- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-333-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04625-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- P. Ž.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl įsakymo ir jo pagrindu atlikto įrašo pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. Ž. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį (2024-08-21 DOK-124761, pradinis ieškinys 2024-03-21 CBP-4622) atsakovei VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1999 m. rugsėjo 10 d. Rejestro tvarkytojo įsakymą ir įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kuriuo patvirtinta 1999 m. kovo 1 d. O. B. sudaryta kadastrinių matavimų byla ir nustatyta, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), – pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – yra sunaikinti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2024 m. lapkričio 22 d. prašymu (DOK-175767) prašė:
2.1 Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. rašte atsakovui padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre turėtų būti įregistruotas tokio turinio įrašas: „Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama c. b. Nr. e2-9192-1098/2024 dėl 1999 m. rugsėjo 10 d. Rejestro tvarkytojo įsakymo bei įrašo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kuriuo statiniai pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kaip sunaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla, Nr. e2-9192-1098/2024 dėl žemės sklype esančių statinių (duomenys neskelbtini), susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu“.
2.2 Įpareigoti VĮ „Registrų centras pakeisti 2024 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo turto registro įrašą, jį išdėstant: „Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama c. b. Nr. e2-9192-1098/2024 dėl 1999 m. rugsėjo 10 d. Rejestro tvarkytojo įsakymo bei įrašo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kuriuo statiniai pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kaip sunaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla, Nr. e2-9192-1098/2024 dėl žemės sklype esančių statinių (duomenys neskelbtini), susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu. Iškelta civilinė byla nuosavybės teisės turėtojui nedraudžia valdyti ir naudotis statiniais“.
3. Nurodė, kad teismas 2024 m. birželio 28 d. pateikė atsakovui pranešimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama c. b. Nr. e2-9192-1098/2024 dėl 1999 m. rugsėjo 10 d. Rejestro tvarkytojo įsakymo bei įrašo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kuriuo statiniai pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kaip sunaikinti. Atsakovė juridinį faktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre tik statinių, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Statiniai faktiškai yra pastatyti valstybei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, statiniai faktiškai egzistuoja ir nėra sunaikinti. Bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. birželio 28 d. pranešimu neteisingai nurodė VĮ Registrų centrui padaryti įrašą dėl vykstančios civilinės bylos tik dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), nes vykstanti civilinė byla yra susijusi ir su Nekilnojamojo turto objektais (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, civilinę bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.
5. Teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 28 d. byloje nebuvo priimtas joks tarpinis teismo procesinis sprendimas, kurį būtų poreikis taisyti. Vienintelis byloje esantis dokumentas, surašytas 2024 m. birželio 28 d., tai yra teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame nėra nurodyta jokios informacijos apie konkretaus juridinio fakto įregistravimą viešajame registre. Remiantis išdėstytu, nėra aišku kokį konkretų teismo tarpinį procesinį sprendimą ir kokio konkrečiai turinio ieškovas prašo taisyti. Teismas vertino, kad taisyti minėtą teismo 2024 m. birželio 28 d. pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nėra jokio teisinio pagrindo, nes jis neprilyginamas tarpiniam procesiniam sprendimui ir jame nėra jokių rašymo apsirikimų, kuriems galėtų būti taikomos CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatos.
6. Teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką (reikalavimą), sprendė, kad nagrinėjamu atveju faktas apie iškeltą civilinę bylą yra išviešintas tinkamai.
7. Priešingai, nei teigiama prašyme, patikslintame ieškinyje nėra atskleisti duomenys, kad faktiškai statiniai pastatyti valstybei priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuriam ieškovas papildomai prašo įregistruoti juridinį faktą viešajame registre. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato būtent ieškovas, kuriam nagrinėjamu atveju buvo suteikta galimybė tikslinti ieškinį, todėl naujų faktinių aplinkybių pateikimas procesinio pobūdžio prašymuose nėra galimas bei nesudaro pagrindo išviešinti naujus juridinius faktus ir/ar leidimus valdyti ginčo statinius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu (2024-12-06 DOK-183776) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1 Nutartyje neteisingai nustatyta, kad 2024 m. birželio 28 d. pranešimui netaikoma CPK 276 straipsnio 2 dalis. Ši norma minėtam teismo pranešimui galėtų būti taikoma, nes šiuo dokumentu yra keliamos teisinės pasekmės ieškovui. Šiuo pranešimu VĮ „Registrų centras“ yra iš esmės įpareigojamas išviešinti juridinius faktus, susijusius su nuosavybės teise į ieškovui priklausančius objektus, turiniu. Tuo atveju, jeigu būtų sudaromi sandoriai, susiję su ieškovo nuosavybe, sandorio šalis privalėtų būti informuota apie Nekilnojamojo turto registre padarytą įrašą dėl nagrinėjamos civilinės bylos.
