- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-249-350/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01282-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Donatas Jatužis Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-249-350/2013
2013 m. birželio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-25 nutarimu, L. S. už ATPK 174 str. numatytą pažeidimą nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad 2013-03-08 7.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) kieme, necenzūriniais žodžiais išplūdo kaimynę D. Š..
Šalies argumentai
L. S. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nurodo, kad įvykio dieną grįžęs iš darbo automobiliu, norėjo palikti jį prie namo esančioje bendrijai priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau buvo tik viena laisva vieta ir joje buvo pripilta smėlio. Išlipęs koja smėlį pastumdė, kad jis nekliudytų pastatyti automobilį, kai tuo metu iš laiptinės išbėgusi šluota nešina kaimynė D. Š. ėmė jį plūsti, vadino narkomanu ir kitais žodžiais, bandė suduoti šluota, tačiau jis smūgio išvengė šluotą sulaikydamas ranka. Po to išbėgo ir D. Š. vyras, kuris irgi jį keikė, priekaištavo, kad jis (L. S.) nori savo automobilį pastatyti į jų vietą. Įvykį matė kaimynai Jolita ir G. M.. Jaučiasi pats be jokio pagrindo ir dingsties pažemintas ir įžeistas. Gindamasis nuo šluota puolančios kaimynės jos net nepalietė, todėl ji melagingai teigia, kad jis suplėšė jos chalatą. Neigia, kad D. Š. atžvilgiu išsakė jos nurodytus necenzūrinius žodžius. Gindamasis nuo jos galėjo pasakyti „išdurnėjai“, „protas pasimaišė“ ar pan. ir už šiuos galimai pasakytus žodžius jos atsiprašė teisme. Pažymi, kad šie kaimynai savo elgesiu pastoviai terorizuoja kitus kaimynus, bando kitų kantrybę, tačiau visi atsižvelgdami į jų amžių, kenčia. Minėtą smėlio krūvą bendro naudojimo aikštelėje supylė D. Š. vyras, kad kiti asmenys į šią vietą nestatytų automobilių. Be to, jie pastoviai kitiems priekaištauja dėl to, kad į „jų vietą“ statomi automobiliai, dėl to vyksta pastovūs konfliktai.
Mano, kad šiuo atveju jo veiksmai – smėlio išstumdymas koja, negali būti baudžiami. D. Š. necenzūriniais žodžiais jis nekeikė ir prie jos nekibo, jokių veiksmų, kurie pažeistų viešąją tvarką ar rimtį neatliko, apelianto manymu būtent tokius veiksmus atliko pati D. Š., tačiau kadangi ji pirma kreipėsi į policiją, kaltas liko jis. Savo veiksmus vertina daugiau kaip būtinąją gintį ir būtinosios ginties ribų neperžengė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių L. S. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.
Kaip jau minėta, L. S. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, necenzūriniais žodžiais išplūdo kaimynę D. Š..
Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad konfliktinė situacija tarp L. S. ir D. Š. prasidėjo po to, kai jis atvykęs į prie savo gyvenamo namo bendro naudojimo kiemą ir norėdamas pastatyti automobilį, koja nuspardė tam trukdančią padaryti smėlio, sunešto D. Š. vyro, krūvą. Jam spardant smėlį iš laiptinės išbėgo šluota nešina D. Š., kuri, kaip ji pati nurodė teisme, dėl to norėjo sudrausminti L. S.. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme D. Š. nurodė, kad įvykio metu buvo išplūsta necenzūriniais žodžiais, tačiau kiti byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Apklaustas D. Š. vyras A. Š. teigė, kad apie tai, jog žmona buvo pavadinta necenzūriniais žodžiais, sužinojo tik iš jos, pats matė L. S. spardantį koja smėlį, dėl ko žmona išbėgo jo drausminti, girdėjo triukšmą. Liudytoja apklausta J. M. paaiškino, kad įvykio dieną sėdint automobilyje matė atvykusį L. S., kuris neradęs vietos pastatyti automobilį, koja išspardė laisvoje vietoje A. Š. pripiltą smėlio krūvą, dėl ko šluota nešina D. Š. išbėgusi iš laiptinės jam grūmojo, ką jie kalbėjo negirdėjo. Tokiu būdu, apart pačios D. Š. parodymų apie tai, kad ji buvo išplūsta necenzūriniais žodžiais, byloje nėra. O jos parodymų dėl tarp jos ir L. S. vykstančių konfliktų patikimais laikyti negalima. Tokiu būdu byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad L. S. padarė jam inkriminuotą veiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju jei L. S. ir pasakė necenzūrinius žodžius (nes jis ir pats apie tai nurodo skunde), jo veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o kaip atsakas į pačios nukentėjusiąja pripažintos D. Š. galimai neteisėtus veiksmus.
Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuoja, kad 2013 m. balandžio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant L. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Ši nutartis neskundžiama.