Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-27 · Byla Nr. ATP-73-491/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.9.-761-958/2015Nutarimas · 2015-12-03Utenos apylinkės teismas
  2. ATP-73-491/2016Nutartis · 2016-01-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
ATP-73-491/2016
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00656-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-73-491/2016
Proceso Nr. 4-50-3-00656-2015-7Procesinio sprendimo kategorija : 2.10.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. R. (toliau – Pažeidėjas) ir I. T. (toliau – Nukentėjusioji) apeliacinius skundus dėl 2015 m. gruodžio 3 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. 28 Eur bauda.

Jis nubaustas už tai, kad 2015-06-25 apie 18 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), keikė Nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais bei ją pastūmė, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pažeidimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pabrėžia, kad liudytojas V. Ž. nurodė nematęs ir negirdėjęs jo besikeikiančio. Tvirtina, kad vaizdo įrašas, kuriuo rėmėsi teismas, padarytas kitu laiku nei yra nurodyta, t. y. ne įvykio dieną. Teigia, kad jei teismas ir pripažintų, kad įrašas darytas įvykio aplinkybėmis, jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi buvo provokuojamas Nukentėjusiosios. Akcentuoja, kad iš įrašo akivaizdžiai matyti, kad jis traukėsi nuo Nukentėjusiosios, tačiau ji pati sekė jam iš paskos bei jį provokavo. Taip pat nurodo, kad iš įrašo girdėti tik vienas jo pasakytas necenzūrinis žodis, kuris, beje, buvo pasakytas ne Nukentėjusiajai. Mano, kad Pažeidėjo, išvesto iš emocinės pusiausvyros, atsitiktinai ištartas necenzūrinis žodis, kurį girdėjo tik vienas asmuo, kaimo vietovėje, vidury laukų, viešosios tvarkos nesutrikdė, o jei ir buvo padaryta žala – tai tik mažareikšmė. Skunde taip pat nurodo, kad teismas nesudarė tinkamų galimybių į gynybą (kviesti liudytojus, atidėti posėdį, pasirinkti advokatą), kadangi per teisminius procesus jam pašlijo sveikata, o į teismo posėdį buvo atvesdintas sergantis (po posėdžio nustatyta 39 laipsnių temperatūra, didelis kraujospūdis).

Apeliaciniu skundu Nukentėjusioji prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir Pažeidėjui skirti didesnę nei minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Nurodo, kad teismas nustatęs lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų, nenustatė sunkinančios – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. 2015-07-01 Utenos rajono apylinkės teismas, iš dalies tenkinęs Pažeidėjo skundą, pakeitė 2015-01-30 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skyrė Pažeidėjui 30 Eur baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą Nukentėjusioji prašo Pažeidėjui skirti didesnę nei minimalią sankcijoje numatytą baudą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu tiek Pažeidėjas, tiek liudytojas V. Ž. patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis Nukentėjusioji bendravo su Pažeidėju bei pokalbį fiksavo fotoaparatu. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad Pažeidėjas teigė kviesiąs policiją, ką patvirtina apylinkės teismui pateikta pažyma iš Utenos AVPK, kad Pažeidėjas 2015-06-25, apie 19⁰⁰ val. kreipėsi į pareigūnus. Tą pačią dieną, apie 20⁰⁰ val. pareigūnai atvyko ir pas Nukentėjusiąją. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad įrašas darytas nagrinėjamo įvykio nurodytu metu ir laiku. Nukentėjusioji atsiliepime neigia provokavusi Pažeidėją, nurodo, kad siekė tik išsiaiškinti, kam priklauso žemės ūkio technika ir kada ji bus patraukta iš jai priklausančio žemės sklypo. Mano, kad Pažeidėjas manipuliuoja savo sveikatos būkle, o ištartas necenzūrinis žodis dėl neva suskaudusio piršto skamba vaikiškai.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus Institucijos atstovas – Prevencijos poskyrio viršininkas, atliekantis viršininko funkcijas – A. M. prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimą. Nurodo, kad byloje pakanka duomenų apie tai, jog Pažeidėjas padarė ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, o jo skundo teiginius derėtų vertinti kaip pasirinktą Pažeidėjo gynybinę poziciją. Taip pat pabrėžia, jog teismas visiškai pagrįstai Pažeidėjui paskyrė 28 Eur baudą, atsižvelgęs į Pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis ir įvertinęs byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes, ir sunkinančių nebuvimą. Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (ATPK 302¹¹ str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl Pažeidėjo apeliacinio skundo

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Pažeidėjas pagal ATPK 174 str. buvo nubaustas už tai, kad viešoje vietoje keikė Nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais bei ją pastūmė, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį (4 b. l.). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pakankamai išsamiai nurodė bylos įrodymus, motyvuotai pagrindė ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėties buvimą Pažeidėjo veiksmuose, aptarė asmenų atsakomybę už šį pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių apylinkės teismo motyvų nekartoja.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Taip pat pagal ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pažeidėjo išsakyti necenzūriniai žodžiai (o kad jie buvo išsakyti ir išsakyti konkrečiai Pažeidėją filmavusiai Nukentėjusiajai jokių abejonių nėra) bei Nukentėjusiosios pastūmimas aiškiai žeidžia žmogaus orumą, žemina jį. Įvertinus ir tai, kad tokius žodžius girdėjo bei veiksmus matė kiti pašaliniai asmenys, neabejotina, kad toks santykių aiškinimosi būdas visuomenėje nėra priimtinas ir negali būti toleruojamas.

