- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- Ik-68-414/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui L. K., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. K. prašė panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2084-2981, kuriuo buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Jis paaiškino, kad 2010-07-30 pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įpareigojimo paneigti šmeižto duomenis ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, jo buvusi sutuoktinė G. B. teiginiais, kurie buvo išdėstyti 2008-06-29 atsiliepime, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-737-475/2009, pareiškėją apšmeižė, todėl ir prašo suteikti teisinę pagalbą dėl įpareigojimo paneigti šmeižto duomenis ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Pabrėžė, kad atsakovas atsisakydamas suteikti teisinę pagalbą nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka nutraukta ne dėl sutuoktinės kaltės.
Atsiliepimas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą rėmėsi CK 2.24 straipsnio 9 dalimi, kur nurodyta, jog proceso dalyviai neatsako už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis, t.y. jie turi absoliutų imunitetą civilinei atsakomybei už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimą teismo posėdyje. Šis imunitetas taikomas ir teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtai informacijai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė civilinėje byloje Nr. 2-737-475/2009, kurioje, pareiškėjo teigimu, jis buvo apšmeižtas, buvo proceso šalimi, nėra teisinio pagrindo reikalauti atsakomybės iš buvusios sutuoktinės už teiginius išdėstytus atsiliepime. Pažymėjo, kad reikalauti žalos atlyginimo galima tik iš kalto sutuoktinio dėl kurio kaltės nutraukiama santuoka (CK 3.70 str. 2 d.). Tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno miesto apylinkės teismo 2001-11-21 sprendimas civ.b. Nr. 2-13815/2001; Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-13 sprendimas civ. b. Nr. 2-737-475/2009; Kauno apygardos teismo 2009-07-02 nutartis civ.b. Nr. 2A-777-153/2009) nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka nutraukta ne dėl sutuoktinės kaltės. Teismai nenustatė CK 3.60 str. 3 d. nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas santuokos nutraukimo byloje (civ.b. Nr. 2-13815/2001) nereiškė jokių papildomų reikalavimų dėl buvusios sutuoktinės padarytos turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas buvusiai sutuoktinei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas toliau – Įstatymas). Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Minėto Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Tačiau teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra neabsoliuti. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų yra draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnis). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatyme yra numatyti tam tikri saugikliai, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama. Atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai yra išvardinti Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus šios dalies 1 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ir 2 punktas, pagal kurį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog ginčijamu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-09 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2084-2981 buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui L. K. (bl. 9-10) dėl įpareigojimo paneigti šmeižto duomenis ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (bl. 35-37). Toks sprendimas buvo priimtas dėl bylos neperspektyvumo ir reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo. Ši aplinkybė buvo grindžiama CK 2.24 straipsnio 9 dalimi, kur nurodyta, jog proceso dalyviai neatsako už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno miesto apylinkės teismo 2001-11-21 sprendimas civ.b. Nr. 2-13815/2001; Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-13 sprendimas civ. b. Nr. 2-737-475/2009; Kauno apygardos teismo 2009-07-02 nutartis civ.b. Nr. 2A-777-153/2009, kur nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka nutraukta ne dėl sutuoktinės kaltės.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjo manymu, buvusi sutuoktinė G. B. teiginiais, kurie buvo išdėstyti jos 2008-06-29 atsiliepime, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-737-475/2009, pareiškėją apšmeižė, todėl ir prašo suteikti teisinę pagalbą dėl įpareigojimo paneigti šmeižto duomenis (bl. 49-50). Tačiau CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog asmens garbės ir orumo gynimas netaikomas teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė civilinėje byloje Nr. 2-737-475/2009, kurioje, pareiškėjo teigimu, jis buvo apšmeižtas, buvo proceso šalimi, teismas, nevertindamas, ar pareiškėjo civilinėje byloje keliami reikalavimai yra pagrįsti, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai toje civilinėje byloje prašė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl įpareigojimo paneigti šmeižto duomenis, ir daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
L. K. taip pat prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 87 Lt turtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad jam buvo priteista 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, civilinėje byloje Nr. 2-737-475/2009 bei turėjo atlyginti antstoliui V. Z. 65 Lt vykdymo išlaidų už 22 Lt išieškojimą priteisimo iš pareiškėjo buvusios sutuoktinės, dėl 12,90 Lt turtinės žalos, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad sumokėjo 12,90 Lt už kopijavimo ir spausdinimo paslaugas, ruošdamas procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-737-475/2009, atlyginimo iš pareiškėjo buvusios sutuoktinės, dėl 820 Lt turtinės žalos, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė apmokėdamas savo buvusios sutuoktinės iki vestuvių vykusios kelionės į Lenkiją išlaidas (400Lt), nupirkdamas sutuoktuvių žiedus (300 Lt), sumokėdamas santuokos registracijos mokestį (70 Lt), parduodamas vestuvinę suknelę (50 Lt), atlyginimo iš pareiškėjo buvusios sutuoktinės. Pareiškėjas taip pat prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 525 Lt turtinės žalos, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė apmokėdamas už vaistus, kuriuos jis turėjo vartoti dėl to, kad pablogėjo jo sveikata draugaujant ir gyvenant santuokoje, atlyginimo iš pareiškėjo buvusios sutuoktinės bei suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 1502,10 Lt neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neįgyvendintų pažadų. L. K. taip pat prašė suteikti teisinę pagalbą dėl 210 Lt. žalos išieškojimo iš buvusios sutuoktinės, kurią patyrė bylinėdamasis su Teisingumo ministerija (bl. 39, 52).
Teismo posėdžio L. K. paaiškino, kad tokios žalos iš savo buvusios sutuoktinės reikalauja tuo pagrindu, jog pareiškėjo L. K. ir jo buvusios sutuoktinės santuoka buvo nutraukta dėl buvusios sutuoktinės G. B. kaltės.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno miesto apylinkės teismo 2001-11-21 sprendimas civ.b. Nr. 2-13815/2001; Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-13 sprendimas civ. b. Nr. 2-737-475/2009; Kauno apygardos teismo 2009-07-02 nutartis civ.b. Nr. 2A-777-153/2009) nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka nutraukta ne dėl sutuoktinės G. B. kaltės (bl. 47-50, 66). Pažymėtina ir tai, kad L. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001, kad būtų nustatyta G. B. kaltė dėl santuokos nutraukimo nebuvo patenkintas (bl. 66-68), o Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2009-11-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-882-480/2009 pripažino, jog Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. TP -2-(2.2) -09-N-1783-2192 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą ruošiant kasacinį skundą ir atstovaujant jam Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. 2A-777-153/2009, nes pareiškėjo prašymas akivaizdžiai nepagrįstas, atstovavimas byloje neperspektyvus (bl. 41-42).
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka nutraukta ne dėl sutuoktinės G. B. kaltės, o žalos atlyginimą kildinant CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, teismas sutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjo reikalavimas buvusiai sutuoktinei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2084-2981 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.