Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei L. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo šalys santuokos nebuvo sudarė, tačiau susilaukė sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas paskaičiavo, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti 715,00 Eur. Ieškovas gyvena su sūnumi nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba.

8. Atsakovė nuo 2022 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių Lietuvoje. Sodros duomenimis atsakovė nuo 2021-01-01 iki 2024-03-25 Lietuvoje nedirba. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruota nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

9. Ieškovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, ieškovo gyvenamoje vietoje.

10. Teismas nurodo, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

11. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, tačiau nuo 2022 m. kovo mėnesio atsakovė išvyko į užsienį ir šalių nepilnametis sūnus liko gyventi su ieškovu Lietuvoje. Ieškovas rūpinasi sūnaus priežiūra, auginimu, jo kasdieniais poreikiais, juos abu sieja glaudūs ryšiai. Šias aplinkybes patvirtina institucijos pateikta išvada. Bylos duomenimis atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, su sūnumi nebendrauja nuo 2022 metų kovo mėnesio. Duomenų apie atsakovės gyvenimo sąlygas nėra pateikta. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovas elgiasi netinkamai sūnaus atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog ieškovas užtikrina tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus E. B. gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

15. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodomas aplinkybes, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, jog palaipsniui būtų atkurtas vaiko ir skyrium gyvenančios motinos ryšis.

17. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, nutrukusį vaiko ir motinos ryšį, sprendžia, jog ieškovo ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, palaipsniui padės atkurti nutrūkusius vaiko ir skyrium gyvenančios motinos santykius, bus užtikrintas vaiko saugumas bei sklandus atsakovės ir jo sūnaus bendravimas. Ieškovo nurodyta bendravo tvarka, kuriai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra sudėtinga, netrukdys kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui. Teismo nuomone ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepažeis atsakovės teisių dalyvauti vaiko auklėjime bei su juo bendrauti, atitink vaiko interesus, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus E. B. išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Teismas nurodo, jog tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

20. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

21. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovas pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodo, jog vaiko poreikių patenkinimui būtina skirti 715,00 Eur per mėnesį, t. y. maistui – 300,00 Eur, rūbams – 50,00 Eur, avalynei – 40,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, telefonui – 15,00 Eur, komunaliniams mokesčiam, internetui – 100,00 Eur, mokymosi priemonėms – 30,00 Eur, papildomam ugdymui – 20,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur, kitiems poreikiams – 100,00 Eur. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog sūnus pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomai mokestis 50,00 Eur už prailgintos grupės lankymą, kadangi neturi nuosavo būsto, todėl jį nuomoja ir už nuomą moka 210 Eur už nuomą, lentelėje nurodyti kiti poreikiai, tai išlaidos skirtos vaiko pramogoms, žaislams, ekskursijoms.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 709,00 Eur.

23. Sutiktina, jog šalių sūnui gyvenant kartu su ieškovu, jam yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai. Šalių sūnus šiuo metu yra septynerių metų, sveikas, specialiųjų poreikių neturi, pradėjo lankyti progimnaziją. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi.

24. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, mokytis), atsižvelgęs į tai, jog vaikas neturi specialių poreikių, jam nėra paskirtas specialus gydymas, konstatuoja, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį visiškai pakanka 700,00 Eur ir ši suma šiuo metu pakankama šalių vaiko visiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

25. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

26. Byloje nėra duomenų apie atsakovės darbines pajamas, pagal Sodros duomenis atsakovė Lietuvoje nedirba. Atsakovė nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje neturi, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jos galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos, nėra pateikta. Vertinant ieškovo turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovas neturi jokio turto, gyvena nuomojame būste, dirba, kitų išlaikytinių neturi.

27. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad nėra duomenų apie atsakovės darbą bei gaunamas pajamas nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos išlaikyti vaiką (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienam ieškovui, suteikiant galimybę atsakovei nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti bei jos darbingumo lygis būtų sumažėjas.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, vaiko amžių ir jo augančius poreikius, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, įvertinus tai, jog šalių vaikas gyvena su ieškovu, todėl būtent ieškovui tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau motina gyvenanti skyrium prie tų išlaidų neprisideda ir tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovui, duomenų, jog atsakovė turėtų kitų išlaikytinių nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovės vaikui mokamas 350,00 Eur dydžio išlaikymas, kartu su ieškovo skiriamu išlaikymu, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus, taip pat teismų formuojamą praktiką (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

29. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovės galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

31. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4550,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-04-01, kurį apskaičiavo 350,00 Eur/mėn. x 13 mėn.

32. Teismas nurodo, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

33. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

34. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovo teiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovė nuo 2022 m. kovo mėnesio išvykusi gyventi į užsienį sūnui išlaikymo nemokėjo. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovė žinodama, jog sūnui būtina teikti išlaikymą, nevykdė pareigos jį išlaikyti, todėl už laikotarpį nuo 2022-03-01 iki 2023-04-01 yra pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius, sprendžia, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui nurodomu laikotarpiu pakako, jog kiekvienas tėvas vaiko išlaikymui turėjo skirti po 350,00 Eur. Atsakovė kaip minėta išlaikymo neteikė, nors gyvendama nuolatos užsienyje, tikėtinai dirbo ir turėjo finansinių galimybių sūnui teikti išlaikymą, tačiau tuo laikotarpiu visa sūnaus išlaikymo našta teko ieškovui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovės priteistinas 4550,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (350 Eur/mėn. x 13 mėn.) (CK 3.200 straipsnis).

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

36. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtinas ieškovas (CK 3.190. 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovui, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

38. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 95,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 103,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 110,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą, iš viso 308,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

39. Šioje byloje ieškovą atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024-03-13 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02872, ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 260,00 Eur. Atsižvelgiant, jog ieškinys tenkintas visiškai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 260,00 Eur (CPK 93 straipsnio1 dalis, 96 straipsnis).

40. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 21,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 21,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu tėvu D. B..

Nustatyti atsakovės L. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Atsakovė L. P. bendrauja su sūnumi E. B. nuotoliniu būdu per messenger programėlę, du kartus per savaitę iki 30 minučių kiekvieną kartą. Dieną ir laiką atsakovė L. P. praneša vieną dieną prieš pageidaujamą bendrauti dieną.

Priteisti iš atsakovės L. P. vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2023-05-22 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. P. vaikui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 4550,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą D. B..

Priteisti iš atsakovės L. P. 308,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės L. P. 260,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti mokamos, pasirenkant vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“; nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtyje – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės L. P., 21,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-286-1025/2024.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.