Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Būsto švara“ ieškinį atsakovei E. D. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovui pradėjus teikti administravimo paslaugas, atsakovė jų niekuomet neginčijo, nesidomėjo, kokiu pagrindu jos teikiamos (sutarties ar kt.), todėl laikytina, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su tokia situacija. Pažymėjo, kad iš pateikto atsakovės ir UAB „Auksinis varnas“ susirašinėjimo matyti, kad 2007 m. liepos 5 d. sutarties 3.1 lentelėje buvo įsivėlusi techninė klaida, iš sutarties matyti, kad buvo teikiamos ne pastato priežiūros, o administravimo paslaugos. Be to, ieškovas, skaičiuodamas mokestį, vadovavosi 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutartimi Nr. 355 tarp UAB „Auksinis varnas“ ir AB-F „VITI“, kurios 3.1 punkte lentelėje 1 buvo numatyta, kad teikiamos pastato (namo) administravimo paslaugos. Techninės klaidos buvimas sutartyje nereiškia, kad atsakovei nebuvo suteiktos administravimo paslaugos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Auksinis varnas“ ir AB-F „VITI“ 2007 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Teisių perleidimo sutartis Nr. 355, pagal kurią AB-F „VITI“, kaip statytojas, perleido, o UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo vykdyti pastato (daugiabučio namo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimą, priežiūrą (kaip tai apibrėžia STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka) ir komunalinių paslaugų teikimą (organizavimą), įskaitant, bet neapsiribojant bendrojo naudojimo patalpų, pastatui priskirto žemės sklypo, inžinerinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą, avarijų likvidavimą bei remonto darbus, komunalinių ir namo eksploatavimo paslaugų teikimą, sudarant sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, už ką patalpų savininkai atsiskaito sutartyje nustatyta tvarka, taip pat perleido galimybę tapti pastato administratoriumi (b. l. 23-27) (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.1 punktu šalys numatė, kad UAB „Auksinis varnas“ paskaičiuoja mėnesines įmokas ir pateikia pastato patalpų (butų) savininkams sąskaitas (mokamuosius pranešimus) pagal lentelėje nurodytas išlaidas. Tarp UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovės E. D. 2007 m. liepos 5 d. buvo sudaryta Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartis, pagal kurią UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir komunalinių paslaugų (organizavimo) paslaugas, o atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas (b. l. 14-16). Sutarties 3.1 punkte šalys detalizavo paslaugų rūšis bei jų tarifus už buto 1 kv. m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis administruojamame name (duomenys neskelbtini), esantis butas Nr. 2 nuosavybės teise priklauso atsakovei (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2011 m. balandžio 12 d. sutartimi Nr. 702 „Dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo“, pradinis administratorius UAB „Auksinis varnas“ perleido naujajam administratoriui – ieškovui UAB „Lazdijų butų ūkis“ (nuo 2013 m. gegužės 22 d. – UAB „Būsto švara“, b. l. 17) visas pradinio administratoriaus teises ir pareigas, nustatytas sutarties Priede Nr. 2 nurodytose administravimo sutartyse, nuo sutarties 1.2 punkte priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo dienos (b. l. 18-22). Ieškovas nurodo, kad UAB „Auksinis varnas“ atsakovei teikė bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo paslaugas ir kiekvieną mėnesį mokėjimo pranešimais informuodavo atsakovę apie suteiktų paslaugų atlikimą ir jos pareigą sumokėti pranešime nurodytą sumą. Pažymi, kad atsakovė kurį laiką tinkamai vykdė prievolę, tačiau nuo 2008 m. gegužės mėn. neatsiskaito su ieškovu (naujuoju kreditoriumi pagal teisių ir pareigų perleidimo sutartį) už suteiktas paslaugas. Atsakovės skola už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. kovo 31 d. yra 130,32 Eur (b. l. 9-13, 28-99). Ieškovas paaiškino, kad skola paskaičiuota pagal bendrą atsakovės buto plotą (56,61 kv. m.), taikant 2007 m. liepos 5 d. Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartyje nustatytus administravimo išlaidų įkainius: 1) nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo taikomas 0,10 Lt/mėn. mokestis; 2) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam atlyginimui – 0,11 Lt/mėn. įkainis. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovė nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. yra nepadengusi banko komisinio mokesčio – 5,60 Lt (1,62 Eur). Ieškovas taip pat paskaičiavo 7,25 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo nesumokėtos skolos sumos (130,32 Eur), taikant 5 procentų palūkanų normą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (406 dienos).

Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl 130,32 Eur skolos pobūdžio, t. y. ar ši skola yra už administravimo paslaugas ar už pastato (namo) priežiūrą ir ar atsakovei kyla pareiga ją apmokėti bei dėl reikalavimo perleidimo galimumo ir su tuo susijusių aplinkybių (atsakovės sutikimo nebuvimo ir kt.).

Atsakovė nesutinka apmokėti 130,32 Eur išlaidas, kurias ieškovas įvardija kaip administravimo išlaidas, nurodydama, kad tarp jos ir UAB „Auksinis varnas“ 2007 m. liepos 5 d. pasirašytos Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutarties 3.1 punkte tokios išlaidos nėra numatytos – lentelės 1 grafoje nurodyta paslauga pastato (namo) priežiūra (tarifas 0,10 Lt už 1 kv. m.), kurios pradinis kreditorius neteikė, tą ir pats pripažindamas elektroniniuose laiškuose, o ne administravimo išlaidos, kurios nurodomos mokėjimo pranešimuose ir už kurias ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, todėl nesant nurodytų minėtų išlaidų sutartyje atsakovei nekyla pareiga jų ir apmokėti. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija, kad nei jis, nei pradinis kreditorius neteikia 3.1 punkte lentelės 1 grafoje nurodytos pastato (namo) priežiūros paslaugos, tačiau tuo pačiu pažymi, kad tarp UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovės sudarytoje sutartyje buvo padaryta techninė klaida neteisingai nurodant paslaugos pobūdį – vietoje pastato (namo) administravimas neteisingai nurodyta pastato (namo) priežiūra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra išlaidos už administravimo paslaugas. Ieškovės nurodyti teiginiai, kad minėtų išlaidų nėra numatyta tarp jos ir UAB „Auksinis varnas“ pasirašytoje sutartyje nepaneigia to fakto, kad minėtos išlaidos turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad prievolės atsiranda ne tik iš sutarčių, bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal CK 4.82 straipsnio butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831) patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 punkte numatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką. Taigi, pažymėtina, kad nors, pasak atsakovės, sutartyje ir nėra numatytos administravimo išlaidos, tačiau pareiga apmokėti šias išlaidas atsakovei, kaip daugiabučio namo patalpų (butų) bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, bet kokiu atveju kiltų iš įstatymo. Be to, iš teismui pateikto UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovės susirašinėjimo (b. l. 114-125) matyti, kad atsakovei buvo paaiškinta, kad sutartyje padaryta techninė klaida, kad iš tiesų mokestis imamas ne už pastato priežiūrą, tačiau už jo administravimą, todėl atsakovės kategoriškas nesutikimas mokėti šį mokestį, apeliuojant į sutarties keitimą, vertintinas kritiškai, siekiant išvengti mokėtino mokesčio. Teismas sutinka su tuo, kad esant padarytai klaidai turėtų būti keičiama sutarties nuostata ar pasirašomas papildomas susitarimas, tačiau, turit omenyje tai, kad už minėtą paslaugą pareiga mokėti kyla iš įstatymo, bet kokiu atveju, teismas sprendžia, kad ši aplinkybė (sutarties nepakeitimas) neeliminuoja atsakovės pareigos mokėti administravimo mokestį. Be to, paminėtina, kad sutarties keitimą galėjo inicijuoti ne tik UAB „Auksinis varnas“, tačiau ir pati atsakovė, todėl toks pasyvumas atlikti veiksmus (sutarties keitimą) negali būti perkeltas išimtinai tik UAB „Auksinis varnas“. Ieškovas nurodo, kad tai, kad sutartyje buvo padaryta techninė klaida iš esmės patvirtina ne tik pačios atsakovės pateikti elektroniniai susirašinėjimai su UAB „Auksinis varnas“, tačiau ir 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutartis (b. l. 23-27), kurio 3.1 punkto lentelės 1 grafoje būtent nurodyta ne pastato priežiūra, o jo administravimas. Teismas, įvertinęs abiejų paminėtų sutarčių nuostatas, sprendžia, kad tikėtina, kad 2007 m. liepos 5 d. sutartyje buvo padaryta klaida, kadangi tiek 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutarties, tiek 2007 m. liepos 5 d. Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutarties nuostatose (3.1 punkte)) iš esmės atkartotos tos pačios paslaugos ir jų tarifai. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti, kad sutartyje administravimo išlaidos nebuvo numatytos. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir atsakovės teiginiai, kad minėtas mokestis nebuvo atskirai išskirtas, kadangi jis galimai buvo paskirstytas tarp kitų mokėtinų mokesčių (šias aplinkybes paneigia aukščiau teismo išdėstyti argumentai dėl tokios paslaugos numatymo 3.1 punkto lentelės 1 grafoje). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo byloje dėl administravimo paslaugos tarifo dydžio (iš pradžių 0,10 Lt, o vėliau 0,11 Lt) nėra.

