Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, spec. vidurinio išsilavinimo, našlės, pensininkės, turinčios invalidumą, gyvenančios ir deklaravusios gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2016-08-31 apie 07.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kieme, iš bačkos ištraukė R. K. priklausantį vandens siurblį, kurį su dviračiu nuvežė ir įmetė į upę, taip pat minėtame kieme atsinešusi kibirą, kuriame buvo šlapimo, išpylė jį prie R. K. namų durų, taip pat pro šalį eidama su lazda apdaužė automobilį bei daužė į sieną.

Be to, ji 2016-09-05 apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kieme, daužė R. K. langus, išplūdo necenzūriniais žodžiais, rėkavo, garsiai klausėsi muzikos, neperspėjusi atjungė elektrą, taip pat necenzūriniais žodžiais išplūdo R. K. nepilnametę dukrą G. K..

Be to, ji 2016-09-08 apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, daužė R. K. namo langus, išplūdo necenzūriniais žodžiais.

Be to, ji 2016-09-10 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme išplūdo necenzūriniais žodžiais L. N. sūnų A. B. ir savo anūkę A. K..

Dėl 2016-08-31 pažeidimo

S. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad R. K. yra jos marti. Sūnus ir marti gyvena tame pačiame name. Ji gyvena vienoje namo pusėje, sūnus ir marti – kitoje. Gyvenamasis būstas priklauso jai. 2016-08-31 apie 7.30 val. pylė ne šlapimą, o prie šulinio plovė rūbus ir pylė vandenį ant takelio. Lazda durų, namo sienos, automobilio nedaužė. R. K. pyksta, nes reikalauja jų išsikeldinti, kadangi jie niekuo nepadeda. Vaikai rūko, pro langus meta cigarečių nuorūkas, keikiasi. Siurbliukas priklausė jai, todėl jį ir pasiėmė.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą S. K. pažįsta, jos sutuoktinis yra S. K. sūnus. Gyvena tame pačiame name su atskirais įėjimais. Visą laiką sugyveno gerai, nesipyko. Prasidėjo nuo to, kai S. K. savo dukrą padavė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, vyras buvo iškviestas į teismą kaip trečiasis asmuo, apklaustas liudytoju, liudijo ne anytos naudai, anyta dėl to labai supyko. 2016-08-31 7.30 val. S. K. atsinešė kibirą su šlapimu ir išpylė ant žemės, prie durų. Turi telefonu filmuotą medžiagą. Lazda daužė automobilį, į sienas. Gėrė visą naktį ir kas 15-20 minučių daužė į sieną. Tai girdėjo ir policijos pareigūnai. S. K. ištraukė siurbliuką, nunešė ir įmetė į upę, dėl ko padaryta 100 Eur žala. Turtinių pretenzijų dėl šlapimu apipiltų durų, apdaužyto automobilio, sudaužytų sienų neturi.

