- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-862-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-48115-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Renata Volodko
- Atsakovas
- UAB „Vendita Arte“
- Ieškovas
- UAB „Aviadidmena“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vendita Arte“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo UAB „Aviadidmena“ ieškinį atsakovui UAB „Vendita Arte“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Aviadidmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti Gaminių ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte bei gaminių ir atliktų darbų defektiniame akte, pasirašytame 2016-05-27 nurodytus gaminių ir darbų trūkumus per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, jog 2015-06-15 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ARTE 15/06/15 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti, ieškovo nurodytose patalpose sumontuoti ir perduoti ieškovui sutartyje nurodytus gaminius, o už kokybiškus šiuos gaminius bei darbus ieškovas įsipareigojo sumokėti pagal sutartyje nurodytą tvarką (sutarties 2.1 punktas). Atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, nes visus darbus pavėlavo atlikti grubiai pažeisdamas sutartyje numatytus terminus, be to, visus darbus atliko ir gaminius pagamino nekokybiškai, dėl ko tarp šalių buvo pasirašytas defektinis aktas. Nors ieškovas daug kartų reikalavo atsakovo ištaisyti darbų ir gaminių trūkumus bei pašalinti defektus, tačiau atsakovas iki šiol šių savo pareigų neįvykdė ir toliau pažeidinėja sutartį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo pagaminti vidaus duris, angokraščių apdailą, apdailinius sienų skydus, apdailinius langų, radiatorių skydus ir palanges (toliau – gaminiai). Visi gaminiai, kurie ieškovo buvo užsakyti, nurodyti sutarties priede – „komerciniame pasiūlyme Nr. 15/06/15 - kombinuoto medžio masyvo durys“. Remiantis Sutarties 4.1 punktu, gaminiai turėjo būti pagaminti iki 2015-08-21, o sumontuoti – iki 2015-08-26. Visi sutartyje nurodyti gaminiai buvo pagaminti ir pristatyti ieškovui, taip pat sumontuoti pas ieškovą grubiai pažeidus visus sutartyje nurodytus terminus. Gaminių ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo sudarytas tik 2016-05-27. Tokiu būdu atsakovas iš esmės pažeidė sutartį. Atsakovas pavėlavo pagaminti gaminius ir juos sumontuoti ieškovo patalpose daugiau nei 9 mėnesius. Atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, ne tik pažeisdamas darbų terminus, bet ir pagamindamas bei sumontuodamas nekokybiškus gaminius. Šalių pasirašytame defektiniame akte nurodyti gaminių trūkumai yra reikšmingi. Ieškovas niekada nebūtų mokėjęs sutartyje nurodytos gaminių kainos, jeigu būtų žinojęs, jog atsakovas pagamins ir pateiks būtent tokios kokybės produkciją. Be to, ieškovas nebūtų sudaręs sutarties su atsakovu, jeigu būtų žinojęs kaip aplaidžiai atsakovas vykdys sutartį. Ieškovas užsakė iš atsakovo itin aukštos (aukščiausios) kokybės gaminius ir darbus. Už daugiau kaip 20 000 Eur sumą buvo užsakyta pagaminti ir sumontuoti buto duris ir keletą kitų gaminių (radiatorių apvadai, grindų apvadai ir kt.). Esminę sutarties kainos dalį sudarė būtent durų gamyba ir montavimas, tačiau šie gaminiai ir darbai, remiantis minėtu defektiniu aktu, nėra tos kokybės, kokios turėtų būti ir dėl kurios šalys susitarė sutartimi, atsakovas sumontavo gaminius su defektais ir netinkamos estetinės išvaizdos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Vendita Arte“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog pagal sutartį ieškovas atsakovui yra sumokėjęs tik išankstinę įmoką 10 000 Eur, likusi suma, pagaminus ir sumontavus gaminius yra neapmokėta. Dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių (gamintojo UAB „Megrame medis“) gamybinės bazės rekonstrukcijos – gamyba užtruko iki 2015 m. gruodžio mėnesio, todėl parengtus gaminius atsakovas atvežė montuoti 2015-12-17. Nuo pat gaminių montavimo pradžios ieškovas pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl itin nežymių o dažniausiai net nepastebimų ar tiesiog įsivaizduojamų, menamų kokybės trūkumų sumontuotose gaminiuose, todėl ieškovas, siekdamas išvengti konfliktų, geranoriškai, keletą kartų gaminius demontavo ir permontavo, stengdamasis maksimaliai patenkinti ieškovo reikalavimus. Šios priežastys lėmė, kad gaminiai pilnai sumontuoti buvo tik 2016-04-15, todėl tariamo vėlavimo ir sutarties, esą pažeistų terminų, priežastys ieškovui yra puikiai žinomos. 