Iš Nukentėjusiosios paaiškinimo, pareiškimo, matyti, kad bendraujant su Pažeidėju, šis ją pastūmė ir išsakė necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu (5, 7 b. l.). Iš liudytojo N. T. parodymų matyti, kad Nukentėjusioji buvo apstumdyta, o V. Ž. parodė, kad Nukentėjusioji įvykį filmavo fotoaparatu (35 – 36 b. l.). Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad Pažeidėjas pastūmė Nukentėjusiąją ir išsakė necenzūrinius žodžius (49 b. l.). Nors Pažeidėjas tvirtina, kad vaizdo įrašas darytas ne šio įvykio metu, tačiau šis jo skundo teiginys prieštarauja net jo paties parodymams duotiems teismo posėdžio metu. Be to, iš paties vaizdo įrašo matyti, kad Pažeidėjas teigė kviesiąs policijos pareigūnus, kas ir buvo padaryta (25 b. l.). Institucijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas faktas, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, 19³¹ val. buvo gautas Pažeidėjo pranešimas dėl konflikto su Nukentėjusiąja tik patvirtina, kad Nukentėjusioji fotoaparatu užfiksavo garso ir vaizdo medžiagą būtent nagrinėjamo įvykio metu (31 b. l.).

Pažeidėjas ne pirmą kartą konfliktuoja su Nukentėjusiąja, už tai net yra baustas, dažnai į konfliktus kviečiami policijos pareigūnai – tai aplinkybės, kurios rodo, jog Pažeidėjo konfliktiškas elgesys nuolat pasikartoja, jis nebuvo vienkartinis, kaip jis pats teigia, išprovokuotas Nukentėjusiosios, todėl tvirtinti, kad jo elgesys buvo mažareikšmis, šiuo atveju negalima.

Byloje yra duomenys, kad Pažeidėjas buvo ne kartą kviečiamas ir neatvykdavo į teismo posėdžius, nagrinėjant bylą dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo kaltininko dalyvavimas būtinas (ATPK 272 str. 2 d.), todėl jis pagrįstai buvo atvesdintas į teismo posėdį. Tokia situacija nerodo, kad buvo pažeistos jo teisės, tame tarpe – ir jo teisė į gynybą. Sąlygų ir galimybių kviesti liudytojus bei teikti teismui įrodymus, Pažeidėjas turėjo pakankamai.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Pažeidėjas apylinkės teismo buvo visiškai pagrįstai nubaustas pagal ATPK 174 str. Vien tai, kad jis nepripažįsta savo kaltės ar nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, nereiškia, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Dėl Nukentėjusiosios apeliacinio skundo

Nukentėjusioji prašo pripažinti Pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) bei padidinti jam pirmos instancijos teismo skirtą baudą.

ATPK 174 str. sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos – baudą nuo 28 iki 86 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų. Apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų – ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Teismas įvertino, kad Pažeidėjas nėra teistas (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), tačiau nutarime klaidingai pripažino, jog Pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš bylos matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas 150 Eur baudą pagal ATPK 51³ str. 9 d., nuobauda galiojanti (39 – 40 b.l.). Tas pats teismas kitoje ATPK byloje 2015-07-01 nutartimi iš dalies patenkinęs Pažeidėjo skundą pakeitė 2015-01-30 Institucijos nutarimu jam skirtą 50 Eur baudą į 30 Eur baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. (9, 41 – 20 b. l.). Šis pažeidimas buvo padarytas 2015-01-23. Iš to akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nutarimą pirmos instancijos teismas šių duomenų neįvertino ir nepagrįstai nepripažino Pažeidėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurią skunde nurodo Nukentėjusioji. Tai yra teismo klaida, tačiau dėl to skundžiamas nutarimas nekeičiamas.

Apylinkės teismas Pažeidėjui nuobaudos rūšį – baudą, parinko tinkamai, nurodė esminius minimalios nuobaudos jam skyrimo motyvus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Įvertinus juos, ir net ir pripažinus aukščiau paminėtą Pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pirmos instancijos teismo skirtą baudą, didinti kaip to skundu prašo Nukentėjusioji, nėra būtina, nes ji yra teisinga, adekvati tiek pažeidimo pavojingumui, tiek Pažeidėjo asmenybei – vis tik Pažeidėjas yra pensininkas, neturi didelių pajamų, pažeidimu jis nesukėlė žymių ar esminių padarinių, žalos nukentėjusiajai taip pat nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

2015-12-03 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o V. J. R. ir I. T. apeliacinių skundų netenkinti.

Šis nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus