- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- eII-1091-1017/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01075-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14804-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14804-2025 (toliau – ir nutarimas) M. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., 22.22 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Švitrigailos – Panerių g., vairuodamas keturratę transporto priemonę ,,Odes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dalyvaudamas viešajame eisme, keturrate transporto priemone važiavo dviem galiniais ratais, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nepaisydamas visuomenės normų, taip keldamas grėsmę sau, eismo ir žmonių saugumui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 18 punktus; pareiškėjui skirta 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismui M. B. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo padarytos bylos medžiagos duomenų neatitinkančios išvados, peržengtos administracinio nusižengimo protokolu inkriminuoto nusižengimo ribos, taip pat neteisingai aiškinamos bei taikomos bylai aktualių teisės normų nuostatos. Administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo pakeisti negalima, todėl pareigūnai privalėjo įrodyti, kad būtent kaltinamasis nurodytomis aplinkybėmis padarė nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis skunde taip pat nurodė, kad skundžiamu nutarimu nurodyto KET 9-to punkto pažeidimas protokolu M. B. net neinkriminuotas, kas patvirtina esminį ANK 609 straipsnio nuostatų pažeidimą, taip pat atitinkamai ir skundžiamo nutarimo neteisėtumą bei nepagrįstumą vien dėl šios priežasties.
Be to, šioje byloje inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių egzistavimas nutarime iš esmės grindžiamas tik protokolą surašiusių policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, kad pareiškėjas tyčia, spausdamas akseleratoriaus gazo rankeną, privertė keturratės transporto priemonės priekinę ašį pakilti ir važiuoti ant dviejų galinių ratų maždaug iki sankryžos vidurio, bei absoliučiai deklaratyviais ir niekaip nemotyvuotais, bylos duomenims prieštaraujančiais, nutarimo teiginiais, jog pareiškėjas sąmoningai siekė parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų žmonių saugumui. Iš į bylą pateikto vienintelio vaizdo įrašo objektyviai matyti tik jo bendravimas su policijos pareigūnais, kur nurodyta, jog netyčia per daug paspaudė gazą, nenorėjo priversti transporto priemonės važiuoti ant galinių ratų (žr. nuo 2-tos minutės ir 10-tos vaizdo įrašo sekundės). Byloje nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašo byloje nėra. Pareiškėjas teigė, kad pradėdamas važiuoti po sustojimo Vilniuje, Švitrigailos – Panerių g. sankryžoje, netyčia per daug paspaudė greičio rankeną, į ką keturratis motociklas žaibiškai sureagavo staigiu pajudėjimu iš vietos, tuo pačiu metu į viršų pakylant priekiniams jo ratams. Taip nutiko nesant kokių nors tyčinių veiksmų, chuliganiškų paskatų ir siekio, kad transporto priemonės priekiniai ratai, net ir labai trumpam, pakiltų. Prieš bylos nagrinėjimą policijai pateikė ir vaizdo nuotraukas, kuriose detaliau nei policijos pareigūnų padarytose vaizdo nuotraukose, esančiose byloje, užfiksuotas aptariamos transporto priemonės galinis kablys ir jose matyti, kad aptariamo galinio kablio tvirtinimo varžto apačia yra šiek tiek nubrozdinta, įžambiai, minėtas galinio kablio tvirtinimo varžtas tuo pačiu metu akimirkai palietė asfaltą, kas irgi, šalia nedelsiant atleistos greičio rankenos, padėjo greitai suvaldyti transporto priemonę. Šie įrodymai įrodo, kad šiuo atveju nutiko absoliučiai neplanuotas ir netikėtas transporto priemonės priekinių ratų pakilimas į viršų, kuris nedelsiant buvo suvaldytas, todėl vien momentinis priekinių ratų pakilimas į viršų, kaip ir transporto priemonės ratų praslydimas pradedant judėti iš vietos, savaime ir automatiškai nesudaro ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties, kaip tai yra traktuojama nutarime.