2016-01-22 nepriklausomas techninės priežiūros inspektorius – statybos vadovas J. S. (atestato Nr. 17190) pasirašė gaminių sumontuotų pas ieškovą apžiūros aktą, kuriuo patvirtino, kad gaminiai sumontuoti pas ieškovą yra pagaminti kokybiškai, pilnai atlieka savo funkciją ir tinka eksploatacijai. Pabaigus visus pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus darbus 2016-05-03 buvo surašytas gaminių ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir to akto pagrindu atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra serija VA Nr16/05/03 – 20 144,48 Eur sumai, kur darbų apmokestinamoji vertė yra 16 648,33 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad 2016-05-27 ieškovo atstovas Komercijos direktorius R. P. pasirašė gaminių priėmimo-perdavimo aktą, pastabose nurodydamas, kad prie šio akto pridedamas defektinis aktas, kuris yra neatsiejama gaminių ir atliktų darbų pridavimo akto dalis. Defektiniame akte išvardinti esą „matomi trūkumai“ akivaizdžiai nereikšmingi, smulkmeniški ir niekaip neįtakojantys gaminių kokybės, tačiau atsakovo nuomone, pasiremdamas tariamais ir tik ieškovo atstovo „matomais“ trūkumais, pastarasis siekia išvengti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir atlikti apmokėjimą už gaminius ir montavimo darbus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas dublike nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad 2016-01-22 Vidaus durų apžiūros akte visiškai nėra pateikta jokios informacijos apie ieškovo gaminius, kad būtent ieškovo užsakyti gaminiai yra kokybiški ir kad kokybiški gaminiai yra būtent tie patys, kurie buvo sumontuoti pas ieškovą. Šiame akte yra pateikta tik bendra informacija apie atsakovo (UAB „Megrame medis“) gaminius. Ieškovui kyla abejonių dėl tokio nepriklausomo techninės priežiūros inspektoriaus išvadų, nes šis inspektorius yra UAB „Megrame medis“ darbuotojas, todėl tiek atsakovas, tiek UAB „Megrame medis“ yra vienodą interesą turintys asmenys. Be to, šis aktas sudarytas dar 2016-01-22, kai gaminių perdavimo-priėmimo aktas sudarytas tik 2016-05-27. Pats atsakovas transportavo ir montavo gaminius pas ieškovą, todėl jeigu gaminiai sumontuoti pas ieškovą yra nekokybiški, ką patvirtina ieškovo pateiktas defektinis aktas, tai atsakovas ir yra atsakingas prieš ieškovą dėl kokybės trūkumų ir todėl atsakovas privalo šiuos trūkumus pašalinti. Ieškovo pateiktas į bylą defektinis aktas detaliai nurodo atsakovo gaminių kokybės trūkumus ir su šiais trūkumais atsakovas sutiko. Atsakovo atstovas apžiūros metu nurodė tik tai, jog apžiūrint gaminių defektus buvo naudojamas žibintas, taip pat papildomai nurodė, jog gavo tik dalį nuotraukų, o likusias nuotraukas su apžiūrėtais defektais buvo nuspręsta persiųsti elektroniniu būdu, siekiant pateikti maksimaliai geros kokybės foto nuotraukas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas tripliku prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad visi gaminiai yra kokybiški ir atitinkantys tos rūšies gaminiams keliamus kokybės reikalavimus. Ieškovo pateiktos diletantiškos nuotraukos atliktos visiškai nesilaikant gaminio ir darbų apžiūros esminių principų,- nėra foto vaizdų apimančių visą objektą ar bent jau tiriamąją jo dalį kur būtų sudaryta galimybė matyti trūkumo realų dydį, mastelį ir reikšmę bendrame tiriamo objekto kontekste. Jei nuotraukos būtų atliekamos bent jau iš 50 cm atstumo, ieškovo nurodomi „įsivaizduojami trūkumai“ būtų nepastebimi. Detaliau panagrinėjus ieškovo pateiktas nuotraukas ir kiekvieną konkrečiai galima teigti, kad vienoje nuotraukoje užfiksuotas 2 milimetrų (mm) dažų nelygumas, kitoje – tarpelis tarp apvadų, kurio neįmanoma išvengti apvadus jungiant tarpusavyje, dėl kreivų sienų ir nesunkiai pašalinamas panaudojus glaistą, trečioje – pažymėta varžto angelė, kurią uždengti galima kelis centus kainuojančiu apdailos dangteliu, ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovą UAB „Vendita arte“ pašalinti 2016-05-27 Gaminių ir atliktų darbų priėmimo- perdavimo akte bei Gaminių ir atliktų darbų defektiniame akte nurodytus gaminių ir darbų trūkumus per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovo UAB „Aviadidmena“ naudai iš atsakovo UAB „Vendita arte“ 2 015 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Vendita arte“ 7,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje 2017-10-06 nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią atliko ekspertas D. K.. Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog Defektiniame akte nurodyti trūkumai ir/ar pastebėjimai 2018-01-10 dienai egzistuoja (išvadų 9 punktas). Gaminių estetinė išvaizda nėra reglamentuotas dalykas, t. y. statybos techniniuose reglamentuose, normose ar taisyklėse nėra nurodyta, kas kenkia gaminių estetinei išvaizdai. Reglamentuoti yra tik galimi eksploataciniai dalykai. Esamas trūkumas – išbrinkimas gali įtakoti gaminio ilgaamžiškumą, t. y. veikiant vandens poveikiui greičiau susidėvi. Pagal sutarties sąlygas 1.3 priedas buvo numatyta parduoti Premium klasės, aukštos kokybės duris, kitus gaminius ir konstrukcijas pagal statybos taisykles ir statybos techninius reglamentus tai nėra apibrėžta kokio kokybės pobūdžio gaminiai turi būti pateikti. Sutartyje nėra daugiau pateikta, kokie kokybės apibrėžimai turi atitikti esamus Premium klasės reikalavimus. Bendruoju atveju kaip buvo minėta nėra normatyvinio reikalavimo kaip turi būti tikrinama durų ir apvadų dažymo kokybė. Dažniausiai apdailos darbų kokybė yra tikrinama iš 2-3 m. atstumo, šie apžiūrimi defektai buvo fiksuoti iš kelių ar keliasdešimt centimetrų atstumo, todėl laikytini mažareikšmiais (išvadų 12 punktas). Egzistuojantys gaminių trūkumai laikui bėgant gali sąlygoti greitesnį gaminių kokybės blogėjimą ir/ ar blogesnę gaminių