprendimą parduoti žemės sklypą, kuriame yra jiems priklausantys statiniai, žinojo iš ieškovų sūnaus L. J. nuo 2021 metų vykusių derybų su atsakovės I. N. atstovu (tėvu) J. V. dėl ginčo žemės sklypo pirkimo, kurios iki sutarto termino (2022 m. gruodžio mėnesio) neibaigė sandorio sudarymu, nes apeliantai neturėjo pakankamai lėšų.

27. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritaria, nes jos padarytos netinkamai įvertinus su šios aplinkybės nustatymu susijusių įrodymų visumą ir stokoja pagrįstumo. Šios nutarties 26 punkte nurodyta teismo išvada prie tam tikrų nustatytų aplinkybių galbūt galėtų būti pagrįsta, tačiau tik tokiu atveju, jei žemės sklypas būtų parduotas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo praneštos ieškovams. Tuo tarpu šios bylos duomenys rodo, kad šalys, liudytojai L. J., J. V. iš esmės paaiškino analogiškai, kad 2021-2022 metais buvo susiderėta dėl 50 arų žemės sklypo pirkimo už 50 000 Eur, sandorį pas notarą sudarant iki 2022 m. gruodžio pabaigos. Taigi ieškovai žinojo būtent apie tokias žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygas. Tačiau sandoris, pagal kurį pirkėjo teises ir pareigas prašo perkelti ieškovai, buvo sudarytas 2023-04-28, atsakovei UAB „Reston Industries“ už kitą kainą (70 000 Eur) buvo parduota kitokia, t. y. 1051/1835 žemės sklypo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), dalis (5255/9175 kv. m.). Byloje nėra duomenų, kad apie kitokio dydžio žemės sklypo dalies už 70 000 Eur pardavimą ieškovai buvo informuoti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl ir kokių faktinių duomenų pagrindu vertina, kad žemės sklypas atsakovei parduotas ta pačia kaina ir pagal vienodas kitas sąlygas, kokios jos buvo derantis dėl iki 2022 m. gruodžio mėnesio ketinto sudaryti sandorio. Teismas turėjo vertinti, ar sklypo pardavimo sąlygos (ne)pasikeitė ir ar žemės sklypo pardavėjai nekilo pareiga iš naujo informuoti ieškovus ir ar dėl to nebuvo pažeista Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalis ir ieškovų pirmenybės teisė, numatyta minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

28. Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtinta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui turi pranešti tik tada, jei jis yra tikrai psirengęs pirkti sklypo dalį ir tikrai turi tam finansines galimybes. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškovai anksčiau ketino, ar siūlant atsisakė pirkti sklypą, jie pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimus turėjo būti tinkmai informuoti apie naują ketinimą parduoti turtą ir konkrečias aptartas pardavimo sąlygas, kuriomis jis parduodamas. Nežinodami konkrečių sutarties sąlygų, ieškovai negalėjo priimti pagrįsto ir motyvuoto sprendimo dėl naudojimosi Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta pirmumo teise.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai pagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, esant didesniam kiekiui asmenų, pageidaujančių pirmumo teise pirkti privačią žemę, tačiau dėl to tarpusasvyje nesutariančių, teisė nuspręsti ir pasirinkti kam parduoti žemės skypą priklausė turto savininkei atsakovei I. N., nes kitaip būtų sudarytos sąlygos žemės sklypo savininko teisėms pažeisti.Teismas nepagrindė ir nedetalizavo, kas šiuo atveju sudarė sprendime minimą didesnį pirmumo teisę pirkti privačią žemę turinčių asmenų kiekį, kurie tarpusavyje nesutarė, todėl kolegija negali įvertinti šio teiginio reikšmės žemės sklypo savininkės pasirinkimui. Minėta, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi ir suteikia teisę visiems, o ne pardavėjo pasirinktam vienam pastato savininkui, pasinaudoti teise įgyti statiniais užimtą ir jiems naudoti pagal paskirtį reikalingą privačią žemę, taip sudarant statinių savininkui galimybę įgyvendinti jų, kaip savininkų, teises į valdomus statinius naudojantis žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas neatkeipė dėmesio ir nepasisakė dėl to, ar statinių savininko teisių įgyvendinimo užtikrinimas kaip tik neatitinka žemės sklypo savininko interesų, nes jį įgyvendinus panaikinami savininko teisių suvaržymai dėl būtinumo suteikti daiktines ar prievolines teises žemės sklype esančių statinių ir įrenginių savininkams.

30. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir dėl to, kad ieškovai pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nes prašo perkelti ne visas pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų 2023-04-28 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, o tik dėl 5255/9175 kv. m. arba 3153/9175 ha žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo, už ją atsakovei UAB „Reston Industries“ sumokant 42 000 Eur. Teismo vertinimu, toks teisių gynimo būdas netinkamas ir reiškia, kad ieškovai siekia modifikuoti sutartį pakeičiant ne tik turto pirkėją, bet ir sutarties dalyką, naudojimosi tvarkos nustatymą (25 sprendimo punktas). Tačiau ši išvada prieštarauja ne tik minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, nes kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti įvertinta, kokia apimtimi ginama statinių ir įrenginių savininko pirmenybės teisė pirkti parduodamą privačią žemę, nes asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams eksploatuoti pagal paskirtį; statinių ir įrenginių savininkai neturi pirmenybės teisės į visą parduodamą bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, nebent būtų nustatyta, kad visas parduodamas sklypas būtinas statiniams (įrenginiams) eksploatuoti (LAT 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014).

31. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas reiškia, kad pirkimo-pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi pirkėjas, kuris privalo (iš kurio priteisiama) sumokėti žemės sklypo kainą (sumokėti kainą buvusiam pirkėjui, jei pastarasis yra atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui). Taigi subjektas, siekiantis, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal pirkimo-pardavimo sandorį, negali kartu reikalauti ir pakeisti pirkimo-pardavimo sandorio sąlygas (LAT 2024-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-403/2024).

32. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kuo konkrečiai pagal ieškovų išdėstytų materialinių reikalavimų turinį pasireiškė sprendime nurodytų dviejų sąlygų modifikavimas ir kokie faktiniai duomenys tai įrodo. Sprendžiant pagal ieškovų procesinių dokumentų turinį, jie prašė tik perkelti pirkėjo teises ir pareigas į pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyto jos dalyko dalį, t. y. į 3135/9175 ha žemės sklypo dalis, nes tiek, jų vertinimu, užima valdomi pastatai ir tokio ploto reikia pastams naudoti pagal paskirtį. Tačiau kolegija nenustatė, kad apeliantai būtų pareiškę reikalavimą teismo sprendimu pakeisti / panaikinti pirkimo-pardavimo sąlygas, tame tarpe – jos dalyką, kainą, mokėjimo tvarka, naudojimosi turtu tvarką ir pan., todėl minėtos pirmosios ionstancijos teismo išvados negalima pripažinti pagrįsta.

33. Nustačius, kad sutartis sudaryta pažeidžiant ieškovų pirmumo teisę, taikoma tinkamiausia pažeistos teisės gynimo forma – pirkėjo teisių perkėlimas (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šioje byloje galimai netinkamai ar iš dalies netinkamai pasirinktas ieškovų pažeistų teisių gynimo būdas nesudaro pagrindo vien šiuo pagrindu atmesti ieškovų ieškinį, nes nenustačius sąlygų pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimui, bet nustačius sandorio negaliojimo ar nuginčijo teisinius pagrindus, galimai pažeistos ieškovų teisės gali būti apgintos ir taikant sandorių negaliojimo institutą. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad žemės sklypo bendraturtis, statinio ar įrenginio savininkas pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo (LAT 2012-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012). Sandorio negaliojimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai nustatomas savininko pirmenybės teisės pažeidimas, tačiau nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų (LAT 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014).

34. Apeliantai, siekdami įrodyti kokį parduoto žemės sklypo plotą užima jų nuosavybės teise valdomi pastatai ir kokio ploto būtinai reikia kiekvienam iš tų pastatų / jų dalių naudoti pagal paskirtį, pateikė savo vertinimus ir paskaičiavimus, pagal kuriuos ieškovams pagal 2023-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį turėtų būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos į 60 procentų ginčo žemės sklypo (3 153 kv. m. arba 3153/9175 ha), atsakovei UAB „Reston Industries“ turėtų likti į 40 procentų ginčo sklypo (2 102 kv. m. arba 2102/9175 ha) nuo viso žemės sklypo ploto. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovų pateiktų įrodymų nevertino, nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad nustatydami pastatais užimtą ir jiems epkspoatuoti reikalingą plotą ieškovai remiasi ir statinių plotais, kurie yra kitame sklype ir kad yra pažeidžiamas trečiojo asmens UAB „Reston“, kuri taip pat žemės sklype valdo pastato dalį, teisėtas interesas į ginčo žemės sklypo dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą (CPK 186-185 straipsniai), teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, bet atskirais įrodymais, neįvertintais visų įrodymų visumoje, nepagrindžiant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus, dėl to nebuvo tinkamai nustatytos reikšmingos bylai faktinės bylos aplinkybės. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 30 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę ant tos žemės esančių pastatų savininkui ir privačios žemės sklypo savininko pareigą pranešti pastatų savininkui apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl neatkleidė bylos esmės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kuris naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas, pagal kurias byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas nuspręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus (LAT 2022-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022). Nusprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2022-01-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

38. Išanalizavusi šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kuri susidarė dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl to, kad dalis įrodymų, susijusių su nustatymu, kokį parduoto žemės sklypo plotą užima ieškovų nuosavybės teise valdomi pastatai ir kokio ploto būtinai reikia kiekvienam iš tų pastatų / jų dalių naudoti pagal paskirtį, liko neįvertinti ir dėl to, kad buvo netinkamai aiškintos ir taikytos Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 4 dalių normos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog liko neatskleista bylos esmė, o dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pats išnagrinėti bylos iš esmės negali, nes tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Nustačius tokias bylos aplinkybes, esant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Tol, kol nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (LAT 2021-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes jį turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-12-19 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasIgnas Totilas