Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir jai paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubausta už tai, kad, ji 2015 m. gegužės 12 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota L. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nurodo, kad teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas suvaržė jos teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, o tuo pačiu ir aktyviai gintis nuo protokole suformuoto kaltinimo. Nurodo, kad į teismo posėdį 2016-01-26 ji neatvyko dėl ligos, teismui buvo pateikta atitinkamos formos pažyma, ir nors teismas per pertrauką susisiekė su ją gydančia gydytoja ir padarė išvadą, jog gydymo eiga negalėjo būti kliūtimi dalyvauti 2016-01-26 posėdyje, tokia teismo išvada yra neteisėta. Pažymi, kad pateikta pažyma atitiko nustatytos formos reikalavimus, o pateikta informacija telefonu negali paneigti šio įrodymo.

Nurodo ir tai, kad teismas net netyrė įrodymų, o tik apsiribojo teismo posėdžių protokolų pagarsinamu, jos pozicija nebuvo išgirsta, nes teismas suvaržė jos teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Sprendžia, kad jos nedalyvavimas 2016-01-26 teismo posėdyje ir neturint jos sutikimo su pasiūlymu neapklausinėti liudytojų, o apsiriboti teismo posėdžių protokolų pagarsinimu, teismas neužtikrino įrodymų tyrimo proceso teisėtumo, kas reiškia, jog skundžiamasis teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikinamas.

Nurodo ir tai, kad teismas neteisėtai patikslino protokole nurodytą administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką. Teigia, jog buvo kaltinama, kad padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino 2015-05-12 16.46 val., tačiau po 2016-01-26 teismo posėdžio pagarsinus visų teismo posėdžių protokolus ir peržiūrėjus vaizdo įrašus teismas konstatavo, kad pažeidimo laikas turi būti tikslinamas iki 2015-05-12 apie 16.30 val. Tvirtina, kad teisės aktai ir teismų praktika nesuteikia teismui teisės koreguoti protokole nurodytų faktinių aplinkybių ir ypač tokiu atveju, jeigu jos reikšmingos kaltinimo pagrįstumui. Nurodo, kad teismų kompetencijai priskiriama galimybė keisti protokole nurodytus teisės aktus, pagal kuriuos turėtų atsakyti pažeidimą įvykdęs subjektas, o nustatęs reikšmingą faktinių aplinkybių neatitikimą, pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši atliktų papildomą tyrimą ir patikslintų protokolą. Teigia, kad šiuo atveju pažeidimo padarymo laikas šioje byloje ypač reikšmingas, o kilusios abejonės taip ir liko nepašalintos. Tvirtina, kad teismui turėjo kilti klausimas dėl netikslaus PC Tilže kameromis fiksuoto laiko, o tuo pačiu ir klausimas, kad įvykį galėjo sukelti kitas automobilis.

Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nebuvo objektyvus, kritiškas ir profesionalus ir buvo iš anksto nusistatęs prieš apeliantę, netenkino prašymo skirti įvykio ekspertizės.

Teigia, kad protokole nurodomas 2015-05-12 įvykio laikas 16.46 val., įvykį pro langą betarpiškai stebėjusi nukentėjusioji L. D. įvykio laiką nurodo apie 16.40 val., įvykio liudytoja M. K. įvykio laiką nurodo 16.46 val., teismas nutarime įvykio laiką nurodo apie 16.30 val.. o PC Tilžė apsaugos kamerose užfiksuota, jog galimai jos vairuojamas visureigis prie PC esančios vaistinės sustojo apie 16.20 val. Nurodo, kad byloje nebuvo argumentuotai pašalinta abejonė dėl to, tad 2015-05-12, apie 16.30 val., nukentėjusiajai priklausantį automobilį apgadino kitas automobilis. Abejones dėl to, ar tikrai jos vairuojamas visureigis apgadino nukentėjusiosios automobilį, apeliantės teigimu, sustiprina ir tai, jog nei vienas iš nukentėjusiosios ofise buvusių liudytojų nematė visureigio valstybinio numerio. Nurodo, kad susipažinus su E. B. apklausos protokolu matyti, jog jis numerio nematė ir jo niekam nediktavo, jo paaiškinimus patvirtina ir liudytoja R. B., tačiau pati nukentėjusioji L. D. tvirtina, jog jai visureigio numerius diktavo E. B., kad ji pati valstybinio numerio nematė ir neįsidėmėjo. Todėl byloje kyla klausimas, kodėl nukentėjusioji L. D. mano, jog visureigio numeris buvo būtent (duomenys neskelbtini)