Skunde teigiama, kad šiuo atveju neegzistuoja ir kitas būtinasis aptariamo nusižengimo požymis, t. y. bylai aktualiu laiku joks pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas, nes vairuota transporto priemonė netyčia trumpai, nesukontroliuota tik pradedant važiuoti, t. y. esant minimaliam greičiui, nedelsiant ir nesukeliant žalos bei pavojaus ji buvo visiškai sukontroliuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokios kitos transporto priemonės vairuotojas, dėl netyčinių, itin trumpai trukusių, veiksmų nebuvo priverstas nei keisti savo judėjimo greičio, nei krypties. Nutarime nurodyta, kad kitų keturračių transporto priemonių vairuotojai nieko nematė, kadangi važiavo šalia, įvykis ir kelio situacija neturėjo absoliučiai jokios įtakos ar reikšmės tuo metu buvusiai kelio situacijai. Taip pat paminėtina ir tai, kad šiuo atveju tik deklaratyviai skundžiamu nutarimu nurodytas ir tariamos nepagarbos kitiems eismo dalyviams rodymas, kuris irgi neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjo yra nepadarytas, o tiesioginė tyčia ir chuliganiškų paskatų egzistavimas grindžiami tik nemotyvuotomis prielaidomis bei spėjimais, bet ne byloje surinktų įrodymų visuma, administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina. Pažymėta, kad nutarimu 14 mėnesių teisės vairuoti atėmimas paskirtas jo niekaip nemotyvuojant. Prašoma panaikinti skundžiamą 2025 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjui nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Nutarime papildomai pamyninėtas KET 9 punktas yra taip pat siejamas su pareiga vengti pavojingų veiksmų ir užtikrinti saugumą, todėl ANK 617 straipsnio 3 dalis suteikia teisę nagrinėjimo metu patikslinti teisinę kvalifikaciją, jei nusižengimo esmė nepasikeičia, dėl šios priežasties kaltinimo ribos nebuvo peržengtos. M. B., vairuodamas keturratę transporto priemonę, sąmoningai pakėlė priekinę ašį ir kelių metrų atstumą važiavo ant dviejų galinių ratų, tai matė jį sekę policijos pareigūnai bei veiksmas užfiksuotas iš tarnybinio automobilio padarytame vaizdo įraše (bylos Nr. 10-ANR_K-86296-2025, failas: V1751-JRZ837-250417-222000-222800-20010200). Taip pat nurodoma, kad sankryžoje įvykio metu eismas buvo intensyvus, nes už M. B. iš karto važiavo kiti keturračiai ir automobiliai, o tai patvirtina, kad veiksmai buvo atlikti nepaisant aplinkinių eismo dalyvių, kėlė pavojų jų saugumui, buvo demonstratyvūs ir atitiko chuliganiškų paskatų sampratą. Dėl išvardintų priežasčių prašoma skundo netenkinti, o nutarimą palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B. nurodė, kad jis sustojo prie jam užsidegusios raudonos spalvos signalo. Užsidegus žaliam signalui, paspaudė gazą, tačiau keturratis nepajudėjo iš vietos. Dėl to paspaudė daugiau gazo ir jo padaugino, dėl to jo keturračio priekinė ašis netikėtai pakilo nuo žemės. Momentaliai susigaudė toje situacijoje, žino kokiu principu veikia keturračio techninės dalys, nes automobilis neturi sankabos diskų, o ten yra svareliai. Metus laiko bando parduoti tą keturratį, jis naujas, tačiau stovėjęs ilgą laiką garaže. Tą dieną buvo išvažiavęs pažiūrėti, ar viskas su juo yra gerai, kadangi turėjo būti sezonas, galvojo vėl dėti jį pardavimui. Gavosi tokia situacija, kad kai staigiai pašoko, priekinė ašis pakilo ir iki tol, kol susigaudė, kol atleido gazą, pavažiavo taip ant galinių rato kažkiek metrų. Sustojo ir pagalvojo, kodėl taip galėjo įvykti. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, uždarė visą šviesoforą, tai jam sukėlė šoką. Artėjant prie 50 metų, jam atsirado baimės jausmas, todėl minčių elgtis chuliganiškai neturėjo. Atsitiko kaip atsitiko, transporto priemonė iššoko neplanuotai. Įvykis įvyko Panerių g. – Švitrigailos g. sankryžoje, važiavo nuo Naujininkų link centro namo. Keturračiu važiavo vienas, tačiau šalia važiavo jo kolegos. Už nugaros jam važiavo du kolegos, kuriuos irgi sustabdė pareigūnai, taip pat važiavo automobilis iš kairės, daugiau nieko aplink nebuvo. Prieš jį nieko nebuvo, jis prie šviesoforo stovėjo pirmas. Nurodė, kad laisvai gali keturračio priekinė ašis pakilti dėl gazo paspaudimo. Motociklas yra vieno litro, tai yra pati galingiausia motociklų klasė. Jei yra šilta diena, kai padangos minkštos, labai gerai sukimba, ypač jei yra uždėtos padangos, tinkančios labiau asfaltui. Dėl šių kelių priežasčių taip nutiko. Įprastai keturratis neturėtų taip pašokti, tačiau galimai nuo per ilgo stovėjimo garaže prisikaupė diržo atliekų, kurios trukdo svareliams judėti – apsukos kilo, bet pats keturratis nejudėjo iš vietos, tada davus daugiau gazo, įvyko staigus sukibimas. Labai stipriai pakilo, gal būtų ir apsivertęs jei keturratis neturėtų kablio gale, jis neleido apvirsti. Staigiai pakilęs keturratis staigiai nenusileidžia, reikia po truputį mažinti gazą ir tuomet nusileidžia. Prieš tai nebuvo važiuojant keturračio ašis pakilusi, tai vienkartinis atvejis, keturratis buvo pašilęs. Keturratį turi 1-1,5 metų, važinėjo su juo tol, kol buvo naujas, kol buvo garantinis, tačiau jis daug genda ir dažniau stovi garaže arba servise, negu su juo yra važinėjama. Tai yra kinietiškas keturratis, jis neturi tokių sistemų kaip ABS, kartais bėgiai įsijungia netiksliai, dėl to nori jį ir parduoti. Viskas vyko 4-5 sekundes, bandė suvokti iš loginės pusės kodėl taip nutiko, kodėl taip stipriai atsilenkė, gazas staigiai nenusileido ant priekio, jis net stabdžio paspausti negalėjo. Jo darbo specifika yra vežioti medžiagas, važiuoti pas klientus, atlieką techninę priežiūrą ypatingiems statiniams, jis realiai visą dieną praleidžia savo autobuse. Teisės jam reikalingos darbui ir vaikų vežiojimui. Žmonės, kurie su juo dirba, turbūt irgi liktų be darbo. Baustas už automobilio priparkavimą netinkamoje vietoje, už greičio viršijimą ar kitus pažeidimus nebaustas. Keturratis nesusijęs su darbine veikla, jo dabar nebevairuoja ir planuoja parduoti. Jį nusipirko tiesiai iš atstovų 2023 m., bet pravažiavus 600 km atsirado gedimas, dėl to vis kažkam sugedus laukdavo detalių iš Kinijos, taip jis metus prastovėjo laukime. Iki nagrinėjamo įvykio keturračiu naudojosi prieš 3-4 mėnesius, jis buvo pasiimtas iš remonto ir pastatytas į garažą. Keturračio rida – 3 600 km, be pareiškėjo daugiau niekas keturračiu nesinaudojo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Šioje byloje vienintelis objektyvus įrodymas yra vaizdo įrašas, jame objektyviai užfiksuota situacija ženkliai skiriasi nuo to, kas yra išdėstyta atsiliepime. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kad pareiškėjo vairuota transporto priemonės – motociklo, vos tik pajudėjus iš stojamosios vietos, tą pačią akimirką priekinė ašis pakyla (52 s vaizdo įraše), o 54 s jau matosi, kai pakilusi priekinė ašis nusižeidžia ant žemės. Tai patvirtina, kad transporto priemonė pakilusi buvo vos 1 sekundę, o ne 8 sekundes, kaip tą nurodo atsiliepime Institucija. Atsiliepime taip pat neteisingai nurodoma, kad bandoma tokią važiavimo poziciją išlaikyti. Vaizdo įrašas patvirtina, kad situacija vyko kaip ją nurodė pareiškėjas – neplanuotai, jam pačiam buvo netikėtas, nutikęs dėl transporto priemonės techninių savybių, galimai netinkamai apskaičiavus akseleratoriaus galią. Tačiau nedelsiant transporto priemonė buvo suvaldyta ir nuleista ant žemės – tas matosi ir vaizdo įraše, tad nėra antrojo kriterijaus, t. y. pavojaus eismo saugumui. Šis trumpalaikis transporto priemonės pakėlimas neturėjo įtakos eismo sąlygoms, niekas dėl to neturėjo keisti važiavimo krypties ar greičio. Tai patvirtina, jog tai nebuvo chuliganiškas veiksmas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra šio administracinio nusižengimo sudėčiai būtinų sąlygų – chuliganiškų paskatų ir pavojaus eismo saugumui, prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. B. