Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1025/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
2A-1025/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Init“
Ieškovas
Asociacijos LATGA
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1025/2013Procesinio sprendimo kategorija: 42.8; 44.5.1; 84 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ (uždarosios akcinės bendrovės „Vinita“ materialinių ir procesinių teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2082-467/2012 pagal ieškovo Asociacijos LATGA (buvęs pavadinimas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl negauto autorinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl PVM permokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Asociacija LATGA, remdamasi CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu (sumažinęs ieškinio reikalavimą) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Init“ (toliau – ir Operatorius) ieškovo naudai 170 091,70 Lt negauto autorinio atlyginimo, 35 719,26 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM); 17 945,70 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-5 l.; 4 b. t., 57-58 l.).

Ieškovas nurodė, kad jis su kabelinės retransliacijos operatoriumi UAB „Vinita“ 1998 m. gruodžio 4 d. sudarė sutartį Nr. TK-25, kurios pagrindu ieškovas suteikė teisę atsakovui retransliuoti jo abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 1999 m. 1,8 proc., o 2000-2004 m. 1,9 proc. autorinį atlyginimą nuo abonentinio mokesčio įplaukų per atsiskaitomąjį laikotarpį iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais atsakovas yra sudaręs televizijos ir radijo programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis, nepriskaičiuojant PVM (6.1 p. „a“ papunktis; toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas taip pat įsipareigojo kartą per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 d. pateikti ieškovui informaciją apie abonentinio mokesčio bei reklamos pajamas, gautas per praėjusį mėnesį, reikalingas autorinio atlyginimo ir PVM apskaičiavimui, kuria remdamasis ieškovas išrašo sąskaitą (Sutarties 7 p.). Pasak ieškovo, atsakovas 2008-03-21 pranešimu Nr. 080321/2 informavo ieškovą apie keičiamą autorinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką nuo 2008-04-01, ir vienašališkai pakeitė Sutarties sąlygą, nuspręsdamas autorinį atlyginimą mokėti tik nuo dalies abonentinio mokesčio pajamų – retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio, jo nemokėdamas nuo linijų (tinklų) mokesčio, išskiriamo iš retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų.

Ieškovo paskaičiavimu, atliktu remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nagrinėjant civilinę bylą, apie gautas iš abonentų pajamas, deklaruotas ir nedeklaruotas pajamų sumas nuo 2008-04-01 iki 2010-12-31, ieškovo negautas autorinis atlyginimas su PVM minėtu laikotarpiu sudaro 205 810,96 Lt (negautas autorinis atlyginimas – 170 091,70 Lt, PVM – 35 719,26 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu (1 b. t., 69-72 l.). Nurodė, kad Sutartyje nereglamentuojamas abonentinio mokesčio dydis, o atsakovas nėra įsipareigojęs visą sutarties galiojimo laikotarpį nekeisti abonentinio mokesčio dydžio, kadangi tai yra neįmanoma rinkos sąlygomis. Pasak atsakovo, šalys nebuvo susitarusios dėl abonentinio mokesčio dydžio už televizijos programų retransliavimo paslaugą, kadangi tai yra kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutarties dalykas, o atsakovas teikė ieškovui teisingus duomenis apie gaunamą abonentinį mokestį už radijo ir televizijos programų retransliavimo/transliavimo paslaugų teikimą. Atsakovo teigimu, autorinis atlyginimas mokamas tik nuo kūrinių retransliavimo paslaugų, kadangi Sutarties 6.4 punktu susitarta, kokios pajamos neįtraukiamos į 6.1 punkto „a“ papunktyje nurodytą abonentinio mokesčio pajamų sumą. Atsakovo nuomone, kabelinės televizijos linijos (tinklų) mokestis įvestas tikslu kompensuoti paslaugos teikėjo sąnaudas, susijusias su kabelinės televizijos tinklais, nuo kurio autoriams nepriklauso autorinis atlyginimas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau -ATGTĮ) 15 str. 3 d.).

