Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Apicius“ ieškinį atsakovams J. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-05-18 įsakymu (t.1, b.l.12) kreditoriaus UAB „Apicius“ naudai iš skolininkų R. G. ir J. G. priteisė solidariai 9179,04 Lt skolos, 75,02 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012-05-17 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 369 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Skolininkai R. G. ir J. G. 2012-06-12 pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo (t. 1, b.l.18).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, jeigu šių ribų peržengimo nereikalauja viešas interesas (CPK 320 str. 1 d.).

Nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš jo su UAB „Aksinis varnas“ 2011-04-01 pasirašytos reikalavimo perleidimo sutarties (t.1, b.l. 45-47). Apeliaciniu skundu atsakovai kvestionuoja savo pareigą kompensuoti ieškovui, perėmusiam ankstesniojo namo administratoriaus UAB „Auksinis varnas“ reikalavimo teisę, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra ir apeliantams nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 10-11), bendrojo naudojimo objektų priežiūros (eksploatavimo ir administravimo), taip pat komunalinių paslaugų mokesčių kaštus. Apeliantų teigimu, jų ir UAB „Auksinis varnas“ nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai nei sutarties pagrindu, nei nustatyto pagal įstatymą (administraciniu aktu) ir įregistruoto viešame registre administravimo pagrindu, o UAB „Auksinis varnas“ nebuvo atestuotas tokias paslaugas teikti. Taigi šiam teisinio pagrindo teikti tokias paslaugas ir reikalauti už tokias paslaugas atsiskaityti.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokių skundo argumentų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), jeigu jų nedraudžia įstatymas ir jeigu jie neprieštarauja viešajai tvarka ar gerai moralei (CK 6.3 str.). Tokia įstatyme pateikta prievolės samprata leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantams pareiga iš dalies apmokėti mokėjimo pranešimuose nurodytas sumas (t.1, b.l. 126-152, t.2, b.l. 1-77) atsirado. Apeliantams nuosavybės teise priklausantis butas yra nekilnojamajame daikte, kuris buvo suformuotas statybų būdu, sujungus kelis daiktus (t.2, b.l. 84-88), ir pagal viešo registro duomenis tai yra daugiabutis pastatas (trijų ir daugiau butų). Toks faktas, atinkamai, suponuoja bendrosios nuosavybės (bendrųjų reikalų) egzistavimą, jos priežiūros poreikį, jos administravimą (CK 4.82 str., 4.83 str., 4.86 str.), deleguojant savininkų bendrųjų pareigų vykdymą arba įsteigtai bendrijai, arba administraciniu aktu paskirtam administratoriui, arba tokias pareigas įgyvendinant jungtinės veiklos sutartyje ar kita savininkų bendru sutarimu nustatyta tvarka (CK 4.84 str.- 4.85 str.). Šiuo konkrečiu atveju bendrųjų reikalų tvarkymo poreikį padidino dar ir tokia aplinkybė, kad apeliantai įgijo nuosavybėn nebaigtą statyti nekilnojamąjį daiktą (t.2. b.l. 84), jiems prikausančio buto baigtumas tebuvo 39 proc.(t.1, b.l.10) ir iki šiol šie duomenys nėra pakeisti. Namo statytojas ir ankstesnis apeliantų buto savininkas UAB „Junesta“ šį ir kitus namus, jiems priskirtą teritoriją bei tinklus perdavė eksploatuoti UAB „Auksinis varnas“ pagal 2002-10-15 sutartį (t.1, b.l. 29). Tokia sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į namų butų savininkų 2012-10-10 susirinkime (t.1, b.l. 30-32) išreikštą valią neįsteigti patalpų savininkų eksploatacinės bendrijos (tik vienas balsas buvo už, o du prieš), o pavesti šį gyvenamųjų namų kompleksą eksploatuoti UAB „Auksinis varnas“ (39 balsai už, vienas prieš). Paminėtina, kad kuo operatyvesniu bendrųjų reikalų tvarkymu buvo suinteresuoti visi butų (patalpų) savininkai, ir adminstratorius įsipareigojo pradėti dirbti iš karto, po savaites, pasirašius priėmimo-perdavimo dokumentus, įjungti apšildymą. Kaip matyti, šio susirinkimo metu savininkai buvo supažindinti su administravimo įkainais, taip pat nustatytas aptvertos teritorijos (kiemo) plotas – 4972 kv.m. (t.1, b.l. 32).