Nurodo, kad abejonę sustiprina tai, jog E. B., R. B. ir L. D. matė eismo įvykį visiškai kitaip, liudytojas E. B. nurodė, jog girdėjo smūgį, jog „automobiliai buvo tiesiog susirėmę“, R. B. nurodė, jog paties įvykio nematė, o nukentėjusioji L. D. tvirtino, jog visureigis buvo užvažiavęs ant jos Audi priekio ir tiesiog nuslinkęs nuo Audi priekio nuvažiavo. Todėl bylą nagrinėjančiam teismui turėjo kilti klausimas, apeliantės nuomone, kodėl visi trys įvykį matę liudytojai skirtingai pasakoja įvykio aplinkybes, nors buvo kartu, ir kodėl L. D., pildydama PK paaiškinimus, 2015-05-12 nenurodė, jog įvykį stebėto dar du liudytojai. Dėl M. K. palikto raštelio, apeliantė taip pat nurodo, kad jis kelia abejonių, nes jame nurodyta, kad ,,jeigu ji neklysta į Jūsų automobilį...“, tai yra nėra kategoriškai tvirtinama, o teisme M. K. parodė, jog ji tiesiogiai eismo įvykio nematė, o apie buvusį susidūrimą sprendė iš veikiančios Audi signalizacijos ir byrančių žemių, liudytoja nenurodė ir apie Audi apgadinimus.

Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog ji niekada neneigė netyčia atsitrenkusi į nukentėjusiajai priklausančią Audi kai judėjo atbuline eiga prie gėlių prekyvietės, o ginčija tik tai, jog sąmoningai nesišalino iš įvykio vietos, nes nepajuto smūgio, tačiau susidariusi situacija nereiškia, kad teismas gali nevisapusiškai, neobjektyviai ir netgi tendencingai tirti įrodymus bei pažeidinėti jos procesines teises.

Tvirtina, kad ji automobilį patraukė į kitą vietą ne dėl to, kad pasišalinti iš įvykio vietos, bet dėl to, kad buvo patogiau nešti krepšius, saugiau eiti su mažais vaikais ir t.t., juolab, kad šiuo atveju nebuvo vertinama, ar jos pasitraukimas buvo pagrįstas.

Nurodo, kad šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad tiesioginių įvykio liudytojų nėra, o susidūrimą matę asmenys nematė automobilio numerio, taip pat abejonės kyla ir dėl nustatyto įvykio laiko, susidūrimo eigos, automobilių individualių požymių ir salone buvusių asmenų. Apeliantei kyla klausimas, kodėl teismas padarė išvadą, jog A. B. šalia įvykio metu su motociklu nebuvo, nes iš kameromis užfiksuoto vaizdo matyti, kad iš pradžių pravažiuoja motociklas, o paskui atvažiuoja ji (apeliantė), A. B. patvirtino, kad jie susitiko vaistinėje.

Mano, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, jog smūgis nebuvo labai stiprus ir dėl to ryškiai juntamas, jog smūgį galėjo sušvelninti visureigio stabdymo manevras, jog automobilyje triukšmavo du mano maži vaikai, jog netoliese sutuoktinis A. B. užkūrė savo motociklą, dėl kurio keliamo garso suveikė automobilių garso sirenos. Apeliantė kelia klausimą, ar ji vidurį baltos dienos, žmonių pilnoje aikštėje, kuri manytinai stebima vaizdo kamerų, ir netgi akivaizdžiai stebint aplinkiniams, ryžtųsi pasišalinti iš įvykio vietos, juo labiau, kad jos automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, kas šalina jos asmeninę prievolę atlyginti žalą nukentėjusiosios transporto priemonės savininkui. Taip pat apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo 2016-04-01 įsigalios naujos redakcijos LR Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris turėtų būti jai taikomas, bylos nagrinėjimą tikslinga grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