Atsakovas nurodė, jog autoriaus teisė į autorinį atlyginimą tiesiogiai priklauso nuo televizijos operatoriaus ekonominės naudos, gautos retransliuojant vartotojams autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą, todėl abonentinio mokesčio sąvoka turėtų būti aiškintina, vadovaujantis minėtu kriterijumi. Atsakovo teigimu, abonentinis mokestis, turintis įtakos autoriniam atlyginimui, atitinka atsakovo atsiskaitymuose su klientais vartojamai KTV retransliavimo paslaugų mokesčio sąvokai, o ieškovas nepagrįstai skaičiuoja autorinį atlyginimą nuo atsakovo klientų mokėjimų už paslaugas, nesusijusias su autorių turtinėmis teisėmis. Atsakovas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovo teigimu, ieškovas, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras, pažeidė Sutartį, kadangi PVM skaičiavo ne tik nuo 25 proc. komisinių mokesčių, kaip numatyta Sutarties 6.3 punkte, tačiau nuo visos sumos, todėl atsakovas yra permokėjęs ieškovui 158 832,99 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 73 843,81 Lt PVM permoką, 13 065,03 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 b. t., 1-2 l.). Atsakovas nurodė, kad Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, jog prie paskaičiuoto autorinio atlyginimo turi būti pridėtas PVM, paskaičiuotas nuo 25 proc. ieškovo komisinių mokesčių, tačiau ieškovas, išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras atsakovui, prie autorinio atlyginimo pridėjo PVM ne nuo 25 proc ieškovo komisinių mokesčių, tačiau nuo visos autorinio atlyginimo sumos. Atsakovo paskaičiavimu, 2007-2010 metais susidarė 73 843,81 Lt permoka, kurią ieškovas turėtų grąžinti atsakovui (CK 6.237 str., 6.240 str. 1 d.)

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko (2 b. t., 61-64 l.). Nurodė, kad PVM apskaičiavo teisingai, atsižvelgdamas į galiojančias teisės aktų nuostatas. Ieškovo teigimu, Sutarties sudarymo metu galiojo sena Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) redakcija, pagal kurią PVM buvo apmokestinama tik ieškovo tarpininkavimo paslaugų vertė (komisiniai mokesčiai), bet neapmokestinamas visas autorinis atlyginimas. Pasak ieškovo, Sutartyje buvo aiškiai apibrėžta tarpininkavimo (komisinių) mokesčių dalis (25 proc. nuo surinko autorinio atlyginimo sumos), kuri pagal tuo metu galiojančias imperatyvias įstatymo nuostatas ir buvo apmokestinama PVM (Sutarties 6.3 p.); toks tarpininkavimo mokesčių dydis buvo patvirtintas ir ieškovo tarybos 1996-12-18 protokolu. Ieškovo teigimu, 2002-03-05 priėmus naują PVMĮ redakciją, pasikeitė ir PVM skaičiavimo tvarka, o apie pasikeitusias įstatymo nuostatas ieškovas raštu informavo visus kabelinės retransliacijos operatorius, įskaitant ir atsakovą, todėl ieškovas pagrįstai PVM skaičiavo nuo visos autorinio atlyginimo sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: priteisė iš atsakovo ieškovui 170 091,70 Lt autorinio atlyginimo, 35 719,26 Lt PVM, 17 945,70 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 5116 Lt žyminio mokesčio ir 12 083,87 Lt advokato pagalbos išlaidų; atmetė atsakovo priešieškinį (CK 6.193 str.; 4 b. t., 86-96 l.).

Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimui taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas (kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas), kadangi ieškovas prašo priteisti jam nesumokėtas sumas pagal šalių pasirašytą sutartį (CK 1.125 str. 1 d.), be to, ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinis (CK 1.127 str. 5 d.).

Apygardos teismas nurodė, jog aiškinant Sutartį pagal sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, linijos (tinklų) mokestis nėra apibrėžtas nei Sutartyje, nei atsakovo 2008-03-22 įsakyme Nr. 080322/1, kuriuo atsakovas patvirtino naują mėnesinį linijos mokestį, sumažindamas buvusį abonentinį mokestį, vadinamą TV programų retransliavimo mokesčiu, o linijos (tinklų) mokestis skaičiuojamas visais atvejais, nepriklausomai nuo to, keliomis atsakovo teikiamomis paslaugomis naudojasi abonentas. Teismo teigimu, atsakovas neįrodė, kad savo abonentams teikia atskirą tinklų priežiūros paslaugą ir nepagrindė tokio mokesčio apskaičiavimo kriterijų (CPK 178 str.), o linijos (tinklų) mokestis, mokamas visais atvejais (net kai neteikiama interneto ar telefonijos paslauga), yra atitinkamo mokesčio dalis, išskirta dirbtinai kaip atskiras mokestis. Pasak teismo, darydamas tokią išvadą, nesiremia ieškovo pateikta 2011-01-25 nepriklausomo auditoriaus ataskaita bei atsakovo užsakymu atlikta auditorės J. G. ataskaita apie faktinius pastebėjimus dėl atsakovo mokėjimų ieškovui, kadangi jos atliktos įvertinus šalių pateiktus ir subjektyviai atrinktus dokumentus, be to, atsakovo pateiktoje ataskaitoje nevertinama, koks autorinis atlyginimas turi būti mokamas, nors joje pastebėtas abonentinio mokesčio apmokestinimo autoriniu atlyginimu apmokestinamosios bazės neaiškumas, o byloje nėra ginčo dėl atsakovo buhalterinės apskaitos. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutarties sąlygas aiškinti jas pasiūliusios šalies nenaudai, kadangi atsakovas nėra vartotojas ar kitas subjektas, neturintis galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, o atsakovo veiksmai, vienašališkai išskyrus atskirą mokestį, nesudaro pagrindo pripažinti jį silpnesne sutarties šalimi (CK 6.193 str. 4 d.).

Teismo teigimu, nors atsakovas interneto paslaugą pradėjo teikti 2001 m., o telefonijos – 2007 m., tačiau iki 2008 m. balandžio mėnesio tinkamai vykdė Sutartį, neišskirdamas linijos ar kitokio mokesčio, patvirtindamas, jog ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis atitinka šalių valią. Be to, nors ir vyko derybos tarp šalių dėl Sutarties sąlygų, o 2004-12-24 susitarimu buvo pratęstas šalių pasirašytos Sutarties su visomis joje numatytomis sąlygomis galiojimas nuo 2005-01-01 iki naujos sutarties pasirašymo dienos, tačiau 2008 m. nauja sutartis nebuvo pasirašyta, todėl atsakovo veiksmai, išskaidant abonentinį mokestį į dvi dalis, iš esmės reiškia vienašališką sutarties pakeitimą.

Teismas konstatavo, jog atsakovas, vienašališkai pakeitęs abonentinio mokesčio, nuo kurio mokamas autorinis atlyginimas, apskaičiavimo tvarką, dirbtinai išskirdamas mokesčio dalį kaip atsakovo pajamas, elgėsi nesąžiningai ir netinkamai, nesiėmė protingų ir būtinų priemonių, bendradarbiaujant su ieškovu, pakeisti sutarties sąlygas, atsižvelgiant į jo veiklą ir jos pobūdį, tokiu būdu, kad jos atitiktų abiejų šalių interesus (CK 6.38 str., 6.200 str. 1 ir 2 d.).

Apygardos teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai apskaičiavo atsakovo mokėtiną autorinį atlyginimą bei PVM nuo visos autorinio atlyginimo sumos. Teismas nurodė, kad pagal PVMĮ (įsigaliojusio nuo 2002 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą PVM objektas yra paslaugų teikimas už atlygį, be to, pagal 15 straipsnį, apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo, o atsakovas nepagrįstai prašo grąžinti ieškovo be pagrindo įgytą turtą, kadangi ieškovas įvykdė informavimo pareigą pagal Sutarties 6.3 punktą ir tinkamai apskaičiavo mokėtiną PVM.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovo UAB „Vinita“ teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Init“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Asociacijos LATGA ieškinį bei tenkinti atsakovo priešieškinį, priteisiant UAB „Init“ 73 843,81 Lt permoką, 14 768,76 Lt palūkanų ir 5 proc metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, prašo pakeisti atsakovą UAB „Vinita“ jos teisių perėmėju UAB „Init“, nurodydamas, jog juridiniai asmenys UAB „Init“, UAB „Vinita“, UAB „Palsatas“ ir UAB „Teletronika“ buvo reorganizuojami prijungimo būdu, prijungiant prie UAB „Init“ atsakovą UAB „Vinita“ bei kitus nurodytus juridinius asmenis, ir nuo 2012-06-29 visas įmonių (tarp jų ir UAB „Vinita“), turtas, teisės ir pareigos perėjo po reorganizavimo veikiančiai bendrovei UAB „Init“ (4 b. t., 98-106 l.).