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis Vilniuje, Švitrigailos – Panerių g., 2025 m. balandžio 17 d., 22.22 val., vairuodamas keturratę transporto priemonę „Odes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dalyvaudamas viešajame eisme, keturrate transporto priemone važiavo dviem galiniais ratais, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nepaisydamas visuomenės normų, taip keldamas grėsmę sau, eismo ir žmonių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalies nuostatomis, chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjui skundžiamu nutarimu paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktame skunde, visų pirma, teigiama, kad administracinio nusižengimo protokole suformulavus kaltinimą pareiškėjui dėl KET 4, 5 ir 18 punktų reikalavimų pažeidimo, o skundžiamu nutarimu papildomai inkriminavus ir KET 9-to punkto pažeidimą, buvo nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos ir iš esmės pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, kadangi ANK nėra galimybės nei pakeisti suformuluotą kaltinimą, nei protokolu inkriminuotas, kaip galimai pažeistas, teisės aktų nuostatas, šiuo atveju – KET punktus. Pareiškėjo atstovo teigimu, vien šis pažeidimas patvirtina skundžiamo nutarimo neteisėtumą bei nepagrįstumą.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma: administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pagal ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.
Šioje byloje nustatyta, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo esmė bei ANK straipsnis, numatantis pareiškėjo atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, nurodyti tokie patys. Administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas, vairuodamas keturratę transporto priemonę „Odes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dalyvaudamas viešajame eisme, keturrate transporto priemone važiavo dviem galiniais ratais, šiais savo veiksmais rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nepaisydamas visuomenės normų, taip keldamas grėsmę sau, eismo ir žmonių saugumui. Pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Taigi kaltinimas, nuo kurio pareiškėjas turėjo gintis, buvo aiškus ir konkretus nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir jis iš esmės nepasikeitė surašant skundžiamą nutarimą. Nei faktinės kaltinimo (administracinio nusižengimo esmės) aplinkybės, nei teisinis pareiškėjo veikos vertinimas, t. y. kvalifikavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nepasikeitė.
Vien tai, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog pažeidėjas pažeidė KET 4, 5, 18 punktus, o skundžiamame nutarime – KET 4, 5, 9, 18 punktus (papildomai inkriminuojant KET 9 punktą), nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo apribota pareiškėjo teisė gintis. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-178-1035/2024). Minėta, jog ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostatos numato galimybę pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pakeisti nuorodą į teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, nusižengimo esmė nesikeičia, tačiau protokole buvo suklysta nurodant teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Juolab kad KET 9 punkte, be kita ko, eismo dalyviams numatytas reikalavimas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pareiškėjui nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo pažeidimo esmėje buvo nurodyta, kad jis savo veiksmais kėlė grėsmę sau, eismo ir žmonių saugumui. Taigi šio KET punkto pažeidimo esmė pareiškėjui buvo iš karto inkriminuota. Be to, svarbu ir tai, jog pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti teise į gynybą, ginčydamas skundžiamą nutarimą, bylą nagrinėjant teisme. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vien aplinkybė, kad skundžiamame nutarime papildomai buvo nurodyta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ir KET 9-to punkto reikalavimus (šio punkto pažeidimo nenurodžius administracinio nusižengimo protokole), nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat kad priimant šį nutarimą, buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.