2016 m. kovo 24 d. Šiaulių apygardos teisme gautas A. B. prašymas nušalinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus nuo jos apeliacinio skundo nagrinėjimo. Prašyme nurodyta, kad A. B. susidarė įspūdis, jog pirmosios instancijos teismas jos bylą nagrinėjo ypač šališkai, nes buvo grubiai suvaržytos jos teisės dalyvauti bylos procese, dėl to apeliantė įtaria, kad ir Šiaulių apygardos baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai taip pat gali būti šališki jos atžvilgiu. Nurodo ir tai, kad dabartinio jos sutuoktinio A. B. buvusi sutuoktinė J. Kramanauskaitė – Butkuvienė dirba Šiaulių apygardos teismo teisėja, todėl turint priešišką nusistatymą jos atžvilgiu gali bandyti įtakoti jai (apeliantei) nepalankaus procesinio sprendimo priėmimą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus įgaliotas atstovas prašo netenkinti A. B. skundo, mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą.

Bložienės prašymas dėl nusišalinimo netenkinamas.

Apeliantė nuo skundo nagrinėjimo reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams dėl to, kad, apeliantės tvirtinimu, apylinkės teismas buvo šališkas jos atžvilgiu ir dėl to, kad Šiaulių apygardos teisme dirba teisėja buvusi jos sutuoktinio A. B. žmona teisėja J. Kramanauskaitė – Butkuvienė, kuri galimai gali būti priešiška apeliantės atžvilgiu ir įtakoti nepalankaus sprendimo priėmimą nagrinėjant skundą.

ATPK nereglamentuoja nei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo nusišalinimo pagrindų ir tvarkos. Pagal ATPK 249 str. 2 d., ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Asmeniui turi būti garantuojama teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teisėtos sudėties teismas. Ši teisė reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Kita vertus, kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Įstatymas – BPK 58 str. 1 d. 1-4 punktai nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Pažymėtina, kad išnagrinėjus apeliantės skundą ir teismui pateiktą bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jog apylinkės teismo teisėjas, priėmęs skundžiamą nutarimą, bylą nagrinėjo šališkai, t.y. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie galimą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą. O tai, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje teisėja dirba buvusi apeliantės sutuoktinio A. B. žmona nesuteikia pagrindo abejoti A. B. apeliacinį skundą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu. Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra visiškai nepriklausomas, o šiuo atveju apeliantės niekuo nepagrįstos vidinės abejonės bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nėra pagrindas teisėjui A. Zalagai nusišalinti nuo A. B. skundo nagrinėjimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, A. B. savo kaltę padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą pripažįsta iš dalies, teigdama, jog neatmeta galimybės, kad važiuodama atbuline eiga užkliudė kitą automobilį, tačiau ji neigia savo kaltę padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi tvirtina, jog nejuto susidūrimo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus, pagrįstai A. B. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nors apeliantė skunde tik daro prielaidą, kad ji gal ir galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilio, tačiau tvirtina, kad iš įvykio vietos nepabėgo, tačiau tokius jos teiginius paneigia administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. D. teismui paaiškino, kad jos automobilis 2015-05-12 buvo paliktas prie darbo vietos adresu Tilžės g.225, Šiauliai, apie 16.00 val. į jos darbo vietą buvo atvykę klientai, ji juos konsultavo ir išgirdo didelį smūgį, per langą pamatė pilką automobilį, kuris buvo užvažiavęs ant jos automobilio ir jį užspaudęs, darbo vietoje girdėjo automobilio smūgį, sirenos garsą ir automobilio pultelio garsą, nuo signalizacijos švietė jos automobilio žibintai, moteris, kuri vairavo automobilį, atgal atsisuko, lėtai nusileido nuo jos automobilio ir nesustojusi pasitraukė iš įvykio vietos, pas ją buvę klientai padiktavo atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį ir ji iškvietė policiją, po 10 minučių už savo automobilio rado servetėlę su atsitrenkusio automobilio valstybiniu numeriu, motociklo garsų negirdėjo, prieš įvykį matė vyrą, kuris nešė gėles į automobilį, automobilio, kuris vėliau užvažiavo ant jos automobilio, valstybinius numerius sužinojo iš savo klientų, liudytojų R. B. ir E. B. nenurodė rašydama pranešimą policijos pareigūnams, kadangi neturėjo jų kontaktinių duomenų (62-63 b. l.). Beveik analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir rašytiniame paaiškinime (8 b. l.).