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Apygardos teismas nepagrįstai autoriaus teisę gauti autorinį atlyginimą susiejo su techninių paslaugų teikimo pajamomis, gautomis nenaudojant kūrinio, t. y. linijos (tinklų) palaikymo mokesčiu, kuris yra skirtas padengti atsakovo sąnaudas tinklų plėtrai, tinklų eksploatacijai, jų rekonstrukcijai, keitimui iš vienpusio ryšio tinklų į dvipusio ryšio tinklus. Sutarties tikslas buvo gauti (suteikti) teises naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai, todėl teisė gauti autorinį atlyginimą siejama su konkrečiu kūrinio naudojimo būdu – retransliavimu (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 p.). Pagrindą teisei į autorinį atlyginimą sudaro retransliavimo paslaugos, o ne kitos atsakovo vykdomos veiklos pajamos, todėl Sutarties 6.1 punkto „a“ papunktyje autorinio atlyginimo dydis išreikštas procentais nuo abonentinio mokesčio įplaukų už retransliavimo/transliavimo paslaugas. Taigi autorinio atlyginimo skaičiavimo atžvilgiu reikšmingomis laikytinos tik tos televizijos operatoriaus pajamos, kurios tiesiogiai susijusios su retransliavimo paslaugų pajamomis, gautomis naudojant kūrinį;

2. Sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, jog nuo pajamų, gautų už kitas KTV tinklais teikiamas paslaugas, kurių sąrašas nebuvo baigtinis, nebus mokamas ieškovui autorinis atlyginimas. Tai, kad ieškovas ilgą laiką gavo iš esmės vienodo dydžio autorinį atlyginimą, turėjo įtakos tik 2007-12-20 priimtas ieškovo direktoriaus įsakymas Nr. 071220/1 „Dėl naujų paslaugų įvedimo, jų pavadinimų apibrėžimo ir apskaitos politiko pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtintos naujos paslaugų rūšys, ir kuris buvo pradėtas įgyvendinti tik nuo 2008-04-01. Taigi po minėto įsakymo priėmimo atsakovas pradėjo gauti pajamų iš kitų paslaugų, nesusijusių su autorių kūrinių naudojimu, be to, dėl rinkos sąlygų buvo sumažintas mokestis vartotojams už TV programų retransliavimo paslaugą. Be to, Licencinė sutartis nedraudė atsakovui keisti abonentinio mokesčio dydžio;

3. Nepagrįstas apygardos teismo argumentas, jog atsakovas nedetalizavo linijos (tinklų) mokesčio pagrįstumo bei nepagrindė minėto mokesčio apskaičiavimo. Atsakovas teikė elektroninių ryšių paslaugą, o elektroninių ryšių infrastruktūrai palaikyti, plėsti ir modernizuoti buvo įvestas linijos (tinklų) palaikymo mokestis, be to, linijų ar tinklų mokestį turi visi ūkio subjektai, kurių paslaugos yra teikiamos naudojant tam tikrą infrastruktūrą. Linijų mokesčio įvedimo būtinybę bei dydžio pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų auditorės ataskaita, be to, aplinkybė, jog atsakovas nuomoja iš TEO AB kanalus ir kolektorius.

4. Apygardos teismas be pagrindo priteisė 17 945,70 Lt palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-21), kadangi neaišku, iki kokio laikotarpio palūkanos paskaičiuotos. Be to, priteisdamas minėtą dydį palūkanų teismas negalėjo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsižvelgdamas į ieškovo nesąžiningumą, turėjo sumažinti paskaičiuotų palūkanų dydį, kadangi ieškovas per visą Sutarties galiojimo laikotarpį neteikė atsakovui reikalavimo dėl nesumokėto autorinio atlyginimo dalies, nors tokią galimybę turėjo;

5. Sutartyje šalys susitarė, jog pasikeitus komisinių mokesčių dydžiui, ieškovas apie tai informuos atsakovą registruotu laišku (Sutarties 6.3 p.). Civilinėje byloje nėra duomenų apie pasikeitusį ieškovo komisinių mokesčių dydį, todėl ieškovas be pagrindo reikalauja iš atsakovo PVM nuo didesnės sumos, vienašališkai pakeisdamas Sutarties 6.1 punkto „a“ papunktį ir 6.3 punktą. Nors pasikeitė valstybės nustatytas PVM dydis, tačiau, galiojant Sutarčiai, jis neturi padengti ieškovo mokėtino PVM į biudžetą. Be to, atsakovas turėjo pareigą mokėti valstybei PVM nuo savo atlygio, gaunamo už teikiamas paslaugas, tačiau nėra įpareigotas įstatymo mokėti PVM ieškovui, todėl ieškovas turėjo išskirti iš atsakovo sumokėtų sumų PVM ir jį sumokėti valstybei, tačiau ne pridėti papildomai PVM, paskaičiuotą nuo 100 proc. autorinio atlyginimo sumos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka (4 b. t., 115-122 l.). Nurodo, jog atsakovas Sutarties sudarymo metu visas abonentinio mokesčio pajamas, gaunamas iš abonentų, priskyrė retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamoms, kadangi atsakovas nuo pat Sutarties sudarymo dienos savo abonentams ne tik transliavo televizijos laidas, tačiau ir teikė paslaugas, susijusias su linijų (tinklų) naudojimu. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai linijos (tinklų) palaikymo mokestį priskiria prie Sutarties 6.4 punkto, kadangi Sutartimi šalys susitarė, jog į autorinio atlyginimo sumą nebus įtraukiamos atsakovo pajamos, gautos iš abonentų už kabelinės televizijos pajungimą, vienkartinius tinklo įrengimo ir remonto mokėjimus bei kitas kabelinės televizijos tinklais teikiamas paslaugas, Sutarties sudarymo metu šalys neaptarė pastovaus linijos (tinklų) mokesčio, nes atsakovas šią paslaugą buvo priskyręs prie bendro abonentinio mokesčio už retransliavimo paslaugas. Pasak ieškovo, PVM nuo 2002-07-01 turėjo būti skaičiuojamas ir mokamas nuo visos autorinio atlyginimo sumos, kadangi pasikeitė imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios PVM mokėjimą (CK 6.157 str. 2 d.), apie pasikeitusią PVM skaičiavimo tvarką raštu informavo visus kabelinės retransliacijos operatorius, tarp jų ir atsakovą. Be to, atsakovas yra PVM mokėtojas nuo 1994 metų, iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog atsakovas ieškovui sumokėtą PVM įtraukė į apskaitą, todėl pirkimo PVM suma nėra atsakovo nuostolis, o ją sugrąžinus atsakovui, pastarasis nepagrįstai praturtėtų (PVMĮ 57 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo pakeitimo

Tenkintinas atsakovo prašymas pakeisti atsakovą UAB „Vinita“ jo teisių ir pareigų perėmėju UAB „Init“.

Pagal CPK 48 straipsnį kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (tarp jų juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas), teismas šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Vinita“ yra reorganizuotas prijungimo būdu prie UAB „Init“, kuriai perėjo visas UAB „Vinita“ turtas, teisės ir pareigos (4 b. t., 108-111 l.). Dėl to yra pagrindo atsakovą UAB „Vinita“ pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėju - UAB „Init“, kurį laikyti atsakovu (CPK 48 str., 302 str.).

Dėl apeliacinio skundo

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, jog atsakovo išskirta abonentinio mokesčio dalis (vadinama linijos (tinklų) mokesčiu) yra priskirtina prie pajamų, gautų už atsakovo abonentams teikiamas retransliavimo paslaugas, nuo kurių skaičiuojamas autorinio atlyginimo dydis, iš esmės tinkamai aiškindamas Sutarties nuostatas, susijusias su atsakovo pareiga mokėti ieškovui autorinį atlyginimą.

Pagal įstatymą autorinis atlyginimas mokamas už viešą kūrinių panaudojimą, juos paskelbiant (retransliuojant), jo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 p., 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas su kabelinės retransliacijos operatoriumi UAB „Vinita“ (kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas UAB „Init“; toliau - Operatorius) 1998 m. gruodžio 4 d. sudarė Sutartį Nr. TK-25, kurios pagrindu susitarė su UAB „Vinita“ dėl autorinio atlyginimo dydžio ir jo skaičiavimo tvarkos už suteiktą teisę retransliuoti jų abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius (1 b. t., 18-21 l.); 2004-12-24 Susitarimu prie licencinės sutarties buvo pratęstas Sutarties su visomis joje numatytomis sąlygomis galiojimas nuo 2005-01-01 iki naujos sutarties pasirašymo dienos (1 b. t., 22 l.).