estetinę išvaizdą, bet tik tokie, kurie susiję su viršutinio, apdailinio sluoksnio pažeidimu. Visi kiti užfiksuoti trūkumai vis tiek apsaugo gaminius ir atlieka savo funkciją. Nuo to gaminių kokybė reikšmės neturi ir eksploatavimo laikotarpio netrumpina (išvadų 13 punktas). Ekspertas taip pat nurodė, jog įmanoma pagaminti ir sumontuoti atsakovo UAB „Vendita arte“ gaminius bute be 2016-05-27 Defektiniame akte nurodytų ir egzistuojančių gaminių/darbų trūkumų, bet esami nukrypimai nėra reglamentuoti (išvadų 14 punktas). Teismas pažymėjo, kad eksperto išvada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismo vertinimu, ekspertas nepaneigė, jog Defektiniame akte nurodyti trūkumai neegzistuoja, tačiau ekspertas nurodė, jog tai netrukdo naudotis Gaminiais pagal jų paskirtį. Specialisto E. L. išvada Gaminių ir darbų kokybės tyrimas Nr. 2018-06-29-1 patvirtina ir papildo teismo eksperto D. K. Teismo ekspertizės aktą. Be to, teismas pažymėjo, kad nors atsakovo ir eksperto teigimu, ieškovo nurodyti trūkumai nėra tokie dėl kurių nebūtų galima Gaminių naudoti pagal paskirtį, tačiau šioje byloje ginčo dėl Gaminių negalėjimo naudoti pagal jų paskirtį nėra, šioje byloje ginčas kilęs dėl sutartinių įsipareigojimų, numatytų Sutarties 5.2 punkte bei tinkamo Defektinio akto, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis ir kurį pasirašė abi sutarties šalys, vykdymo. Pagal Sutarties 5.2 punktą pardavėjas parduoda pirkėjui Premium klasės, aukštos kokybės duris, kitus gaminius ir konstrukcijas, todėl gaminių kokybė ir estetinė išvaizda yra esminė šios sutarties sąlyga. Iš Sutarties 5.1 punkto matyti, jog buvo susitarta, kad atsakovas atlieka darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 1 - pasiūlyme, o pagal 5.2 punktą atsakovas parduoda ieškovui Premium klasės, aukštos kokybės duris, kitus gaminius ir konstrukcijas, todėl gaminių kokybė ir estetinė išvaizda yra esminė šios Sutarties sąlyga. Aukšta Gaminių kokybė akcentuojama ir Sutarties preambulėje. Sutartyje nėra apibrėžta „Premium“ sąvoka. Nors atsakovo tvirtinimu, Premium klasės apibrėžimą reiškia, kad atsakovas pagamins analogiškus Gaminius, kurie yra kitame nekilnojamojo turto objekte – Pirklių rūmuose, esančiame Gedimino pr., Vilniuje, tačiau teismas nėra linkęs su tuo sutikti ir vertina, jog Sutartyje apibrėžta Gaminiams taikoma Premium klasė reiškia aukščiausią kokybę, ką patvirtina ir ieškovo atstovas bei specialistas E. L.. Pažymėtina, jog „Premium“ apibūdina kaip „aukščiausią kokybę“ ir internetiniame puslapyje esantis www.zodynas.lt. Sutiktina su ekspertu, jog teisės aktai galimai nereglamentuoja premium sąvokos, tačiau šiuo atveju šalys ginčo Sutartimi susitarė, kad atsakovas pagamins ir sumontuos aukštos kokybės gaminius, kurių kokybė ir estetinė išvaizda bus be trūkumų ir defektų. Tuo labiau, jog Sutartyje yra aiškiai reglamentuota, kad gaminių kokybė ir estetinė išvaizda yra esminė šios Sutarties sąlyga (Sutarties 5.2 punktas). Sutartis šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieškinys tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas pašalinti Gaminių ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte bei Gaminių ir atliktų darbų defektiniame akte, pasirašytame 2016-05-27 (priedas Nr. 2) nurodytus gaminių ir darbų trūkumus per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas UAB „Vendita arte“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Apelianto nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Paaiškina, kad pagal Sutartį didžiąją sutarties kainos dalį sudarė gaminių (prekių) kaina, o montavimo darbų kaina - tik mažą procentą. Sutarties priede – Komerciniame pasiūlyme numatyta, kad viso gaminių kaina su nuolaida 14 995,83 Eur, o montavimo darbų kaina – 1 652,50 Eur be PVM. Be to, Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad atsakovas yra UAB „Megrame medis“ atstovas, gaminių platintojas, pats gaminių negamino ir tai ieškovui buvo žinoma. Taigi Sutarčiai taikytinos tiek pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos, tiek ir rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
9. Paaiškina, kad pagal LR CK 6.327 str. 1 d. nuostatas, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. LR CK 6. 333 str. įtvirtinta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Apeliantas pažymi, kad teismo ekspertas D. K. nurodė, kad „Gaminių estetinė išvaizda nėra reglamentuotas dalykas, t.y. statybos techniniuose reglamentuose, normose ar taisyklėse nėra nurodyta, kas kenkia gaminių estetinei išvaizdai“. Ekspertas taip pat nurodo, kad „dažniausiai apdailos darbų kokybė yra tikrinama iš 2-3 m atstumo, šie apžiūrimi defektai buvo fiksuoti iš kelių ar keliasdešimt centimetrų atstumo, todėl laikytini mažareikšmiais.“ Dėl šių motyvų, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad gaminiai neatitinka kokybės reikalavimų, sutarties nuostatų ir turėjo pagrindą taikyti LR CK 6.333 str. 4 – 6 dalies nuostatas: gaminiai perduoti ieškovui tokios kokybės, kad juos galima naudoti pagal jų tikslinę paskirtį; gaminių kiekis, dydis ir rūšis atitinka sutarties sąlygas, dėl to tarp šalių ginčo nebuvo.