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad 2015-05-12 ji ir jos vyras atvažiavo pas nukentėjusiąją į ofisą, kadangi norėjo sužinoti prekių kainas, jiems bekalbant, supypsėjo nukentėjusiosios automobilio pultelis, tuomet pažiūrėjo pro langą ir pamatė džipą „L. C.“ atsitrenkusį į „Audi“ automobilį, džipas stabtelėjo, jie pagalvojo, kad vairuotoja patrauks automobilį ir ateis pas juos, kadangi ji žiūrėjo į jų pusę, į langą, džipo vairuotoja pradėjo važiuoti, o jos vyras liepė užsirašyti automobilio valstybinius numerius, vairuotoja nebuvo išlipusi iš savo automobilio, ji automobilių susidūrimo momento nematė, visą situaciją matė iš šono, šalia automobilio nepastebėjo motociklo, jų automobilis ir automobilis „Audi“ stovėjo netoli, todėl jį apžiūrinėjo tik praeidami. Automobiliui „Audi“ buvo sugadintas bamperis (87 b. l.).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. B. parodė, kad po pietų su žmona atvyko į įmonę, būnant įmonės viduje ir jiems bebendraujant išgirdo smūgį ir ant stalo suveikė automobilio pultelis, per langą pasižiūrėjo jis, jo žmona, įmonės darbuotoja ir pamatė džipą, kuris buvo įvažiavęs į automobilį „Audi“, džipą vairavo moteris, kuri sustojo ir pažiūrėjo į jų pusę, ji matė, kad jie visi ją stebi, kai džipas išvažinėjo, įmonės darbuotojai pasakė, kad užsirašytų valstybinius numerius, jis girdėjo smūgio garsą, kai susilietė metalas su metalu, lyg būtų avarija, tuomet suveikė automobilio pultelis, suveikus automobilio pulteliui, pasakė, kad kažkas įvyko ir jie visi pasižiūrėjo per langą, matė jau susidūrusius automobilius, einant link savo automobilio, jis ir jo žmona matė, kad automobiliui „Audi“ buvo apgadintas kairės pusės sparnas, bamperis, žibintas. Šalia džipo motociklo nematė ir motociklo garso negirdėjo, džipo valstybinių numerių nematė, tik nukentėjusiajai liepė užsirašyti (87-88 b. l.).

Liudytoja M. K. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos A. B. asmeniškai nepažįsta, tačiau matė, kai ji padarė įvykį. Važiuojant ties parduotuve, kuri pardavinėja židinius, pamatė kaip nuo automobilio „Audi“ sidabrinės spalvos iš po bamperio pakilo dulkės, nubyrėjo žemės ir įsijungė signalizacija, matė, kad džipas nuvažiavo atbuline eiga, moteris, kuri vairavo džipą, nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, pasistatė automobilį netoli tos vietos, kurioje laikomi parduotuvės vežimėliai ir kol jos du vaikai išlipo iš automobilio, vairuotoja apžiūrėjo automobilio galą ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Ji privažiavo, nufotografavo automobilio valstybinius numerius, automobilio markę iš priekio ir „Audi“ savininkei paliko raštelį, kuris yra byloje, džipo vairuotoja turėjo ją matyti, kadangi ji sustojo šalia ir žiūrėjo kaip automobilis atsistūmė atbuline eiga ir nuvažiavo, ji paskui džipą nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, viską matė apie 15 metrų atstumu, paties atsitrenkimo momento nematė, viską matė po atsitrenkimo momento, kai biro dulkės ir įsijungė signalizacija, vakare su ja susisiekė policijos pareigūnas ir paklausė, ar matė įvykį, ar yra tas asmuo, kuris paliko raštelį ir klausė, ar galės parašyti paaiškinimą, įvykio vietoje motociklo nematė (96-97 b. l.).

Liudytojas policijos pareigūnas G. Š. teisme parodė, kad prie prekybos centro „Tilžė“ buvo apgadintas automobilis „Audi“, jiems atvykus minėto automobilio savininkė nurodė pasišalinusio automobilio duomenis, buvo apklausta automobilio savininkė, nufotografuota ir sudaryta eismo įvykio vietos schema, apie tai, kas apgadino automobilį „Audi“, sužinojo iš automobilio savininkės ir dar buvo paliktas lapelis, nurodė, kad automobilį, kuris apgadino automobilį „Audi“, vairavo moteris (63 b. l.).