8.2 Kasacinio teismo praktikoje CPK 276 straipsnio nuostatos taikymas taip pat yra siejamas su teismo dokumentais, turiniu keliančiais teisines pasekmes bylos šalims. Aiškaus draudimo taikyti CPK 276 straipsnio 2 dalį ne tik teismo sprendimui ar nutarčiai nėra įtvirtinta nei CPK, nei jį aiškinančioje teismų praktikoje. Šia norma nėra įtvirtinamas baigtinis sąrašas teismo priimtų dokumentų, kuriems galima taikyti rašymo apsirikimo trūkumų ištaisymo institutą. Ieškovo prašytas nustatyti įrašas jokia apimtimi nepakeis šalių teisių ir pareigų apimties civilinėje byloje ir užtikrins tinkamą ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimą į statinius iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
8.3 Nutartyje klaidingai konstatuojama, kad faktas apie iškeltą civilinę bylą išviešintas tinkamai. Šiuo atveju nėra tinkamai išviešinta aplinkybės, kad ginčo statiniai stovi ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Statinių buvimas šiame žemės sklype yra pagrindas priskirti jiems dalį žemės sklypo ir užtikrinti ieškovo teisių apsaugą. Aplinkybės dėl pastatų faktinio stovėjimo ant sklypo (duomenys neskelbtini), yra iš esmės pripažįstamos ir paties atsakovo.
8.4 Ieškovas pats buvo kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl juridinio fakto įregistravimo, susijusio su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Visgi, atsakovas nurodė, kad ieškovas šiuo atveju nėra tinkamas subjektas teikti tokį prašymą. Teismas į šiuos ieškovo argumentus neatsižvelgė.
8.5 Nutartyje nevertinama tai, kad ieškovas siekia realiai naudotis jam priklausančia nuosavybe. Prašyme dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ieškovas nurodė, kad kreipėsi į UAB „Reenpro“ dėl saulės elektrinės įrengimo ieškovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovas realiais veiksmais siekia įsirengti savo žemės sklype saulės elektrinę ir prijungti prie elektros tinklų. Būtent dėl teismo atsisakymo ištaisyti rašymo apsirikimą ieškovui yra apribojama nuosavybės teise savo nuožiūra valdyti ir naudotis jam priklausančiais statiniais.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu į atskirąjį skundą (2024-12-20 DOK-190917) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1 Ieškovo minėtas teismo pranešimas yra tik teismo pranešimas ,,Dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo“, adresuotas VĮ ,,Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai, ir nėra teismo sprendimas. Todėl šiam pranešimui negali būti taikoma CPK 276 straipsnio 2 dalis.
9.2 Nagrinėjamu atveju faktas apie iškeltą civilinę bylą yra išviešintas tinkamai ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo papildyti viešajame registre atliktą įrašą, papildomai nurodant, kad iškelta civilinė byla dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių statinių, ir kad nuosavybės teisės turėtojui nedraudžiama valdyti ir naudoti statinį.
10.1 Buvo nuspręsta suformuoti 1137 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2), nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 31 d. buvo valdomas Vilniaus miesto savivaldybės. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ,,Daikto registravimas ir kadastro žymos” Suformuotas naujas (daikto registravimas). Įregistravimo pagrindas: 2021 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-2034-(14.49.109 E.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų
11. Trečiasis asmuo NŽT pateikė Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašą. Buvo nuspręsta suformuoti 1137 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Remiantis NTR duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2), nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 31 d. valdomas Vilniaus miesto savivaldybės. Remiantis NTR duomenimis ,,Daikto registravimas ir kadastro žymos” Suformuotas naujas (daikto registravimas). Įregistravimo pagrindas: 2021 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-2034-(14.49.109 E.).