Įstatymai nenustato draudimo bendrojo naudojimo ar bendrosios nuosavybės objektų valdymą pavesti tretiesiems asmenims sutarčių pagrindu. Svarbu tai, kad tokį sprendimą savininkai priimtų jų balsų dauguma (CK 4.85 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju aptariama situacija ir susiklostė, t.y. savininkai patys paskyrė administratorių ir sudarė su juo asmenines sutartis. Tokių sutarčių nesudariusiems apeliantams taip pat atsiranda prievolės, kildinamos iš bendrųjų poreikių ir bendrųjų pareigų (CK 6.2 str., 6.3 str. 1 d.). Savininkams nesusitarus ir neįsteigus bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat neišsprendus bendrosios nuosavybės adminstravimo klausimo kita įstatymo nedraudžiama forma, toks administravimas jiems būtų nustatytas administraciniu aktu. Taigi ir prievolė apmokėti bendrąsias išlaidas vienaip ar kitaip jiems būtų atsiradusi vien dėl šio nekilnojamojo daikto specifikos (daugiabutis namas). Todėl mėginimas šios pareigos visiškai išvengti gali būti vertinamas tik kaip siekis bendrąsias išlaidas perkelti tiems savininkams, kurie sąžiningai įvykdė susirinkimo sprendimus ir asmenines sutartis sudarė. Toks elgesys nepateisinamas CK 1.5 str. aspektu, juo labiau, nepateikta ir jokių įrodymų, kad tokias paslaugas (pavzdžiui, buitinių atliekų išvežimą) apeliantams teikė kiti asmenys. Tai reikšia, kad apeliantų argumentai, kad administravimas nebuvo įregistruotas viešame registre ar kad jis nebuvo nustatytas vietos savivaldos institucijos administraciniu aktu, nepaneigia nei pačių paslaugų suteikimo fakto, nei eliminuoja apeliantų prievolę kompensuoti jiems tenkančią dalį faktiškai suteiktų komunalinių ir bendrosios priežiūros paslaugų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismui nėra keliamas mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo, jų dydžio klausimas (išskyrus mokesčius už namų naudojamos teritorijos tvarkymą), taigi kolegija tokių aplinkybių nevertina, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei argumentams.

Kita vertus, kolegija sutinka su tais apeliacinio skundo argumentais, kuriuose akcentuojamas adminstratoriaus specialios teisės administruoti turėjmas. Tokių paslaugų teikimui yra būtina jas teikiančio subjekto atestavimo procedūra ir atitinkamų leidimų turėjimas (CK 4.237 str., 6.202 str.). Bendroji įrodinėjimo pareiga lemia, kad šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.), kuris jokių duomenų apie UAB “Ausinis varnas“ atestavimą ir galėjimą teikti turto administravimo paslaugas į bylą nepateikė, nors šis klausimas buvo kilęs ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Analogiškos teisinės situacijos, kuomet administravimo paslaugos realiai buvo suteiktos patalpų savininkams, vėliau nepagrindus savo teisės jas teikti, teismų praktikoje jau buvo nagrinėtos ir pripažinta, kad tokiu atveju administratorius veikia savo rizika. Todėl jis, atsižvelgiant į CK 4.238 str. 4 d. nuostatą, neturi teisės į atlyginimą ir tokiam administratoriui neturi būti priteisiamas administravimo mokestis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-923-160/2011; Nr. 2A-530-464/2011; Nr. 2A-997-516/2011 ir kt.). Nurodytos teismų precedentinės bylos saisto apeliacinės instancijos teismą ir nagrinėjamos bylos atveju (faktinės aplinkybės panašios). Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (nuo 2008-09-01 įsigal. įst. red.) yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Todėl pripažinus, kad UAB “Auksinis varnas“ teisės į administravimo mokestį neturi, tokia pati teisė paneigta ir ieškovui. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį asmuo negali perleisti to, ko pats neturi. Priteista iš apeliantų 9103,96 Lt skolos suma sumažintina už visą ginčo laikotarpį apskaičiuotų admnistravimo išlaidų dydžiu - 1075,94 Lt (t.1, b.l. 39).