Kaip matyti iš byloje esančio Transporto priemonės techninės apžiūros akto, nukentėjusiosios automobiliui „Audi A6 Avant“ nustatyti techniniai defektai: apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis rūko žibintas (17 b. l.). A. B. vairuojamam automobiliui „Toyota L. C.“ nustatyti techniniai defektai: galinis dešinės pusės žibintas, galinis dešinės pusės bamperis (18 b. l.). Tiek automobiliui „Audi A6 Avant“ padarytas apgadinimas kairėje priekinėje automobilio pusėje, įlinkimas, žibinto, rūko žibinto apgadinimai apytiksliai 60-70 cm aukštyje (nuotrauka IMG 4042), tiek automobiliui „Toyota L. C.“ padaryti apgadinimai dešinėje galinėje automobilio pusėje žibinto skylimas ir įlenkimas (nuotraukos DSCF6481, DSCF6482, DSCF6483) padaryti apytiksliai 60-70 cm aukštyje. Be to, automobilio „Toyota L. C.“ išdaužto dešinės pusės žibinto (raudono) dalis sutampa su įvykio vietoje rasta raudono žibinto dalimi: viena žibinto dalies kraštinė tiesi, kita suapvalėjusi (nuotraukos IMG 4042, DSCF6481, DSCF6482, DSCF6483), kas įrodo, kad būtent eismo įvykio vietoje rasta raudonos spalvos žibinto dalis sutampa su automobilio “Toyota L. C.“ trūkstama žibinto dalimi. (31 b.l., CD įrašai).

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro bendrą įrodymų visumą, kuri patvirtina A. B. kaltę padarius jai inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus ir remdamasis įrodymų visuma pagrįstai A. B. pripažino kalta.

Apeliantė skunde nurodo, kad ji negirdėti susidūrimo ir nejusti smūgio galėjo dėl to, kad automobilyje triukšmavo mažamečiai vaikai ir dėl to, kad šalia jos buvo sutuoktinis su motociklu, kurį užkūrus sklinda didelis garsas. Tačiau, kaip minėta anksčiau, ir nukentėjusioji ir liudytojais apklausti R. B. ir E. B. parodė, kad nuo smūgio pradėjo veikti automobilio Audi garsinė signalizacija, pradėjo žypsėti automobilio žibintai, paties smūgio garsas buvo toks, kad jis girdėjosi patalpoje, o šalia užsikūrusio ir stovinčio motociklo šie asmenys nematė. Be to, ir pats teisme apklaustas A. B. sutuoktinis A. B. parodė, jog jis pirmesnis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir nematė, kaip pajudėjo jo žmona (145 b. l.). Liudytoja M. K. parodė, kad moteris, kuri vairavo džipą, pavažiavusi į kitą vietą ir jį pastačiusi netoli tos vietos, kur laikomi prekybiniai vežimėliai, kol jos du vaikai išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilio galą ir nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ (96 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad įvykęs aiškus automobilių kontaktas, jo garsas, nukentėjusiosios automobilio apgadinimų mastas ir lokalizacija, akivaizdus jų pobūdis ir matomumas, kaltininkės elgesys apžiūrint savo automobilio galą perstačius jį į kitą vietą leidžia daryti išvadą, kad A. B. akivaizdžiai suprato sukeltas pasekmes, dėl kurių galėjo ir privalėjo situaciją vertinti kaip eismo įvykį, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajai, nei policijai, įvykio vietoje nepalikdamas jokių aiškių savo tapatybės identifikavimo duomenų. Teismui pagrįstai nustatė, kad A. B. turėjo suprasti sukeltas pasekmes ir galėjo jas įvertinti kaip eismo įvykio faktą, todėl tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos.

Tai, kad apeliantės automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir galiojančią techninę apžiūrą, minėtos aplinkybės apeliantės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. nepanaikina.