2016-09-28 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 45P-73136248-16 nurodytas administracinis kaltinimas tikslintinas nurodant, kad S. K., be kita ko, bendro naudojimo kieme ištraukė R. K. vandens siurblį, kurį su dviračiu nuvežė ir įmetė jį į upę, kadangi, ištyrus bylos įrodymus, nukentėjusiosios R. K. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, t. y. prašymą (1 bylos 5 lapas), nustatyta, kad 2016-08-31 apie 7.30 val. ryte nukentėjusioji pamatė, kad S. K. ištraukė iš bačkos vandens siurblį, su dviračiu nuvežė ir įmetė jį į upę, po to išpylė šlapimą prie nukentėjusiosios namų durų, su lazda apdaužė automobilį bei daužė į sieną. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju S. K. tyčia buvo nukreipta ne į svetimo turto pasisavinimą, o į nepagarbos kitiems asmenims pademonstravimą, tokiais demonstratyviais veiksmais S. K. siekė sutrikdyti žmonių rimtų. Objektyvių duomenų apie tai, kad S. K. siekė užvaldyti svetimą turtą, byloje nėra, todėl pažeidimo epizodas dėl vandens siurblio iš bačkos ištraukimo ir jo išmetimo į upę susijęs su nedidelio chuliganizmo pažeidimu.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų (žr., Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-249-350/2013). Taip pat teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-73-491/2016) yra nustatyta, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Taip pat pagal ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino, parodė, kad pylė ne šlapimą, ant takelio pylė vandenį, nes prie šulinio plovė rūbus, lazda durų, namo sienos, automobilio nedaužė, tačiau teismas šiuos jos parodymus atmeta, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šiuos jos parodymus paneigia nukentėjusiosios R. K. parodymai, rašytinė byloje esanti medžiaga. Nukentėjusioji R. K. tiek prašyme (1 bylos 5 lapas), tiek rašytiniame paaiškinime (1 bylos 9 lapas), tiek teisme nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. ištraukė siurbliuką, nunešė ir įmetė į upę, po to atsinešė kibirą su šlapimu ir išpylė ant žemės, prie durų, lazda daužė automobilį, į sienas. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. ir nukentėjusioji R. K. yra artimi asmenys (R. K. yra S. K. marti), tai, kad tarp jų yra asmeniniai nesutarimai, savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jos duotų parodymų nepatikimais ir nėra pagrindas jos parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Kiekvienas nukentėjusysis, prieš duodamas parodymus teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ATPK 276 str. 2 d. numatyta tvarka yra įspėjamas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ATPK 187² str.). Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų davusi melagingus parodymus, juolab viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir sutampantys, ji įtikinamai ir detaliai nupasakojo įvykį, šiuos jos parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų į bylą pateikti garso ir vaizdo įrašai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. K. iš esmės nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga ir kurie atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl remiasi jais kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. veiksmai – nukentėjusiajai priklausančio vandens siurblio įmetimas į upę, šlapimo išpylimas prie nukentėjusiosios namų durų, taip pat automobilio apdaužymas ir sienos daužymas lazda – aiškiai neatitinka tinkamo elgesio viešosiose vietose bei viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Įvertinus ir tai, kad minėti veiksmai atlikti viešoje vietoje – bendro naudojimo kieme – negali būti laikomi visuomenėje priimtu reiškiniu, todėl toks elgesys, kurį, akivaizdu, jog S. K. suvokė kaip nepadorų ir neatitinkantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir bendravimo taisyklių, vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas, atitinkantis ATPK 174 str. dispozicijos požymius. Taigi apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog S. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., dėl jos kaltės teismui abejonių nekyla, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog S. K. būtų atlyginusi savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarytą turtinę žalą, vadovaujantis ATPK 37 str., ji įpareigotina atlyginti administraciniu teisės pažeidimu nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinį nuostolį – 100 Eur.