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Trečiojo asmens NTR duomenų bazės išrašo pateikimo būtinumas iškilo, vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl teismas jį priima, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo teismo pranešime, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliantas teigimu, nutartyje neteisingai nustatyta, jog 2024 m. birželio 28 d. pranešimui netaikoma CPK 276 straipsnio 2 dalis. Kasacinio teismo praktikoje CPK 276 straipsnio nuostatos taikymas siejamas su teismo dokumentais, turiniu keliančiais teisines pasekmes bylos šalims. Nei CPK, teismų praktikoje nėra įtvirtinta aiškaus draudimo taikyti CPK 276 straipsnio 2 dalį ne tik teismo sprendimui ar nutarčiai. Šia norma nėra įtvirtinamas baigtinis sąrašas teismo priimtų dokumentų, kurių atžvilgiu galima taikyti rašymo apsirikimo trūkumų ištaisymo institutą. Ieškovo prašytas nustatyti įrašas jokia apimtimi nepakeis šalių teisių ir pareigų apimties civilinėje byloje ir užtikrins tinkamą ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimą į statinius iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. 2024 m. birželio 28 d. pranešimu yra keliamos teisinės pasekmės ieškovui, nes VĮ „Registrų centras“ įpareigojamas išviešinti juridinius faktus, susijusius su nuosavybės teise į ieškovui priklausančius objektus, turiniu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
16. Nagrinėjamu atveju 2024 m. birželio 28 d. teismo pranešimas ,,Dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo“, išsiųstas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims: VĮ ,,Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybei, NŽT. Minėtu pranešimu informuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas ieškovo P. Ž. ieškinys atsakovui VĮ Registrų centras, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir NŽT, dėl nuosavybės teisę į statinius ribojančio įrašo panaikinimo. Pranešime be kita ko nurodoma, kad yra nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas, per kurį atsakovas privalo, o tretieji asmenys turi teisę pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
17. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).
19. Tiek CPK 276 straipsnio formuluotė, tiek kasacinio teismo praktika rodo, kad minėta įstatymo norma taikoma tik teismo sprendime ar nutartyje padarytoms neesminėms aritmetinėms, rašybos klaidoms ištaisyti ir pašalinti.
20. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2024 m. birželio 28 d. pranešime nėra nurodyta jokios informacijos apie konkretaus juridinio fakto įregistravimą viešajame registre; pranešimas neprilyginamas tarpiniam procesiniam sprendimui ir jame nėra jokių rašymo apsirikimų, kuriems galėtų būti taikomos CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatos.
21. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog nutartyje klaidingai konstatuojama, kad faktas apie iškeltą civilinę bylą išviešintas tinkamai. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju, nėra tinkamai išviešinta aplinkybės, kad ginčo statiniai stovi ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
22. CK 4.254 straipsnio 6 punkte numatyta, kad viešame registre registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 142 punkte numatyta, kad juridinis faktas „iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu“ įregistruojamas Registre Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismo pranešimo apie civilinės bylos iškėlimą pagrindu. Įregistruojant Registre juridinį faktą „iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu“, nurodomas su šiuo juridiniu faktu susijęs subjektas – bylą nagrinėjantis teismas (141 punktas).
23. NTR duomenų bazės išrašas (DOK-108844) patvirtina, kad 2024 m. liepos 4 d. išviešintas juridinis faktas apie tai, kad iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu (išrašo 7.1 punktas), daiktas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini); Įregistravimo pagrindas: 2024 m. birželio 28 d. teismo pranešimas Nr. e2-9192-1098/2024.
24. Ieškovas tiek pradiniu ieškiniu (CBP-4622), tiek patikslintu ieškiniu (DOK-124761) prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1999 m. rugsėjo 10 d. Rejestro tvarkytojo įsakymą bei įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kuriuo patvirtinta 1999 m. kovo 1 d. O. B. sudaryta kadastrinių matavimų byla ir nustatyta, kad statiniai (duomenys neskelbtini) – pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – yra sunaikinti.
25. Įvertinus minėtus duomenis, teisinį reglamentavimą, ieškinio pagrindą ir dalyką (reikalavimą), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju faktas apie iškeltą civilinę bylą yra išviešintas tinkamai.
26. Apeliantas nurodo, kad dėl teismo atsisakymo ištaisyti rašymo apsirikimą ieškovui yra apribojama nuosavybės teise savo nuožiūra valdyti ir naudotis jam priklausančiais statiniais. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino ieškovo P. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo statiniais: a) pastatu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) pagalbinio ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įskaitant griovimo darbus. Nutartį leista vykdyti skubiai. Nutartis neįsiteisėjusi, kadangi dėl jo pateiktas atskirasis skundas.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.