Taip pat, skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, kadangi neįrodyta pareiškėjo tiesioginė tyčia bei chuliganiškų paskatų egzistavimas, dėl ko administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-719/2019, 2AT-26-495/2025).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nutarime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. balandžio 17 d., 22.22 val., Vilniuje, Švitrigailos ir Panerių gatvių sankryžoje, 2025 m. balandžio 17 d., 22.22 val., vairuodamas keturratę transporto priemonę „Odes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dviem galiniais transporto priemonės ratais. Šias faktines aplinkybes pripažįsta pats pareiškėjas, taip pat jas patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. P. tarnybinio pranešimo, pareigūnų kūno kameros bei tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros įrašų duomenys. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad važiavo keturračiu tik galiniais ratais, tačiau nurodo, kad tą padarė netyčia, kadangi per stipriai paspaudė akceleratorių, be to, jis neturėjo chuliganiškų paskatų. Ši pareiškėjo pozicija atmestina kaip nepagrįsta.
Visų pirma, pažymėtina, kad tam, jog keturračio priekiniai ratai pakiltų, būtinas valinis jį vairuojančio asmens veiksmas. Akivaizdu, jog dėl netyčia per stipriai paspaustos greičio rankenos, įprastai vairuojant tokią transporto priemonę, priekiniai ratai pakilti negali ir tai galima padaryti tik sąmoningai. Pareiškėjas M. B., apklausiamas teisme, paaiškino, kad stovint sankryžoje ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis paspaudė akseleratoriaus (greičio) rankeną, tačiau keturratis nepajudėjo iš vietos, dėl to ją paspaudė dar kartą daugiau ir padaugino, kadangi dėl to jo keturračio priekinė ašis pakilo nuo žemės. Taigi pareiškėjas pripažino tyčia, pakartotinai paspaudęs ženkliai smarkiau akseleratoriaus (greičio) rankeną, dėl ko keturračio priekinė ašis pakilo ir per sankryžą buvo važiuojama dviem galiniais keturračio ratais.
Be to, pareiškėjas nėra visiškai nuoseklus: įvykio vietoje sustabdytas pareigūnų bei vėliau bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėjas teigė tiesiog netyčia per stipriai paspaudęs akseleratoriaus (greičio) rankeną. Tuo tarpu apklausiamas teisme nurodė, kad keturračio priekinės ašies pakilimą įtakojo ir techninė keturračio būklė – dėl per ilgo stovėjimo prieš įvykio dieną įvyko staigus sukibimas, t. y. pateikė naują poziciją, dėl ko įvykio metu pakilo keturračio priekinė ašis, nors apie keturračio techninę būklę iki apklausos teisme pareiškėjas nebuvo net užsiminęs. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų apie realų šio keturračio techninį gedimą ar ypatumus, galėjusius lemti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Svarbu ir tai, jog įvykio metu pareiškėjas jau grįžinėjo namo kartu su kolegomis iš pasivažinėjimo keturračiais, t. y. šią transporto priemonę įvykio dieną vairavo jau kurį laiką ir iki įvykio turėjo (galėjo) pastebėti keturračio techninius gedimus ar ypatumus. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas teisme pareiškėjas paaiškino, jog jis vienas iki šiol naudojosi keturračiu, o keturračio rida įvykio metu buvo apie 3 600 km, pareiškėjas yra ir anksčiau turėjęs (kitą) keturratį. Taigi pareiškėjas turi pakankamai keturračio (ir būtent šio keturračio) vairavimo patirties. Dėl nurodytų aplinkybių bei argumentų pareiškėjo pozicija, kad jis keturračiu važiavo tik ant galinių ratų netyčia, nėra įtikinanti ir objektyviai pagrįsta.