Dėl 2016-09-05 pažeidimo

S. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-09-05 6.00 val. R. K. langų nedaužė, jos nekoliojo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Muzikos garsiai klausėsi. Elektrą atjungė, nes sūnaus prašė sutaisyti televizorių. Televizorius neveikė, todėl išjungė elektrą. G. K. išvis nematė. Iškvietė policiją ir iš karto elektrą įjungė.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2016-09-05 6.00 val. S. K. garsiai leido muziką, daužė langus, plūdo necenzūriniais žodžiais, išjungė elektrą. Nepilnametę dukrą G. K. išvadino necenzūriniais žodžiais „kurva, nuopisa“. S. K. registruota psichiatrijos įskaitoje, todėl aiškina, kad yra ligonis, gydosi ir jai niekas nieko nepadarys.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. yra jos močiutė, gyvena viename name. 2016-09-05 apie 6 val. ryte dar miegojo, už valandos reikėjo keltis į mokyklą. Ryte močiutė kėlė triukšmą, daužė langus, mamos R. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, rėkavo, atjungė elektrą. S. K. išvadino ją (G. K.) „prostitute, kurva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Miegoti negali, nes močiutė naktimis daužo langus. Nežino, kodėl močiutė taip elgiasi. Gėda išeiti į kaimą, nes žmonės žiūri kreivai. Negali pasikviesti draugų, nes močiutė vaikščioja nuoga, daro nesąmones. Močiutė siuntinėja pirkti alkoholio.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino, parodė, kad R. K. langų nedaužė, jos nekoliojo, necenzūrinių žodžių nevartojo, G. K. išvis nematė, o muzikos garsiai klausėsi, buvo išjungusi elektrą, tačiau teismas šiuos jos parodymus dalyje, kad R. K. langų nedaužė, jos ir G. K. nekoliojo, necenzūrinių žodžių nevartojo, atmeta, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, kadangi šiuos jos parodymus paneigia nukentėjusiųjų R. K. ir G. K. parodymai, rašytinė byloje esanti medžiaga. Nukentėjusioji R. K. tiek prašyme (3 bylos 5 lapas), tiek teisme nurodė, kad S. K. garsiai leido muziką, daužė langus, plūdo necenzūriniais žodžiais, išjungė elektrą, nepilnametę dukrą G. K. išvadino necenzūriniais žodžiais „kurva, nuopisa“. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios G. K. parodymai, kad ryte močiutė S. K. kėlė triukšmą, daužė langus, mamos R. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, rėkavo, atjungė elektrą, išvadino ją (G. K.) „prostitute, kurva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. ir nukentėjusiosios R. K. ir G. K. yra artimi asmenys (R. K. yra S. K. marti, G. K. yra R. K. dukra), tai, kad tarp jų yra asmeniniai nesutarimai, savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jų duotų parodymų nepatikimais ir nėra pagrindas jų parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Kiekvienas nukentėjusysis, prieš duodamas parodymus teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ATPK 276 str. 2 d. numatyta tvarka yra įspėjamas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ATPK 187² str.). Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusiosios būtų davusios melagingus parodymus, juolab viso proceso metu nukentėjusiosios R. K. parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir sutampantys, juos patvirtina ir nukentėjusiosios G. K. parodymai, nukentėjusiųjų pateikti paaiškinimai nuoseklūs, jos įtikinamai ir detaliai nupasakojo įvykį, šiuos jų parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų į bylą pateikti garso ir vaizdo įrašai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų R. K. ir G. K. iš esmės nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga ir kurie atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl remiasi jais kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. veiksmai – R. K. langų daužymas, necenzūrinių žodžių vartojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, muzikos garsus klausymasis, elektros atjungimas neperspėjus – aiškiai neatitinka tinkamo elgesio viešosiose vietose bei viešosios tvarkos ir žmonių rimties, sukelia neigiamas emocijas veiksmus matantiems ir necenzūrinius žodžius girdintiems asmenims. Įvertinus ir tai, kad minėti veiksmai negali būti laikomi visuomenėje priimtu reiškiniu, todėl toks elgesys, kurį, akivaizdu, jog S. K. suvokė kaip nepadorų ir neatitinkantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir bendravimo taisyklių, vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas, atitinkantis ATPK 174 str. dispozicijos požymius. Taigi apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog S. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., dėl jos kaltės teismui abejonių nekyla, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl 2016-09-08 pažeidimo

S. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-09-08 apie 9.00 val. R. K. langų nedaužė, necenzūriniais žodžiais neišplūdo. Ji nesutaria su R. K., nori, kad R. K. išsikraustytų, todėl ji meluoja, viskas išsigalvota. Šepečiu daužo į lubas, todėl jie pyksta.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2016-09-08 apie 9.00 val. S. K. daužė langus, plūdo necenzūriniais žodžiais. Policiją kviečia kiekvieną kartą, kai jau nebeįmanoma apsikęsti. S. K. kiekvieną kartą grasina, kad padegs, supjaustys, subadys. Turi įrašus su S. K. grasinimais. Iškvietė greitąja. Greitoji iškvietė policiją ir S. K. išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. S. K. iš ligoninės pabėgo. Kai buvo iškvietę policiją, pareigūnai skambino gydytojai, kuri patvirtino, kad S. K. yra įskaitoje. Nežino, ar S. K. veiksnumas apribotas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino, parodė, kad R. K. langų nedaužė, necenzūriniais žodžiais neišplūdo, tačiau teismas šiuos jos parodymus atmeta, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šiuos jos parodymus paneigia nukentėjusiosios R. K. parodymai, rašytinė byloje esanti medžiaga. Nukentėjusioji R. K. tiek prašyme (2 bylos 5 lapas), tiek teisme nurodė, kad S. K. 2016-09-08 apie 9.00 val. daužė langus, plūdo necenzūriniais žodžiais, po ko buvo iškviesta policija. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. ir nukentėjusioji R. K. yra artimi asmenys (R. K. yra S. K. marti), tai, kad tarp jų yra asmeniniai nesutarimai, savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jos duotų parodymų nepatikimais ir nėra pagrindas jos parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Kiekvienas nukentėjusysis, prieš duodamas parodymus teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ATPK 276 str. 2 d. numatyta tvarka yra įspėjamas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ATPK 187² str.). Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų davusi melagingus parodymus, juolab viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir sutampantys, ji įtikinamai ir detaliai nupasakojo įvykį, šiuos jos parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų į bylą pateikti garso ir vaizdo įrašai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. K. iš esmės nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga ir kurie atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl remiasi jais kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. veiksmai – R. K. langų daužymas, necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu vartojimas – aiškiai neatitinka tinkamo elgesio viešosiose vietose bei viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Įvertinus ir tai, kad minėti veiksmai atlikti viešoje vietoje – bendro naudojimo kieme – negali būti laikomi visuomenėje priimtu reiškiniu, todėl toks elgesys, kurį, akivaizdu, jog S. K. suvokė kaip nepadorų ir neatitinkantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir bendravimo taisyklių, vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas, atitinkantis ATPK 174 str. dispozicijos požymius. Taigi apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog S. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., dėl jos kaltės teismui abejonių nekyla, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl 2016-09-10 pažeidimo

S. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-09-10 apie 14.00 val. kieme A. K. ir L. N. sūnaus A. B. necenzūriniais žodžiais neišplūdo, pavadino „kumeliu“, pasakė: „Gana man čia lubas laužyti“. Pasakė, kad A. B. neateitų ir nelaužytų lubų.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą S. K. ir R. K. pažįsta, kaimynės. 2016-09-10 su broliu važiavo į Panevėžio autobusų stotį pasiimti A. K., kuri grįžo iš (duomenys neskelbtini). Apie 14.40 val. grįžo į (duomenys neskelbtini). Išlipę iš automobilio, ėjo uždaryti vartelius, A. nuėjo prie savo namų. Beeinant išėjo S. K. ir pradėjo be jokios priežasties jį kolioti necenzūriniais žodžiais. Jis pradėjo telefonu filmuoti. Kol įsijungė telefoną, S. K. nuėjo prie A,, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Yra telefonu filmuota medžiaga. Tai ne pirmas atvejis. Dabar po teismo posėdžio vyksta pastovios nesąmonės. S. K. tai grasina, tai pastoviai kažkuo kaltina. Dabar šmeižia, kad jis lytiškai santykiauja su jos nepilnamete anūke G. K.. S. K. vaikšto po kaimą, visiems tą patį sako, šmeižia anūkę. Su A. K. ir G. K. yra kaimynai. Padeda kaip kaimynas, nuveža, kur reikia. Gali parodyti telefonu darytą įrašą. Įraše matosi, kad A. K. ką tik grįžusi iš (duomenys neskelbtini), negalėjo įeiti į namus, nes neturėjo rakto. S. K. ją išplūdo, išvadino „prostitute, kurva, kuo užsikrėtei“. Nespėjo nufilmuoti, kaip S. K. jį išplūdo. Iškvietė policiją. Kai policija išvažiavo, visiems grasino, kad sukapos, uždegs. Grasinimus girdėjo ir jo patėvis. Tą pačią dieną du policijos ekipažai S. K. išvežė į ligoninę.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. yra jos močiutė. 2016-09-10 grįžo iš (duomenys neskelbtini), kaimynas A. B. parvežė į namus, močiutė S. K. ją užsipuolė, išvadino „prostitute, kurva“. S. K. pasakyti žodžiai ją įžeidė. Tuos žodžius girdėjo kaimynai. Jei kaimynas A. B. būtų nefilmavęs, galėjo užpulti, nes tuo metu buvo išgėrusi. Močiutė vartoja alkoholį. Močiutė matė, kad filmuojama. Kai mato, kad filmuojama, nustoja tai daryti. Močiutė pakankamai protinga. Pavyzdžiui, daužo sieną, o kai atvažiuoja policija, apsimeta, kad miega. Tokie dalykai nuolat vyksta. Kiekvieną vakarą paskambina mama, sako, kad neturi ramybės, nes močiutė grasina padegti, užpulti. Žino, kad močiutė serga kažkokia liga, tačiau iš jos veiksmų nepanašu, kad ji gydytųsi. Pastaruoju metu močiutė nesigydė, ligoninėje nebuvo. Šiuo metu močiutė gyvena viena, buityje padėti nereikia, susitvarko viena. Mano, kad močiutė piktybiškai elgiasi jų atžvilgiu, supranta, kad blogai elgiasi, bet vis tiek taip daro. Visą gyvenimą visiems kenkė. Visi konfliktai prasidėjo nuo tada, kai savo dukrą padavė į teismą. Tas procesas dar nesibaigė, bylą nagrinėja Panevėžio miesto apylinkės teismas. Močiutė nepilnametei seseriai G. K. parašė raštelį ir siuntė į parduotuvę nupirkti alkoholio (teismui parodo raštelį).