Teismui nustačius, kad atsakovei buvo teikiamos ir administravimo paslaugos, būtina nustatyti jų atlyginimo galimumą (priteisimo klausimą), kiek jis susijęs su 2011 m. balandžio 12 d. Sutartimi Nr. 702 dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo.

Ieškovas savo reikalavimą atlyginti 130,32 Eur administravimo išlaidas kildina iš tarp jo ir UAB „Auksinis varnas“ 2011 m. balandžio 12 d. pasirašytos Sutarties Nr. 702 dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo. Atsakovė nurodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo statytojo perduotas UAB „Auksinis varnas“, pažymi, kad UAB „Auksinis varnas“ savo teises ir pareigas perleido ieškovui nedalyvaujant atsakovei, taip pat negavęs atsakovės sutikimo, todėl sutartyje numatytos paslaugų teikėjo teisės ir pareigos niekuomet neperėjo ieškovui ir sutartis tarp ieškovo ir atsakovės negalioja.

Teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad statytojas AB-F „VITI“ neperleido UAB „Auksinis varnas“ teisės vykdyti pastato eksploatavimą, priežiūrą, komunalinių paslaugų teikimą, galimybę tapti administratoriumi, kadangi šiuos atsakovės argumentus paneigia byloje esančios 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutarties Nr. 355 nuostatos (b. l. 23-27). Minėta sutartis nėra nuginčyta įstatymo numatyta tvarka, todėl yra galiojanti. Pažymėtina, kad UAB „Auksinis varnas“, vadovaudamasis būtent minėta sutartimi, sudarė atskiras sutartis su namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkais, tarp jų ir atsakove dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo (b. l. 14-16).

Atsakovė taip pat ginčija reikalavimo perleidimą tarp UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovo tuo aspektu, kad 2011 m. balandžio 12 d. sutartimi nebuvo perleista atsakovės skola, taip pat tai, kad pati sutartis neteisėta, kadangi jos pasirašyme nedalyvavo atsakovė, taip pat ji nedavė sutikimo reikalavimo perleidimui. Teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

Įvertinęs 2011 m. balandžio 12 d. Sutarties Nr. 702 dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo nuostatas, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju teisių ir pareigų perleidimas suponuoja tai, kad buvo perleista ir atsakovės skola, nors tas atskirai sutartyje ir nedetalizuota. Minėtos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad pradinis administratorius (UAB „Auksinis varnas“) perleidžia, o naujasis administratorius (ieškovas) perima visas pradinio administratoriaus teises ir pareigas, nustatytas sutarties Priede Nr. 2 nurodytose administravimo sutartyse nuo sutarties 1.2 punkte priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo dienos. Iš Priedo Nr. 2 matyti, kad priedu buvo perduotos administruojamų namų gyventojų nurodytos sutartys (b. l. 21); priedas įsigalioja nuo administratorių pasirašymo dienos (antra Priedo Nr. 2 pastraipa). Pažymėtina, kad administravimo sutartyse numatytų teisių ir pareigų perdavimas reiškia, kad tuo pačiu perduodama ir UAB „Auksinis varnas“ reikalavimo teisė į atsakovės skolą, kuri susidarė dėl sutartyje numatytos atsakovės pareigos nevykdymo – vengimo mokėti mokesčius. Kitaip tariant atsakovės skola kyla dėl sutarties nevykdymo, todėl perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiama ir skola, kaip įsipareigojimų nevykdymo pasekmė. Šiuo atveju matyti, kad Priedai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 savo esme yra ir priėmimo-perdavimo aktai, kurie įsigalioja nuo administratorių pasirašymo momento – visuose prieduose yra tiek UAB „Auksinis varnas“, tiek ieškovo UAB „Būsto švara“ (buvusio UAB „Lazdijų butų ūkis“) atstovų parašai ir įmonių antspaudai. Pažymėtina, kad administravimo sutartis, patvirtinanti teisę reikalauti, kad atsakovė vykdytų savo prievoles, naujajam kreditoriui – ieškovui buvo perduota (CPK 6.104 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėta sutartimi atsakovės skola ieškovui buvo perleista.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovės buvo sudaryta Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartis, todėl atsižvelgiant į sutarties pobūdį, darytina išvada, kad perleista prievolė nėra tokio pobūdžio, kad jos vykdymui turėtų įtakos pradinio administratoriaus UAB „Auksinis varnas“ asmuo, dėl ko pradinis kreditorius nebūtų galėjęs be atsakovės sutikimo perleisti reikalavimą ieškovui. UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovo susitarimas vertintinas kaip universalus verslo dalies, susijusios su aptariamo namo administravimu, perleidimas. Esant šiai aplinkybei, trečiųjų šalių sutikimai tokiam perleidimui nėra reikalingi. Pažymėtina, kad sutartyje taip pat nebuvo numatyta sąlyga, kad norint perleisti reikalavimą yra būtinas atsakovės sutikimas ar juolab dalyvavimas tokios sutarties sudaryme. Tokia pareiga, konstatavus CK 6.101 straipsnio 5 dalies sąlygos nebuvimą, nėra numatyta ir pagal minėto straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimo perleidimas atitiko tiek įstatymo, tiek sutarties nuostatas ir nėra išimtinai susijęs su pradinio kreditoriaus asmeniu. Teismas neturi pagrindo ex officio konstatuoti tokio reikalavimo perleidimo neteisėtumą (negaliojimą) kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad reikalavimo perleidimo faktas neatima iš atsakovės galimybės reikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui UAB „Auksinis varnas“ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Byloje ginčo dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimą ir dvigubą apmokėjimą (pradiniam ir naujajam kreditoriui) (CK 6.106 straipsnis) nėra – tą paneigia pati aplinkybė, kad atsakovė nuo pat pradžių jau pradiniam kreditoriui atsisakė apmokėti administravimo išlaidas.

Atsakovė taip pat nurodo, kad nei UAB „Auksinis varnas“, nei ieškovas niekada nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti namo bendrosios nuosavybės administratoriumi, todėl neturėjo teisės teikti administravimo paslaugos. Pažymi, kad į bylą nėra pateikta įrodymų dėl UAB „Auksinis varnas“ galėjimo teikti tokio pobūdžio paslaugas, o ieškovo pateikti sertifikatai nepatvirtina ir jo teisės teikti administravimo paslaugas. Be to, nurodo, kad namo administravimo faktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieškovas jame nėra nurodytas namo administratoriumi.

Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Įstatymai nenumato draudimo bendrojo naudojimo ar bendrosios nuosavybės objektų valdymą pavesti tretiesiems asmenims sutarčių pagrindu. Nagrinėjamu atveju su pradiniu administratoriumi buvo sudaryta sutartis. Savininkams nesusitarus ir neįsteigus bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat neišsprendus bendrosios nuosavybės administravimo klausimo kita įstatymo nedraudžiama forma, bet kokiu atveju toks administravimas jiems būtų nustatytas administraciniu aktu. Taigi prievolė apmokėti bendrąsias išlaidas bet kokiu atveju atsirastų dėl nekilnojamojo daikto specifikos (daugiabutis namas). Visgi, šioje byloje ginčas iš esmės kilęs tik dėl administravimo išlaidų mokėjimo, kurios neatsiejamai susijusios su galėjimu teikti administravimo paslaugas. Atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad UAB „Auksinis varnas“ būtų atestuotas ir turėtų teisę teikti administratoriaus paslaugas, cituoja Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-2461-464/2013 bei kitas minėtoje nutartyje nurodytas 2011 m. teismo priimtas nutartis, pagrindžiančias atsakovės teiginius. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsakovė ginčija pradinio administratoriaus UAB „Auksinis varnas“ ir naujojo administratoriaus – ieškovo UAB „Būsto švara“ galėjimą teikti administravimo paslaugas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu (ir vėlesniais pakeitimais) Nr. 201 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008“ „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas“ numatė daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimą, kurį atliko VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“. Iš Atestuotų įmonių registro nustatyta, kad viena iš atestuotų įmonių buvo UAB „Auksinis varnas“ (sąrašo Nr. 52, atestuota veiklos sritis – suteikiama teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą; atestato išdavimo data – 2007 m. gruodžio 6 d.; atestato galiojimo pabaigos data – 2012 m. gruodžio 6 d.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčo (įsiskolinimo) laikotarpis pagal pateiktus mokėjimo pranešimus iš esmės yra nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. (b. l. 28-99), darytina išvada, kad minėtu laikotarpiu UAB „Auksinis varnas“ turėjo teisę teikti administravimo paslaugas. Nors šiuo atveju matyti, kad 2008 m. gegužės mėn. mokėjimo pranešimas apima administravimo išlaidų įsiskolinimą iš esmės už 5 mėnesių laikotarpį (gruodis-balandis), tačiau atestatas UAB „Auksinis varnas“ išduotas būtent gruodžio mėn. – 2007 m. gruodžio 6 d., taigi ginčo laikotarpis (jo pradžia) patenka į tokių paslaugų galėjimo teikti pradžią. Iš Atestuotų įmonių registro taip pat nustatyta, kad administravimo paslaugas galėjo teikti ir ieškovas (tuomet – UAB „Lazdijų butų ūkis“, sąrašo Nr. 77, atestuota veiklos sritis – suteikiama teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą; atestato išdavimo data – 2008 m. spalio 2 d.; atestato galiojimo pabaigos data – 2013 m. spalio 2 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. D1-229 pripažinus netekusiais galios 2002 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 201 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008 „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas“ patvirtinimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ bei kitus, jį keitusius įsakymus, buvo panaikintas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas. Taigi nuo 2011 m. kovo 20 d. (įsigaliojus aplinkos ministro įsakymui) atestavimo procedūra bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonėms panaikinta. Pažymėtina, kad nors ieškovui atestato galiojimas buvo numatytas iki 2013 m. spalio 2 d., tačiau byloje esantis Sertifikatas Nr. 2-4.3.1/059B patvirtina, kad ieškovas ir toliau turi teisę vykdyti daugiabučių namų administravimą ir techninę priežiūrą (sertifikatas išduotas 2013 m. gegužės 30 d. ir galioja iki 2015 m. lapkričio 7 d.) (b. l. 100-105). Minėtas sertifikatas yra nenuginčytas, todėl galiojantis. Pažymėtina, kad CK 6.202 straipsnio 1 dalis numato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar vykdymui, tik jeigu tam tikri įstatymai tokį būtinumą gauti leidimą nustato. Nagrinėjamu atveju išanalizavus Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, kitų įstatymų nuostatas, taip pat licencijuojamų veiklos rūšių sąrašus (tarp kurių numatyti ir atvejai, kuomet reikia savivaldybės leidimo), Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą darytina išvada, kad šiuo atveju atskiro tam tikros valstybės institucijos leidimo nereikia. Pažymėtina, kad šioje byloje administravimas vykdomas ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu, taip pat ne įsteigus bendriją ir ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, o juridinio asmens, turinčio teisę teikti administravimo paslaugas, ir namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, sutarties pagrindu (kitu įstatymo nedraudžiamu būdu). Paminėtina, kad Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punktas, nors ir numatantis atvejus, kai administratorius skiriamas, tačiau iš esmės įtvirtina reikalavimus administratoriui (atitikimą CK 4.84 straipsnio 7 dalies nuostatoms, tarifo dydis, dėl kurio šioje byloje ginčo nėra), kurie, teismo vertinimu, siekiant išvengti dvigubų standarto taikymo, taikytini visais atvejais. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad nei UAB „Auksinis varnas“, nei UAB „Būsto švara“ negalėjo/negali teikti administravimo paslaugų. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės įsiskolinimo sumokėjimo, nes Nekilnojamojo turto registre ieškovas nėra nurodytas namo administratoriumi, kadangi net pačios atsakovės cituojamoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2461-464/2013 nurodyta, kad tai, kad administravimas nėra įregistruotas viešame registre ar kad jis nebuvo nustatytas vietos savivaldos institucijos administraciniu aktu nepaneigia nei pačių paslaugų suteikimo fakto, nei eliminuoja prievolę kompensuoti tenkančią dalį faktiškai suteiktų paslaugų. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo kitų paslaugų suteikimo fakto, jų dydžio, už jas mokėjo tiek buvusiam, tiek naujajam kreditoriui – ieškovui, taigi pripažino patį minėtų juridinių asmenų atliekamą administravimo faktą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 130,32 Eur skolą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Ieškovas prašomą priteisti įsiskolinimą grindžia pateiktais mokėjimo pranešimais (b. l. 28-99). Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5,60 Lt (1,62 Eur) banko komisinio mokesčio (laikotarpis nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. sausio mėn.), kuris ieškovui nereiškiant atskiro reikalavimo, darytina išvada, kad patenka į bendrą prašomą priteisti 130,32 Eur skolą. Tokia išvada darytina dar ir todėl, kad bendras skolos laikotarpis apima ir laikotarpį, kada skaičiuoti banko komisiniai mokesčiai. Pagal ieškovo pateiktus mokėjimo pranešimus atsakovės skolą už administravimo išlaidas sudaro 404,75 Lt (117,22 Eur) (paskaičiavimas: 55 pranešimai x 5,66 Lt (tarifas 0,1) = 311,30 Lt; 15 pranešimų x 6,23 Lt (tarifas 0,11) = 93,45 Lt). Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiu pagrindu prašo priteisti iš atsakovės banko komisinį mokestį (b. l. 93, 95-96), nepateikė įrodymų apie jo patyrimą, nors atsakovė minėtą banko komisinį mokestį ginčijo, todėl teismas šio mokesčio ieškovui iš atsakovės nepriteisia (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad šis mokestis nurodytas mokėjimo pranešime nesudaro pagrindo jį priteisti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, jam priteisiant 117,22 Eur skolą už administravimo išlaidas. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo patirtos administravimo išlaidos (dėl tokio pobūdžio išlaidų ieškovas dėstė faktines aplinkybes) būtų didesnės negu priteista teismo ar tai, kad ieškovas į prašomą priteisti skolą būtų įtraukęs kitas mokėtinas išlaidas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas, patikslinęs reikalavimą, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 7,25 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 130,32 Eur sumos, taikant 5 procentų palūkanų normą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (406 dienos).

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, pats ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą tenkintinas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos administravimo išlaidos yra ne 130,32 Eur, kaip nurodė ieškovas, minėtos palūkanos priteistinos nuo 117,22 Eur sumos, todėl palūkanų dydžio prasme ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 6,52 Eur palūkanas (paskaičiavimas: 117,22 Eur x 0,05 proc. x 406 d. / 365).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (123,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 20 Eur žyminis mokestis (b. l. 8) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 756,25 Eur už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą (ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) (b. l. 158-161) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso – 776,25 Eur. Atsakovės patirtas išlaidas sudaro 605 Eur už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose) (b. l. 130-131, 162-165). Šalių patirtos išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius. Pagal ieškinį yra patenkinti 89,95 procentai reikalavimų, todėl atsižvelgiant proporcingai į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 698,24 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 60,80 Eur šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius atsakovės patirtas išlaidas į ieškovui iš atsakovės priteistinas, ieškovui iš viso iš atsakovės priteistina 637,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis (5,19 Eur). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės valstybės naudai priteistina 4,67 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Iš ieškovo 0,52 Eur išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 3 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Būsto švara“, juridinio asmens kodas 165169682, naudai 117,22 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų ir 22 euro centų) skolą, 6,52 Eur (šešių eurų ir 52 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (123,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 637,44 Eur (šešių šimtų trisdešimt septynių eurų ir 44 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,67 Eur (keturių eurų ir 67 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5660). Sumokėjus, mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.