Spręsdamas ginčą dėl sutarties šalių teisių ir pareigų apimties, apygardos teismas tinkamai vadovavosi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tarp jų, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, analizuojamas šalių elgesys, derantis dėl sutarties sudarymo bei po jos sudarymo (CK 6.193 str. 1 d., 1.193 str. 2, 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008;).

Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad Sutartyje neaptartas abonentinio mokesčio, nuo kurio buvo mokamas autorinis atlyginimas, turinys, kad jį atskleidžia šalių veiksmai, pradėjus vykdyti Sutartį bei ją vykdant. Be to, aiškindamas Sutarties nuostatas, susijusias su autorinio atlyginimo skaičiavimu, teismas teisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus tiek sudarant, tiek vykdant Sutartį, pagrįstai spręsdamas, jog atsakovas pagal galiojančią Sutartį turėjo pareigą autorinį atlyginimą mokėti nuo viso abonentinio mokesčio (ir nuo išskirtos abonentinio mokesčio dalies – linijos (tinklų) mokesčio). Bylos duomenimis (tarp jų UAB „Vinita“ 2008-03-21 pranešimas apie pasikeitusią autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarką), atsakovas Linijos (tinklų) palaikymo paslaugą teikė ir iki naujo apskaitos modulio įdiegimo, be to, remiantis atsakovo paaiškinimais, linijos (tinklų) mokestis mokamas visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokias atsakovas teikia paslaugas (4 b. t., 78 l., 82 l.). Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog linijos (tinklų) paslauga nebuvo teikiama iki apskaitos modulio įdiegimo nuo 2008-04-01 ar kad mokestis už ją nesudarė dalies abonentinio mokesčio, mokėto iki nurodyto modulio įdiegimo (CPK 178 str.). Todėl sutiktina su apygardos teismo išvadomis, jog, sudarydamos Sutartį, ginčo šalys susitarė autorinį atlyginimą skaičiuoti nuo visų pajamų, gautų iš kabelinės televizijos abonentų mokamo abonentinio mokesčio, neišskiriant jo sudėtinių dalių, duomenis apie kurį Operatorius teikė ieškovui (neišskirdamas iš jo sąnaudų, tarp jų - susijusių su Linijos palaikymu ar plėtra), o atsakovas autorinį atlyginimą mokėjo nuo viso abonentinio mokesčio, pripažindamas jį teisingu. Juolab kad atsakovas, 2008-03-22 įsakymu Nr. 080322/1 patvirtinęs naują abonentinį mokestį nuo 2008-04-01, ieškovui teikė sumažinto abonentinio mokesčio duomenis, ir autorinį atlyginimą ieškovui mokėjo nuo sumažintos TV retransliavimo mokesčio dalies.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog linijos (tinklų) mokestis įvestas elektroninių ryšių infrastruktūrai palaikyti, plėsti ir modernizuoti, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog Sutartimi sulygta autorinio atlyginimo mokėjimo nuo visos abonentinio mokesčio sumos sąlyga, atitikusi iki apskaitos modulio įdiegimo šalių valią, pagal kurią atsakovas mokėjo ieškovui autorinį atlyginimą, turėtų būti vienašališkai keičiama. Juolab kad minėta, jog 2004-12-24 Susitarimu šalių Sutartis pratęsta su visomis joje numatytomis sąlygomis iki naujos sutarties pasirašymo dienos (1 b. t., 22 l.).

Be to, atsakovas neginčijo Sutarties nuostatų, tarp jų ir autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarkos, ir nėra įrodymų, kad po naujo apskaitos modulio įdiegimo jis siūlė pakeisti Sutartimi sulygto autorinio atlyginimo skaičiavimą, todėl teisinga teismo išvada, jog ieškovo nurodytu laikotarpiu (nuo 2008-04-01 iki 2010-12-31) autorinis atlyginimas turėjo būti skaičiuojamas remiantis Sutartyje numatyta tvarka.

Aukščiau nurodyti ir kiti apygardos teismo motyvai sudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Operatorius pažeidė Sutarties sąlygas, susijusias su autorinio atlyginimo apskaičiavimu, pateikdamas ieškovui duomenis apie dalį abonentinio mokesčio pajamų, nuo kurių apmokėdavo ir autorinį atlyginimą ieškovui, ir kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui jo nurodytą autorinio atlyginimo dalį (CK 6.189 str., 1 d., 6.200 str. 1 d., CPK 185 str.).

Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas be pagrindo priteisė PVM nuo visos 170 091,70 Lt autorinio atlyginimo sumos ir atmetė priešieškinį dėl permokos, apelianto teigimu, susidariusios nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 ieškovui vienašališkai pakeitus Sutarties 6.3 punktą bei 6.1 punkto „a“ papunktį.

Sutarties 6.3 punkte numatyta, jog prie paskaičiuoto autorinio atlyginimo turi būti pridėtas PVM, paskaičiuotas nuo 25 proc. ieškovo komisinių mokesčių (jie nustatyti 1996-12-18 Asociacijos LATGA tarybos posėdyje), o pasikeitus jų dydžiui, ieškovas įsipareigojo nedelsdamas apie tai informuoti operatorių registruotu laišku (1 b. t., 18-21 l.; 3 b. t., 67-69 l.). Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, nuo Sutarties sudarymo iki 2002-07-01 (iki PVMĮ pakeitimo) apmokestinamą paslaugų vertę sudarė įmokos už tarpininkavimą (1993-12-22 PVMĮ Nr. I-345 redakcijos 9 str. 4 p.); PVM mokesčio skaičiavimą 1999-10-21 rašte išaiškino ir Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (2 b. t., 66 l.). Pagal PVMĮ Nr. IX-751, įsigaliojusį nuo 2002-07-01, PVM objektas - prekių ir paslaugų teikimas už atlygį, o apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gauti paslaugų teikėjas arba jo vardu trečiasis asmuo (PVMĮ 3 str. 1 d. 1 p.; 15 str. 1 d.). Taigi ieškovas PVM paskaičiavo nuo visos autorinio atlyginimo sumos, remdamasis imperatyviomis PVMĮ nuostatomis bei atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002-09-30 išaiškinimą (3 b. t., 73-74 l.). Nors imperatyvių teisės normų pasikeitimas po Sutarties sudarymo neturi įtakos Sutarties sąlygoms (CK 6.157 str. 2 d.), tačiau apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas pagrįstai paskaičiavo PVM (35 719,26 Lt) nuo visos autorinio atlyginimo sumos. Bylos duomenimis, apie pasikeitusį PVM skaičiavimą atsakovas buvo informuotas 2002-07-09 pranešimu (3 b. t. 70), atsakovas neginčijo pranešimo gavimo, todėl tikėtina, jog atsakovas jį gavo ir žinojo apie pasikeitusį PVM skaičiavimą (CPK 185 str.). Apygardos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas neprieštaravo PVM skaičiavimo pakeitimui, iki ieškovo ieškinio pareiškimo nekėlė klausimo dėl neteisingai apskaičiuoto PVM. Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl jo paskaičiuoto PVM priteisimo.

Nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais tenkinti ir atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl jo nurodytos 73 843,81 Lt PVM permokos grąžinimo. Kaip teisingai nustatė apygardos teismas, ieškovo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros buvo įtrauktos į gautų PVM sąskaitų – faktūrų registrą, o atsakovas, kaip PVM mokėtojas, turi teisę į PVM atskaitą (PVMĮ 57 str.; 2 b. t., 158-300 l., 3 b. t., 1-255 l.).

Tačiau apygardos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, suklydo, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su šiuo reikalavimu, ir be pagrindo priteisė ieškovui visą jo paskaičiuotą palūkanų sumą.

Pagal įstatymą skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją; tokias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Be to, civilinėje sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (t. y. netesybų, nuostolių atlyginimo; CK 6.259 str. 2 d.). Pagal įstatymą ir Kasacinio teismo išaiškinimą, kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CK 6.248 str., CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011). Be to, pripažįstama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Bylos duomenimis (tarp jų ieškovo 2008-03-31 pranešimu Operatoriui Nr. 578M-L) nustatyta, jog ieškovas, nesutikdamas su Operatoriaus 2008-03-21 rašte nurodytu abonentinio mokesčio išskaidymu į TV retransliavimo paslaugos ir linijos (tinklų) mokesčio pajamas bei jo siūlomu mokėti autoriniu atlyginimu tik nuo dalies abonentinio mokesčio, nurodė, jog turi būti mokamas Sutartyje numatytas autorinis atlyginimas nuo abonentinio mokesčio įplaukų (arba pajamų; 1 b. t., 24 l.), o atsakovas neatsakė į šią ieškovo pretenziją (CPK 178 str.).

