Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-09 nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta iš dalies bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-09 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent jis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-18 sprendimu priteisus lėšas dukters A. R. išlaikymui nuo 2008-01-08 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 300 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, žinodamas, kad privalo mokėti lėšas vaikui išlaikyti, turėdamas galimybę, nemokėjo teismo nustatytų periodinių išmokų: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gautų pajamų ir laikotarpiu nuo 2011-09-29 iki 2012-01-23 bei nuo 2013-01-29 iki 2013-11-06 visiškai nemokėdamas, dėl ko susidarė 23365,26 litų įsiskolinimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas

BK 164 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis ir minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje ir pan. Tačiau, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (LAT nutartis byloje Nr. 2K-124/2008). Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą. Pažymėtina tai, jog teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytų dydžių ir galimybių jam mokėti priteistas sumas klausimo teismas baudžiamojoje byloje nesprendžia, tačiau tikrina, ar kaltininko nurodytos nemokėjimo priežastys buvo objektyviai pateisinamos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam R. R. pareiga mokėti išlaikymą savo dukrai A. R. buvo nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu. Šiuo teismo sprendimu iš R. R. buvo priteista dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2008-01-08 iki vaiko pilnametystės. Kaip matyti iš alimentų įsiskolinimo paskaičiavimo lentelės (28–29 b. l.), jog įsiskolinimas nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2013 m. lapkričio mėnesio sudaro 23365,26 Lt (įskaitant ir Vaikų išlaikymo fondo išmokėtą 8846,50 litų sumą). Taigi nuteistasis R. R. turėjo pareigą išlaikyti savo dukrą A. R..

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad turėdamas pareigą išlaikyti savo dukrą, R. R., būdamas darbingas, vengė dirbti, sąmoningai, be pateisinamų priežasčių atsisakė siūlomo darbo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir teigia, kad jis būdamas pataisos namuose nedirbo, nes jam nesuteikė darbo, tačiau šiuos apelianto duomenis paneigia Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos rašte nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis R. R. prašyme dėl įdarbinimo nurodė, kad nedirbs įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą, todėl jis nebuvo įdarbintas. Taip pat R. R. atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose nuo 2008-05-20 iki 2009-10-06 nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos 2014-01-24 rašto Nr. (1.12)S-213 matyti, kad R. R. darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 2009-10-15 iki 2011-09-29 ir 2012-03-29 iki 2013-01-29, jog paskutinės registracijos laikotarpiu R. R. buvo teikti du darbo pasiūlymai įsidarbinti – dėl vieno darbo pasiūlymo darbdavys atrankos būdu pasirinko kitą kandidatą, dėl pasiūlymo dirbti automobilių plovėju, R. R. neatvyko. Todėl neteko bedarbio statuso, registracija darbo biržoje nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis R. R. akivaizdžiai neieškojo galimybių susirasti darbą, rasti lėšų vaiko išlaikymui, kas rodo, kad jis vengė teikti teismo nustatytas lėšas vaikui išlaikyti.

Be to, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų (42 b. l.) matyti, kad 2010 metais R. R. gavo pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už metalo laužo pardavimą. R. R. žinodamas apie savo pareigą išlaikyti dukrą ir šiuo atveju turėdamas realią galimybę sumažinti susidariusį įsiskolinimą, to nepadarė, t. y. pinigų dukters išlaikymui nemokėjo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad metalo laužą prašė jo parduoti kažkokie žmonės, kad jie neturėjo dokumento, kadangi jis turėjo dokumentą, tai jis tą metalo laužą pridavė ir gautus pinigus atidavė tiems žmonėms, tačiau tokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis, todėl ši nuteistojo pateikta versija laikoma kaip jo bandymas sušvelninti savo padėtį. Nuteistasis apeliuoja į tai, kad jis kiek gali tiek vaikui padeda, t. y. prie vaiko išlaikymo prisideda jo tėvai, jo sugyventinė, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog nuteistasis R. R. suprasdamas, kad privalo mokėti lėšas vaikui išlaikyti, turėdamas galimybę, nemokėjo teismo nustatytų periodinių išmokų: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gautų pajamų ir laikotarpiu nuo 2011-09-29 iki 2012-01-23 bei nuo 2013-01-29 iki 2013-11-06 visiškai nemokėdamas, dėl ko susidarė 23365,26 litų įsiskolinimas, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Nuteistojo prašymas taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi klausimai dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo sprendžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.