10. Net ir taikant rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, šio ginčo kontekste negalima daryti išvados, kad atsakovo ieškovui perduoti ir sumontuoti gaminiai neatitinka kokybės reikalavimų, ir Sutarties sąlygų. LR CK 6.665 str. 1 dalis netinkamą atliktų darbų kokybę apibrėžia tik kaip „Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos).“ Teismo ekspertas, įvertinęs faktinę situaciją ir 2016-05-27 akte nurodytus, taip vadinamus trūkumus, nekonstatavo, jog dėl to iš esmės pablogėjo gaminių naudojimo sąlygos ar jie iš vis tapo negalimi naudoti pagal paskirtį. Ekspertas nurodė: „Šie trūkumai nėra laikytini esminiais, lemiantys gaminių naudojimo pagal paskirtį negalimumą.“
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliantas pastebi, kad gaminiai ieškovui buvo pristatinėjami nuo 2015 m. gruodžio mėn. dalimis, buvo laikotarpių kuomet pakankamai ilgą laiką gaminiai buvo sandėliuojami bute, po to, kitiems rangovams baigus darbus, montuojami. Teismo ekspertizės akte prie didžiosios dalies defektų yra nurodęs, jog jie galėjo atsirasti ir eksploatavimo metu. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino šių teismo eksperto išvadų, tariamų defektų atsiradimo ir galimo plitimo priežasčių, įpareigodamas atsakovą ištaisyti viską, kas didžiąją dalimi net nėra atsiradę dėl jo kaltės, jo tariamai netinkamai atliktų darbų.
Šalies argumentai
12. Apeliantas paaiškina, kad paskutiniai gaminiai buvo atvežti ir darbai buvo atlikti 2016 m. gegužės 3 d. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo nepriėmė atsakovo teikto susirašinėjimo su ieškovu atstovu, laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-05-27, kuris patvirtino atsakovo įrodinėjamas aplinkybes. Prie šio apeliacinio skundo pridedamos trumposios žinutės, iš kurių matyti, kad 2016-05-02 atsakovo atstovas papašė leidimo ieškovo atstovo atvykti ir pabaigti darbus. Ieškovo atstovas sutiko. Kad gaminiai atvežti, pristatyti ir galutinai sumontuoti 2016-05-03 dieną, patvirtinta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3698-595/2017, kur ieškovas nurodė netesybas paskaičiavęs iki 2016-05-03 dienos, t.y. iki pristatymo ir sumontavimo dienos. 2016-05-05 dieną susitikę kavinėje (kaip nurodyta trumpojoje žinutėje), atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti gaminių ir atliktų darbų perdavimo aktą, kurį jau 2016-05-03 dienai buvo pasirašęs atsakovo atstovas. Sutarties 4.5 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, kad „Sumontavus gaminius, Pirkėjas ar jo atstovas per 2 darbo dienas privalo patikrinti Gaminių ir montavimo darbų kokybę. Pirkėjas iškart po tokio patikrinimo privalo pasirašyti Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą (Priedas Nr. 4), jame nurodant (jei pastebėta) Gaminių arba montavimo trūkumus, Vėlesnės pretenzijos dėl to iš Pirkėjo nepriimamos. 4.6. Jei Pirkėjas šios Sutarties 4.5 punkte nustatytu terminu nepasirašo Sumontuotų Gaminių priėmimo – perdavimo akte ir raštu nepareiškia pretenzijų dėl Gaminių ar montavimo darbų kokybės, Šalių susitarimu laikoma, kad Gaminiai yra Pirkėjo priimti, jie yra tinkamos kokybės, sumontuoti tinkamai ir dėl to Pirkėjas neturi jokių pretenzijų Pardavėjui.“ Šiuo atveju ieškovas per sutartą terminą Akto nepasirašė, gaminių nepatikrino, todėl įsigaliojo ir turėjo būti taikomos Sutarties 4.5 ir 4.6 punkto sąlygos ir vėliau reikšti pretenzijų ieškovas neturėjo teisės ir pagrindo.