Liudytoja L. N. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. yra kaimynė, daugiau nei 30 metų gyvena šalia. Jau dvi savaites iki 2016-09-10 S. K. įžeidinėjo savo šeimos narius, paskui pradėjo puldinėti jos (L. N.) šeimą. Nuolat užgauliojami vaikai, anūkai, net savo kieme negali vaikščioti. 2016-09-10 buvo kieme, kai S. K. išvadino savo anūkę A. K.. Jos sūnūs važiavo į Panevėžį, nes A. ir G. K. tėvas paskambinęs paprašė A. parvežti iš stoties. Sūnūs parvežė A. K. į namus. S. K. pirmiausiai užpuolė vyriausią sūnų. Yra vaizdo įrašas. A. K. neturėjo namų raktų, sėdėjo ant laiptų. Pakvietė A. K. ateiti pas juos palaukti, kol grįš tėvai. Tuo metu S. K. ir pradėjo A. K. užgaulioti, vadino „kurva, prostitute“. Mergaitė buvo pasimetusi, net nežinojo, kas čia vyksta, nes mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini). S. K. kieme garsiai, visiems girdint, išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. S. K. nuolat grasina juos padegti, šeimos narius papjauti. Yra garso, vaizdo įrašai. S. K. nuolat plūstasi, triukšmauja, pati ieško priekabių, geria raminančius vaistus ir alkoholį. Dvi savaites jos šeima keldavosi ir guldavosi su tokiais žodžiais „blet, nachui, nuopisos, kurvos“, kol S. K. su greitąja neišvežė į ligoninę. Vienas policijos ekipažas negalėjo išvežti, kvietėsi antrą, naudojo elektrošoką. Įsodino į greitąją ir nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau S. K. iš ligoninės pabėgo. S. K. yra turėjusi invalidumą dėl psichikos ligų.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino, parodė, kad A. K. ir A. B. necenzūriniais žodžiais neišplūdo, A. B. pavadino „kumeliu“, pasakė jam neateiti ir nelaužyti lubų, tačiau teismas šiuos jos parodymus atmeta, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šiuos jos parodymus paneigia nukentėjusiųjų A. B., A. K., liudytojos L. N. parodymai, rašytinė byloje esanti medžiaga. Nukentėjusysis A. B. tiek prašyme (4 bylos 7 lapas), tiek rašytiniame paaiškinime (4 bylos 11 lapas), tiek teisme nurodė, kad, A. K. parvežus iš Panevėžio autobusų stoties į namus (duomenys neskelbtini), jam išlipus iš automobilio ir beeinant uždaryti vartelius, S. K. pradėjo be jokios priežasties jį plūsti necenzūriniais žodžiais. Kol įsijungė telefoną, S. K. nuėjo prie A., išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Vaizdo įraše matosi, kad A. K. ką tik grįžusi iš (duomenys neskelbtini), negalėjo įeiti į namus, nes neturėjo rakto. S. K. A. išplūdo, išvadino „prostitute, kurva, kuo užsikrėtei“. Tai patvirtina ir nukentėjusioji A. K., kur ji tiek prašyme (4 bylos 6 lapas), tiek rašytiniame paaiškinime (4 bylos 10 lapas), tiek teisme nurodė, kad 2016-09-10 grįžo iš (duomenys neskelbtini), kaimynas A. B. parvežė į namus, močiutė S. K. ją užsipuolė, išvadino „prostitute, kurva“. S. K. pasakyti žodžiai ją įžeidė. Tuos žodžius girdėjo kaimynai. Šias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos L. N. parodymai, kur ji tiek prašyme (4 bylos 5 lapas), tiek teisme nurodė, kad jos sūnūs parvežė A. K. iš Panevėžio miesto autobusų stoties, S. K. pirmiausiai užpuolė jos sūnų. A. K. neturėjo namų raktų, sėdėjo ant laiptų. Pakvietė A. K. ateiti pas juos palaukti, kol grįš tėvai. Tuo metu S. K. ir pradėjo A. K. užgaulioti, vadino „kurva, prostitute“. Mergaitė buvo pasimetusi, net nežinojo, kas čia vyksta, nes mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini). S. K. kieme garsiai, visiems girdint, išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Yra garso, vaizdo įrašai. Šiuos nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų į bylą pateikti garso ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad S. K. plūdo necenzūriniais žodžiais A. K.. Visi šie teismo ištirti įrodymai, tai nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai sutampa, neprieštarauja, papildo vienas kitą, atitinka byloje esančią rašytinę medžiagą bei bylos faktines aplinkybes, jais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl remiasi kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. veiksmai – necenzūrinių žodžių vartojimas A. K. ir A. B. atžvilgiu – aiškiai neatitinka tinkamo elgesio viešosiose vietose bei viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Įvertinus ir tai, kad minėti veiksmai atlikti viešoje vietoje – bendro naudojimo kieme – negali būti laikomi visuomenėje priimtu reiškiniu, todėl toks elgesys, kurį, akivaizdu, jog S. K. suvokė kaip nepadorų ir neatitinkantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir bendravimo taisyklių, vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas, atitinkantis ATPK 174 str. dispozicijos požymius. Taigi apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog S. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., dėl jos kaltės teismui abejonių nekyla, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl administracinių nuobaudų skyrimo ir kitų bylos klausimų

Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamai S. K., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidimų padarymo motyvus, asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, administracine tvarka nebausta, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti S. K. už pažeidimų, numatytų ATPK 174 str. (4 epizodai), padarymą paskyrus sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – baudas, mažesnes nei įstatymo numatyti vidurkiai. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos ATPK 33 str. pagrindu.

CD-R laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos byloje, nutarimui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 174 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- už pažeidimą pagal ATPK 174 str. (2016-08-31 pažeidimas) paskirti administracinę nuobaudą – 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą;

- už pažeidimą pagal ATPK 174 str. (2016-09-05 pažeidimas) paskirti administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

- už pažeidimą pagal ATPK 174 str. (2016-09-08 pažeidimas) paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už pažeidimą pagal ATPK 174 str. (2016-09-10 pažeidimas) paskirti administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti S. K. galutinę administracinę nuobaudą – 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 37 str., įpareigoti S. K. per keturis mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. K., gyv. (duomenys neskelbtini), administraciniu teisės pažeidimu padarytą 100 Eur (vieno šimto eurų) turtinį nuostolį.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

CD-R laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, nutarimui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.