Antra, sutiktina su nagrinėjamo skundo argumentu, kad chuliganiškos paskatos privalo būti įrodytos, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais bei objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šio įvykio aplinkybės, kuomet pareiškėjas per sankryžą važiavo dviem galiniais keturračio ratais, yra užfiksuotas iš tarnybinio automobilio padarytame vaizdo įraše, pavadinimu „V1751- JRZ837-250417-222000-222800-20010200.mp4“, kuriame nuo 22:20:52 val. iki 22:20:56 val. matyti, kaip pareiškėjo vairuojama transporto priemonė važiuoja pakelta priekine ašimi, išlaikant judėjimą ant galinių ratų. Ši pareiškėjo veika trunka kelias sekundes, o transporto priemonė važiavo tokioje padėtyje (dviem galiniais ratais) tol, kol pasiekė sankryžos vidurį. Nors nagrinėjamas įvykis įvyko vakare, apie 22.20 val., iš vaizdo įrašo matyti, kad eismas įvykio metu sankryžoje buvo intensyvus: už pareiškėjo važiavo kiti du keturračiai (pareiškėjo kolegos) bei automobiliai, kitos transporto priemonės laukė, kol joms užsidegs žalias šviesoforo signalas; pati sankryža yra didelė ir plati. Pareiškėjo veiksmų pavojingumą didina tai, kad įvykis įvyko Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvių sankryžoje, tamsiu paros metu, eisme dalyvaujant kitoms transporto priemonėms, kurios buvo visiškai šalia pareiškėjo, įskaitant ir viešojo transporto autobusą. Dėl to teigti, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, įvertinus jo aplinkybes, nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nėra pagrindo.
Trečia, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareikėjo veiksmai buvo akivaizdžiai matomi kitų eismo dalyvių, ypač stovėjusių sankryžoje ir laukusių, kol jiems bus leidžiama judėti. Tokiu būdu pareiškėjo veiksmus pastebėjo ir policijos pareigūnai, iš karto po įvykio sustabdę pareiškėją ir savo tarnybinio automobilio vaizdo kamera užfiksavę įvykio aplinkybes. Teismui kelia pagrįstą abejonę ir paskui pareiškėją važiavusių kitų keturračių vairuotojų pozicija, kad jie pareiškėjo veiksmų nematė. Šie asmenys važiavo paskui pareiškėją, buvo nutolę nedideliu atstumu, todėl turėjo matyti pareiškėjo veiksmus. Taigi pareiškėjo veiksmai buvo atlikti nepaisant aplinkinių eismo dalyvių, kėlė pavojų jų saugumui, buvo demonstratyvūs ir atitiko chuliganiškų paskatų sampratą – sąmoningą nepagarbos demonstravimą visuomenei ir normoms.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, o pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs šį administracinį nusižengimą. Pagrindo pareiškėjo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra.
Minėta, jog ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtino, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įstatyme numatytą sankciją, jos ribas, taip pat padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (intensyvaus eismo gatvių sankryžoje, aplink bei visiškai šalia pareiškėjo esant kitiems eismo dalyviams (transporto priemonėms), tamsiu paros metu pareiškėjas važiavo per sankryžą dviem galiniais keturračio ratais) bei pareiškėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus, tačiau už nešiurkščius pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs), tai, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę.
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).
Šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą pagrindo nėra. Skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Be to, vien ta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra būtina, siekiant tęsti darbinę veiklą bei pasirūpinti šeimos reikalais, nesudaro pagrindo neskirti specialios teisės atėmimo. Juolab kad aplinkybė, jog ši teisė pareiškėjui yra būtina, jam buvo žinoma administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo neteisėto ir KET taisykles grubiai pažeidžiančio pažeidimo įvykdymo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Dėl nurodytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Netenkinti M. B. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14804-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.