13. Apeliantas pažymi, kad vien nuo faktinio galutinio visų gaminių pristatymo ir sumontavimo – 2016-05-03 dieną, iki 2016-05-27 defektinio akto surašymo dienos, praėjo ne mažiau kaip dvidešimt dienų, kuomet ieškovas gaminius eksploatavo, todėl išlieka nepaneigta tikimybė, kad per šį laikotarpį defektai galėjo atsirasti. Juo labiau, kad ir teismo ekspertas nurodė, kad defektai galėjo atsirasti tiek dėl eksploatavimo, tiek ir dėl montavimo, negalima to nustatyti. Pirmos instancijos teismas to visiškai nevertino.
14. Apeliantas paaiškina, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3698-595/2017 yra pripažinta, kad UAB „Aviadidmena“ pagrįstai įskaitė reikalavimą dėl netesybų į UAB „Vendita arte“ reikalavimą dėl skolos, t.y. ieškovas atsakovo atžvilgiu priskaičiavo viso 12500 Eur dydžio netesybų, t.y. minimalių nuostolių, kurias įskaitė į atsakovui pagal sutartį mokėtinas sumas, taigi faktiškai ieškovas susimažino gaminių kainą nuo 20 000 Eur pagal sutartį iki 10 000 Eur, kuriuos avansu buvo sumokėjęs atsakovui. Netesybos laikomos minimaliai nuostoliais, įskaitomos į nuostolius, taigi jie šiai dienai ieškovui yra atlyginti, o didesnių nuostolių negu priskaičiuotos ir įskaitytos netesybos ieškovas neįrodė, neįrodinėja ir nereikalauja. Esant tokiai situacijai, kai ieškovui gaminiai buvo perduoti ir sumontuoti, jis jais faktiškai naudojasi, eksploatuoja daugiau negu dvejus metus, už juos faktiškai sumokėjęs vos 50 proc. sutartos kainos, nėra teisinga ir pagrįsta reikalauti iš atsakovo ištaisyti dar mažareikšmius estetinius trūkumus, kurie nėra niekur reglamentuojami, paremti tik subjektyviu ieškovo supratimu, gali būti atsiradę ir dėl paties ieškovo ar kitų asmenų kaltės, tačiau nedaro jokios neigiamos įtakos gaminių naudojimui pagal tikslinę jų paskirtį. Be to, dalis 2016-05-27 defektiniame akte nurodytų mažareikšmių trūkumų galėjo atsirasti ir dėl per didelės drėgmės patalpose, o tokie „trūkumai“ kaip ištepimai, bet nėra gaminio trūkumai, jie gali būti nuvalyti paties ieškovo, nepatiriant jokių nuostolių dėl tokių darbų. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įskaitęs netesybas į už gaminius mokėtiną kainą, iš esmės pasinaudojo vienu iš teisių gynimo būdu (nuostolių atlyginimu), todėl reikšti reikalavimų dėl įpareigojimo ištaisyti trūkumus – įvykdyti sutartį, nebeturi pagrindo.
Atsiliepimas
15. Atsakovas mano, kad tokio teismo sprendimo galutinai ir tinkamai įvykdyti nėra jokio galimybės, kadangi, kaip nustatė teismo ekspertas visi Akte ieškovo nurodyti tariami defektai tėra su estetine išvaizda susiję dalykai, kuriems statybos techniniuose reglamentuose ar kituose aktuose nėra keliami jokie reikalavimai. T.y. atsakovas, vykdydamas tokį teismo sprendimą, neturi jokio teisės akto, kitokių privalomų nurodymų, kuriais galėtų ir turėtų vadovautis, vykdydamas įpareigojimą taisyti visus Defektiniame akte nurodytus ieškovo trūkumus. Tuomet kyla klausimas, kas užtrinks ir konstatuos, kad atsakovui atlikus darbus, bus laikoma, kad teismo sprendimas įvykdytas tinkamai ir galutinai? Sutartyje nėra aptartos specifikacijos, ieškovas taip pat nėra specialiųjų žinių turintis specialistas, galintis kontroliuoti ir konstatuoti darbų tinkamumą, jis vadovaujasi subjektyviais aukščiausios kokybės standartais, kurie šiuo atveju dėl sutartyje sutartų gaminių niekur reglamentuoti. Antstolis taip pat neturi nei reikiamų specialių žinių, nei kvalifikacijos, kad galėtų konstatuoti tinkamą, ar netinkamą tokio teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, manytina, kad teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotas vos per 1 mėnesį ištaisyti estetinius gaminių netikslumus, netobulumus, už kuriuos jis pats vienas nėra atsakingas, kurie nėra reglamentuojami, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nėra galimas įvykdyti.
16. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, jog neaišku, kuo remiantis apeliantas mano, jog teismas netinkamai įvertino šalių teisinius santykius, dėl ko nenustatė tikrosios šalių valios ir tikrojo sutarties turinio. Neaišku, kuo remiantis apeliantas rangos ar pirkimo – pardavimo teisinių santykių kvalifikavimą susieja su teisingu ar neteisingu „Premium“ sąvokos ir Sutarties nuostatų aiškinimu.