Aptariamo įvykio aplinkybės buvo vertinamos visos bylos kontekste, nagrinėjant visus įrodymus, todėl skundo argumentai dėl surašytame protokole, liudytojų parodymuose ir vaizdo įraše fiksuojamo laiko keletos minučių skirtumo su teismo nustatytu laiku nepaneigia skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvadų dėl A. B. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų. Juolab, kad pati A. B. kaltės padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, kaip galima spręsti iš skundo turinio, neginčija. Be to, ir nors apeliantė prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi, pasak apeliantės, dėl eismo įvykio laiko netikslaus nustatymo pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši atliktų papildomą tyrimą ir patikslintų protokolą, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tik esant esminiams protokolo ar bylos medžiagos trūkumams, kliudantiems bylą nagrinėti teisme, teismas privalo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokių trūkumų byloje nenustatė pagrįstai. Taip pat atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad inkriminuotų teisės pažeidimų laiko patikslinimas buvo aptarinėjamas apylinkės teismo posėdyje 2015-11-03, kuriame dalyvavo pažeidėjos advokatas (86-90 b. l.) ir 2015-11-13 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pažeidėja ir jos gynėjas (96-98 b. l.), todėl nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos pažeidėjos teisės gintis nuo kaltinimų.

Savo apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime 2016-01-26 apylinkės teisme dėl ligos, buvo teismui pateikusi nustatytos formos pažymą, tačiau teismas, susisiekęs su ja gydančia gydytoja, padarė išvadą, jog tai nėra pateisinanti priežastis ir ji dėl ligos pobūdžio galėjo dalyvauti posėdyje, todėl bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, dėl ko buvo suvaržyta jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime. Tačiau su šiais teiginiais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

LR ATPK 272 str. 1 d. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

LR ATPK nenumatytos svarbios asmens nedalyvavimo procese priežastys, todėl, vadovaujantis LR ATPK 249 str. 2 d. numatytomis taisyklėmis, turi būti atsižvelgiama į LR BPK 37 str. įtvirtintas svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis. Minėto straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad svarbi asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis laikoma teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinanti liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo informuotas, jog administracinės bylos nagrinėjimas vyks 2016-01-26 8.30 val. (162 b. l.). 2016-01-26 Šiaulių apylinkės teisme gauta A. B. sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos medicininė pažyma apie tai, kad nuo 2016-01-25 iki 2016-01-27 A. B. serga (158 b. l.). A. B. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Teismui susisiekus su A. B. gydančiu gydytoju buvo gauta informacija, jog medikams A. B. skundėsi galvos skausmu ir sinusitu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog tokie sveikatos sutrikimai negali būti pripažįstami kliūtimi dalyvauti teismo posėdyje (171 b. l.), todėl išnagrinėjo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti tokie faktai: buvo paskirta 13 teismo posėdžių, iš kurių 6 neįvyko dėl to, kad pažeidėja A. B. dėl vienokių ar kitokių priežasčių (advokato nepasirinkimo, ligos, dalyvavimo kitoje byloje, vaiko ligos ir t.t.) negalėjo dalyvauti, kai kada buvo teikiami rašytiniai prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, kitais kartais gynėjas advokatas žodžiu juos perduodavo teismui, o dėl neatvykimo į 2016-01-26 teismo posėdį buvo pateikta tik pažyma apie ligą, tačiau nepateiktas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjimu atveju bylos nagrinėjimas buvo užsitęsęs, todėl apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai nusprendė bylos nagrinėjimo 2016-01-26 teismo posėdyje neatidėti dėl to, kad nedalyvauja A. B., juolab, kad šiame posėdyje nauji įrodymai, apie kuriuos nebūtų žinoma pažeidėjai, nebuvo tiriami, bylos nagrinėjimą perdavus kitam teisėjui buvo apsiribota tik posėdžių protokolų pagarsinimu (171 b. l.). Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nebuvo apribota apeliantės teisė dalyvauti bylos nagrinėjime.

Dėl apeliantės teiginio, jog šiuo atveju jau yra pagrindas jos pažeidimą kvalifikuoti pagal 2016-04-01 įsigaliojančio naujo LR Administracinių nusižengimo kodekso 426 str. 1 ir 2 dalis pažymėtina, kad LR ATPK 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Kaip minėta, naujai paruoštas LR Administracinių nusižengimo kodeksas turėtų pradėti galioti tik nuo 2016-04-01, o pažeidimus A. B. padarė 2015-05-12, todėl jos pažeidimai kvalifikuoti tinkamai pagal tuo metu galiojančius ir dabar tebegaliojančius LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. B. prašymą nusišalinti nuo apeliacinio skundo nagrinėjimo.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.