Tačiau ieškovas tik 2011-06-17 pranešimu Nr. 915 M-L kreipėsi į Kabelinės retransliacijos operatorių UAB „Vinita“, prašydamas iki 2011-06-27 pateikti išsamius duomenis apie abonentinio mokesčio pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2010-12-31 (1 b.t., 25 l.). Nors minėti duomenys ieškovui nebuvo pateikti (juos atsakovas pateikė tik bylą nagrinėjant teisme; 2 b. t., 102-110 l.), tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovas, gavęs operatoriaus pranešimą apie abonentinio mokesčio išskaidymą, nuo paminėtos 2008-03-31 pretenzijos iki 2011-06-17 pranešimų būtų kreipęsis į atsakovą dėl tokių duomenų pateikimo ar pasinaudojęs Sutarties 11 punkte numatyta teise atlikti Kabelinės retransliacijos operatoriaus pateiktų duomenų, reikalingų autorinio atlyginimo paskaičiavimui, patikrinimą, apie ką pagrįstai nurodė ir atsakovas teismo posėdžio metu (4 b. t., 77 l.).

Taigi, įvertinus aplinkybes, jog ieškovo reikalaujamą priteisti 17 945,70 Lt palūkanų dydį įtakojo ne tik atsakovo Sutarties pažeidimas, bet ir paties ieškovo nerūpestingumas, ieškovo prašomos priteisti palūkanos iki ieškinio padavimo sumažintinos (CK 6.259 str. 1-2 d., CK 1.5 str.).

Dėl pasakyto pakeistinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Patenkinus dalį atsakovo apeliacinio skundo ir pakeitus apygardos teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu (t. y. atmetus dalį ieškinio), pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis, ieškovas Asociacija LATGA už ieškinį sumokėjo 5710 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 6 l.), tačiau 594 Lt permoka grąžinta skundžiamu teismo sprendimu sumažinus ieškinio reikalavimus, todėl ieškovo žyminio mokesčio išlaidos sudaro 5116 Lt; advokato teisinės pagalbos išlaidos sudaro 12 083,87 Lt (4 b. t., 60-72 l.), t. y. ieškovas iš viso patyrė 17 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovas – 2607,25 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (2 b. t., 3-4 l.).

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius priteistinus dydžius (toliau - Rekomendacijos) bei įvertinus ieškovo atstovo darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, paaiškinimus), ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (ieškovo buveinė ir jo atstovo darbo vieta Vilniaus mieste), taip pat, turint omeny teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos sudarytų 4800 Lt, o patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, šios ieškovo išlaidos sumažintinos iki 4600 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1, 5 d., 98 str., Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15, 8.18 p.).

Taigi pakeitus apygardos teismo sprendimą, patenkinant iš dalies ieškovo reikalavimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. panaikintina apygardos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, iš naujo išsprendžiant šį klausimą, iš atsakovo priteisiant ieškovui 4911 Lt žyminio mokesčio išlaidų (96 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų x 5116 Lt) ir 4600 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str. 2, 5 d., 98 str., 329 str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas sumokėjo 7245 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio dalį patenkinus aukščiau nurodytu būdu, iš ieškovo priteistina atsakovui 290 Lt žyminio mokesčio, jo sumokėto už apeliacinį skundą (2 b. t., 87 l.; CPK 93 str. 2, 5 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Vinita“ (j. a. k. 122035161) jo teisių ir pareigų perėmėju atsakovu uždarąja akcine bendrove „Init“ (j. a. k. 132658751).

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą.

Sumažinti teismo sprendimu priteistas iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vinita“ (šiuo metu - atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Init“) ieškovui Asociacijai LATGA (j. a. k. 110061038) palūkanas iki 8 972 Lt (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt du Lt ), žyminį mokestį iki 4 911 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai vienuolika Lt), o advokato pagalbos išlaidas iki 4600 Lt (keturi tūkstančiai šeši šimtai Lt).

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Priteisti iš ieškovo Asociacijos LATGA atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ naudai 290 Lt (du šimtai devyniasdešimt Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.

Teisėjai Audronė JarackaitėGintaras PečiulisVigintas Višinskis