18. Paaiškina, kad ieškovas kartu su savo ieškiniu į bylą pateikė daug elektroninių laiškų, skirtų apeliantui. Vienas jų, t. y. 2016-05-11, aiškiai nurodo, jog apeliantas darbų dar 2016-05-11 nebuvo pabaigęs, o ieškovas, apžiūrėjęs nebaigtus apelianto dalinius darbus, pastebėjo daug defektų. Pabrėžia, jog apeliantas nei viename savo procesiniame dokumente, nors procesas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog visi Gaminiai pagal sutartį buvo pagaminti ir pas ieškovą sumontuoti dar 2016-05-03. Apeliantas nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas procesu tik paskutinį teismo posėdį teikė naujus įrodymus, kurie neva tai patvirtina visų darbų atlikimą 2016-05-03, tačiau šie įrodymai neatitiko priimtinumo ir leistinumo reikalavimų, todėl teismo nebuvo priimti.
Šalies argumentai
19. Ieškovas paaiškina, kad remiantis ir apelianto nurodytomis pirkimą – pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. CK 6.333 str. 3 d., pagal kurį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Panašios taisyklės taikytinos ir rangos santykiams: užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Šiuo atveju įrodinėjimo našta, siekiant įrodyti pirkėjo – Ieškovo – kaltę, tenka apeliantui. Ieškovo nuomone, į bylą apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog aptariami darbų ir gaminių defektai buvo sąlygoti netinkamo ieškovo daiktų – gaminių naudojimo ar dėl trečiųjų asmenų kaltės. Priešingai, visi Defektai buvo nustatyti dar darbų ir Gaminių priėmimo – perdavimo metu, preziumuojant apelianto kaltę.
20. Ieškovas paaiškina, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas, aiškindamas „Premium“ sąvoką, rėmėsi vien internetiniu žodynu, ir tik tuo pagrindė, jog šalys susitarė dėl aukščiausios gaminių kokybės. Apeliantas yra neteisus. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose daug kartų buvo nurodęs, jog esminė sutarties sąlyga buvo apelianto produkcijos kokybė ir išvaizda. Remiantis Sutarties 5.2 punktu, apeliantas parduoda ieškovui Premium klasės, aukštos kokybės duris, kitus gaminius ir konstrukcijas, todėl gaminių kokybė ir estetinė išvaizda yra esminė šios sutarties sąlyga. Aukšta gaminių kokybė akcentuojama ir Sutarties preambulėje. Tokia aukšta gaminių kokybė ir nepriekaištinga estetinė išvaizda sąlygojo ir itin didelę sutarties kainą: remiantis 6.1 p., Sutarties kaina buvo 20064,62 Eur už 8 duris, 7 palanges, angokraščio apdailą ir keletą kitų gaminių, kaip kad nurodyta komerciniame pasiūlyme Nr. 15/06/15-1, kuris pridėtas prie Sutarties.
21. Ieškovas akcentuoja, jog savo ieškiniu jis kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti pašalinti apelianto ir ieškovo Defektiniu aktu užfiksuotus Gaminių defektus. Ieškovas nekėlė reikalavimo grąžinti kokias nors sumas, sumažinti kainą, taikyti restituciją, todėl apelianto argumentai dėl Gaminių defektų mažareikšmiškumo, esmingumo laikytini visiškai nepagrįstais ir nesusijusiais su šia byla. Ieškovo nuomone, visi Defektai, kurie nurodyti Defektiniame akte, kenkia gaminių, kuriuos ieškovas įsigijo iš apelianto, estetinei išvaizdai. Kadangi estetinė gaminių išvaizda yra esminė sutarties sąlyga, reiškia, jog apeliantas grubiai ir iš esmės pažeidė sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo eksperto D. K. ekspertizės išvados dėl estetinės Gaminių išvaizdos vertintinos kritiškai. Jeigu, kaip teigia ekspertas, Gaminių estetinė išvaizda nėra reglamentuotas dalykas, tuomet kuo remiantis jis gali spręsti apie Gaminių defektų mažareikšmiškumą. Ekspertizės pagrindinis tikslas, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, buvo nustatyti ar Defektiniame akte nurodyti Gaminių defektai egzistuoja, ir ekspertizė būtent tai patvirtino. Ekspertas įvertino Defektus ir konstatavo, jog defektai, nurodyti Defektiniame akte, egzistuoja.
23. Ieškovas kartu su apeliantu, 2016-05-27 sudarė išsamų visų apelianto Gaminių, sumontuotų pas ieškovą, Defektų sąrašą, apeliantas kartu su ieškovu kiekvieną defektą apžiūrėjo, įvertino, užfiksavo, apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos pareikšti kokias nors savo pastabas, pvz. dėl defektų mažareikšmiškumo ar jų nebuvimo. Apeliantas, būdamas verslininku ir savo srities profesionalu puikiai suprato savo darbų / gaminių perdavimo – priėmimo akto, kartu su Defektiniu aktu (kuris laikomas neatskiriama akto dalis), reikšmę. O būtent tai, jog nurodžius šiuos defektus, jis privalės juos pašalinti. Tai, jog apeliantui buvo žinoma, jog Gaminių defektus jis turės šalinti patvirtina ir ieškovo 2016-05-11 laiškas, t. y. šalys susitiko 2016-05-27 įvertinti visus Gaminius ir montavimo darbus bei pasirašyti perdavimo priėmimo aktą ir Defektinį aktą siekiant užfiksuoti visus Defektus, kuriuos apeliantas turės ištaisyti.