Į skundo argumentus, susijusius su pareigos kompensuoti ieškovui teritorijos priežiūros kaštus, teisėjų kolegija neatsižvelgia. Administracinio teismo nutartyje, kuria remiamasi apeliaciniame skunde (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-30 nutartis adm.b. Nr. A-438-1792/2008) pasisakyta šiek tiek kitu aspektu, t.y. dėl įstaigų, įmonių, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigų, daugiabučių namų savininkų bendrijų, garažų, namų statybos bendrijų ir t.t. pareigos tvarkyti jiems įstatymo nustatyta tvarka nepriskirtas teritorijas ar prižiūrėti jose esančius želdinius vietos savivaldos instutucijos priimtu aktu įtvirtinimo. Šioje byloje situacija kitokia, nes teritorija tvarkoma pačių savininkų valia ir jų sprendimu. Minėto susirinkimo protokolo (t.1, b.l. 30-32) turinys akivaizdžiai patvirtina , kad patys bendraturčiai šiuo atveju buvo suinteresuoti tvarkos bei švaros palaikymu aptvertoje (izoliuotoje nuo kitų asmenų), apšviestoje bendroje namų teritoritorijoje, kurios plotas 4972 kv.m., jie susitarė net ir dėl to, kad joje nebūtų vedžiojami šunys. Apeliantai neįrodinėjo, kad šia pagal bylos duomenis uždara teritorija galėjo naudotis ir asmenys, negyvenantys nurodytuose (duomenys neskelbtini), namuose. Todėl apeliuoti į tai, kad ši teritorija (kiemas) yra vieša ir jos tvarkymu turėtų rūpintis viešas paslaugas teikiants asmuo (Vilniaus m. savivaldybė) vien dėl to, kad ji nėra ofcialiai priskirta tik šiems privatiems daugiabučiams namams, o naudojimas neįregistruotas registre, neteisinga, neprotinga ir nesąžininga (CK 1.5 str.).

Taip pat byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo pažeista ir šiuo metu bankrutuojančios UAB “Auksinis varnas“ teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ar būti informuotam apie procesą. Jokių konkrečių pareigų nei šioje byloje, nei bankroto bylos procese skundžiamas teismo sprendimas minėtai bendrovei objektyviai negali nustatyti. Kokios jai galėtų kilti pareigos nenurodo ir apeliantai.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą iš apeliantų solidarai skolos sumą iki 8028,02 Lt (9103,96 Lt – 1075,94 Lt) (CPK 330 str.). Pakeitus teismo sprendimą materialiųjų reikalavimų dalyje, atitinkamai pakeistinas ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis bei paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina ieškovui 241 Lt žyminio, ir, atsižvelgiant į patenkintų apeliacinės instancijos teisme apeliantų reikalavimų proporciją - 12 proc., šia dalimi sumažintinos teismo priteistos 3100 Lt su atstovavimu susijusios išlaidos, jas sumažinant iki 2728 Lt sumos. Iš viso ieškovo naudai priteistina 2969 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1484,50 Lt iš kiekvieno apelianto. Apeliantas R. G. už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3490 Lt, jam kompensuotina 12 proc. šios sumos – 419 Lt (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Tokiu atveju atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš apelianto R. G. priteisina ieškovui 1065,50 Lt (1484,50 Lt – 419 Lt) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Už apeliacinį skundą apeliantų vardu 273 Lt sumokėjo jų atstovė, advokatė R. Ž. (t.2, b.l. 143a),VMI paieškos sistemoje šis 2013-03-13 mokėjimas užfiskuotas. Skaičiuojant nuo patenkintos šios instancijos teisme reikalavimų sumos – 1075,94 Lt, 32 Lt žyminio mokesčio suma (1075,94 Lt x 3 proc.) iš ieškovo priteistina apelianto R. G. naudai, mokėjusio atstovei honorarą pirmosios instancijos teisme.

Duomenų apie apeliantų ar ieškovo teisinės pagalbos išklaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Todėl jų kompesavimo šalims klausimas nekyla.

Pašto išlaidos – 33 Lt pirmosios instancijos teisme ir 10,05 Lt aopeliaicinės instancijos teisme, iš viso 43,05 Lt, proporcijomis šalims nedalintinos ir priteistinos tik iš apeliantų po 21,53 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. G. ir R. G. solidariai 8028,02 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-18) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo UAB „Apicius“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. G. 1484,50 Lt, o iš R. G. 1065,50 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų UAB „Apicius“ naudai.

Priteiti iš UAB „Apicius“ 32 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų R. G. naudai.

Priteisti iš J. G. ir R. G. po 21,53 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose valstybės naudai.