Šalies argumentai
24. Ieškovas buvo nurodęs, jog jis nežino kaip pašalinti gaminių trūkumus, pvz. gaminių įskilimus, dažų nutrupėjimus ir kt. Tokie defektai gali būti pašalinti tik paties gamintojo. Kadangi apeliantas yra gamintojo atstovas, tai tik jis ir gali pašalinti tokius defektus. Ieškovas pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas daug kartų kreipėsi į apeliantą su prašymais šalinti defektus, o apeliantas daug kartų žadėjo šiuos defektus ištaisyti. Žinodamas apelianto terminų ignoravimus, ieškovas ragino apeliantą ne vieną kartą vykdyti sutartį ir tik po kurio laiko buvo aišku, jog tik teismas gali padėti priverstinai vykdyti sutartinius apelianto įsipareigojimus.
25. Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog Defektiniame akte nurodyti defektai buvo sąlygoti trečiųjų asmenų ar paties ieškovo. Apeliantas, kaip savo srities profesionalas, turėjo ir privalėjo imtis visų reikiamų veiksmų, jeigu matė, jog kas nors gali pakenkti gaminių kokybei arba bent jau informuoti Ieškovą apie galimas grėsmes.
Šalies argumentai
26. Ieškovas mano, jog apelianto bandydamas darkart pateikti teismui tuos pačius įrodymus, kuriuos jis bandė pateikti paskutinio teismo posėdžio metu, tik eilinį sykį patvirtina, jog jis yra nesąžininga šalis. Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu teismas šių įrodymų nepriėmė dėl to, jog jie pateikiami pavėluotai, bylai tęsiantis daugiau nei 1,5 metų apeliantas juos bandė pateikti tik paskutinio posėdžio metu, nors tą privalėjo pateikti dar kartu su savo tripliku 2017 metų balandžio mėnesį. Be to, šie įrodymai neatitinka leistinumo ir priimtinumo reikalavimų: nėra aišku kas per asmenys susirašinėja, kam priklauso telefono numeriai, kokie yra telefono numeriai, net ir pats pokalbis yra neaiškus.
27. Ieškovo nuomone, apelianto teiginiai neva teismo sprendimo vykdymas yra neįmanomas yra visiškai niekuo nepagrįsti. Visų pirma, apeliantas, kaip buvo minėta, žino kaip ir gali ištaisyti visus Gaminių defektus. Tai jis pripažino savo procesiniuose dokumentuose, papildomai paaiškindamas, jog Defektų šalinimo kaštai nebus dideli, tačiau tam ieškovas turi likti neskolingas apeliantui. Antra, Defektiniame akte užfiksuoti defektai yra ne visuose gaminiuose, t. y. apeliantas pardavė ir sumontavo pas ieškovą kai kuriuo Gaminius tinkamai ir be defektų ir tinkamos estetinės išvaizdos. Trečia, teismo ekspertas D. K. patvirtino, jog yra galima pagaminti ir sumontuoti apelianto Gaminius be defektų. Ketvirta, apeliantas ne vieną kartą taisė defektus, tai pripažino ir teisme bylos nagrinėjimo metu, ir kai kuriuos jų ištaisė, t. y. tarp ieškovo ir apelianto jau buvo defektų šalinimo praktika. Penkta, apeliantas byloje yra nurodęs, jog Gaminių, kurie buvo montuojami pas ieškovą, gamybinė bazė buvo atnaujinama, todėl defektai galimai yra susiję ir su šiomis priežastimis. Todėl atnaujinus techninius įrengimus, apeliantas gali be defektų pagaminti gaminius ir juos perduoti ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
28. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl konstatuotų sutarties pažeidimų, tiek ir dėl šioje byloje pritaikyto užsakovo teisių gynimo būdo.
30. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ARTE15/06/15 5.2 punkte šalys susitarė, kad „Pardavėjas parduoda pirkėjui Premium klasės, aukštos kokybės duris, kitus gaminius ir konstrukcijas, todėl gaminių kokybė ir estetinė išvaizda yra esminė šios sutarties sąlyga“.
31. Tiek šalių pasirašytas 2015 m. gegužės 27 d. priėmimo-perdavimo aktas (kurio sudėtine dalimi yra ir Defektinis aktas), tiek eksperto D. K. išvada, tiek į bylą pateiktos fotonuotraukos aiškiai įrodo, kad ieškovui parduotų ir sumontuotų gaminių estetinė išvaizda turi trūkumų. Kadangi sutarties šalys Gaminių estetinę išvaizdą atskirai aptarė sutartyje, ir estetinę išvaizdą įvardijo kaip esminę sutarties sąlygą, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti, jog atsakovas neįvykdė sutarties taip, kaip ją turėjo įvykdyti pagal sutarties esmę.
32. Nors apeliantas teigia, kad gaminiai gali būti naudojami pagal paskirtį, tačiau teismui nekyla abejonių, kad užsakovas sutartimi tikėjosi ne tik įsigyti duris ir kitus apdailos elementus, kurie atliktų savo funkcijas, bet tikėjosi gauti aukščiausią kokybę ir estetiškai nepriekaištingą išvaizdą. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad estetinių reikalavimų neišpildymas šiuo atveju reiškia sutarties pažeidimą, nepaisant to, jog daiktai gali būti naudojami pagal paskirtį.
33. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, bet pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad šiuo atveju rangos darbai, t. y. durų ir kitų apdailos medžiagų sumontavimas, buvo esminis susitarimo dalykas (Sutartimi šalys susitarė, kad Gaminiai ne tik bus pagaminti ir pristatyti pirkėjui, bet taip pat bus sumontuoti ieškovo nurodytame objekte), todėl sutartis turėtų būti laikoma rangos sutartimi vien pagal darbų pobūdį. Be to, šie darbai pagal šalių susitarimą nors ir buvo mažesnės vertės (1652,50 Eur be PVM) nei gaminių pagaminimo vertė, tačiau nėra tokie mažareikšmiai ir neesminiai, kad sutartį būtų galima laikyti išimtinai pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne rangos sutartimi. Taigi nepaisant to, jog šalys sutartį pavadino „pirkimo-pardavimo“ sutartimi, tai neįpareigoja teismo dėl šios sutarties šalių teisių ir pareigų spręsti pagal pirkėjo ir pardavėjo santykius reglamentuojančius įstatymus.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo pasirinktas savo teisių gynimo būdas atitinka CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą užsakovo teisę reikalauti iš rangovo, kad jis neatlygintinai pašalintų trūkumus per protingą terminą. Pastebėtina, kad didžioji dauguma nustatytų estetinių Gaminių trūkumų yra susiję būtent su nekokybišku jų montavimu, todėl šis ieškovo teisių gynimo būdas pagrįstai ir teisingai yra pritaikytinas visai sutarčiai. Kita vertus, atsakovas negali ginčyti darbų kokybės, remiantis gaminių (medžiagos) kokybės trūkumais, nes pagal sutartį pats atsakovas buvo atsakingas ir už durų bei kitų apdailos gaminių pagaminimą.
35. Apeliantas abejoja, ar ieškovo pasirinktas teisų gynimo būdas, susijęs su atsakovo įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, gali būti realizuotas. Tačiau šiuo atveju teisių gynimo būdo pasirinkimas pagal įstatymą (CK 6.665 straipsnis) priklauso ieškovo dispozicijai. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį teismas priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Šiuo atveju ieškovas nepasirinko alternatyvaus savo teisių gynimo būdo ir teismas dėl to nepriėmė sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovas privalėjo pasirinkti alternatyvų savo teisių gynimo būdą ir kad jo nepasirinkus teismas negalėjo priimti sprendimo. Kaip minėta CPK 273 str. 1 d. numato tik teismo teisę sprendime nurodyti alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą, o ne pareigą. Įstatymas neriboja ieškovo teisės pareikšti alternatyvius reikalavimus ateityje.
36. Teismas nesutinka su atsakovu, kad teismo sprendimo įvykdymo būdas yra neaiškus. Darbų ir gaminių trūkumai yra tiksliai nurodyti 2015-05-27 Gaminių ir darbų priėmimo-perdavimo akte bei jo sudėtine dalimi esančiame Defektiniame akte. Ieškovas teisingai pažymi, kad šių defektų realumą patvirtino ekspertas D. K..
37. Teisėjų kolegija be to atkreipia dėmesį, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, laikytinas efektyviausiu ir ekonomiškiausiu, nes ginčo Gaminiai yra specifinių individualių savybių, dėl ko pašalinti nurodytus trūkumus, susijusius su šių gaminių estetine išvaizda, gali tik atsakovas.
38. Byloje nustatyta, kad kitoje byloje tarp tų pačių šalių, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3698-595/2017, 2017-05-03 sprendimu, yra nuspręsta dėl atlyginimo pagal ginčijamą sutartį priteisimo atsakovui ir netesybų įskaitymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovo šioje byloje pasirinktas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas teisių gynimo būdas yra tapatus ir išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-03 sprendimo matyti, kad minėtoje byloje teismas sprendė dėl netesybų už termino praleidimą, o pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį tokių sutartinių netesybų taikymas, netrukdo sutarties šaliai reikalauti ir realaus sutarties įvykdymo. Kaip minėta šioje byloje ieškovas neprašo realių nuostolių ir šioje byloje nesprendžiama dėl galimybės įskaityti netesybas į nuostolius. Taigi, ieškovo reikalavimas, kad atsakovas tinkamai įvykdytų sutartį (ištaisytų nekokybiškus rangos darbų trūkumus) nereiškia „dvigubos“ atsakomybės taikymą.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
41. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje instancijoje reikėtų prijungti naujus apelianto pateiktus įrodymus (duomenis apie susirašinėjimą žinutėmis). Ieškovas pagrįstai nurodo, kad šių įrodymų prijungimo klausimas jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 3 d. posėdyje, laikant, jog šie įrodymai neatitinka formos ir ryšio su byla reikalavimų (neaišku, kas dalyvauja pokalbyje). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu (CPK 314 straipsnis). Apeliantas pakartotinai pateikdamas tuos pačius įrodymus su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismo nurodytų formos trūkumų nepašalino.
42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
43. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Ieškovas prašo priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovo prašymas tenkinamas, nes šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais, atitinka bylos sudėtingumą ir neviršija rekomenduojamų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo UAB „Vendita Arte“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Aviadidmena“, juridinio asmens kodas 303392292, iš atsakovo UAB „Vendita Arte“, juridinio asmens kodas 303003702, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.