- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 1S-1427-348/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00060-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. J., jo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, kaltinamajam R. Ž., jo gynėjai advokatei E. L., teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 211 str. perduota Kauno apygardos prokuratūros prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant keturių mėnesių terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 211 str.
R. Ž. kaltinamas tuo, kad nuo 2006-09-12 iki 2010-03-26 dirbdamas pagal neterminuotą darbo sutartį UAB “(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirkimų vadovu, 2004-06-07 pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos“ 5.1.4 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis; įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, mūsų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, mūsų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir mūsų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir mūsų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija“, įsipareigojo neatskleisti ūkine komercine paslaptimi laikomą informaciją, tačiau laikotarpyje nuo 2009 metų kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2010 m. kovo 26 d., bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais elektronine ryšio priemone - bendrovei priklausančiu kompiuteriu ir iš jo siųsdamas komercine paslaptimi laikomą informaciją į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), bei nuo 2010 m. sausio 11d. pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadovu, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams UAB “ (duomenys neskelbtini)“ duomenis: tiekėjų galimybes apie tiekiamų prekių kainas, gaminių brėžinius ir prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklę, t.y. tiekėjų siunčiamų komercinių pasiūlymų nuorašus bei juose esančią informaciją, kuri sudaro UAB “ (duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį, tuo padarydamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ didelę 4157483 turtinę žalą, nes 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes pirkėjams, kurie iki to laiko buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai, prekių už 5851264, per tą patį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas prekių pirkėjams, kurie tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkėjais, sumažėjo 2009 metais 2793154 (4673952-1880798) Lt, 2010 metais 1364329 (1880798-516469)Lt iš viso 4157483 litais, tokiu būdu atskleidė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją ir padarė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą.
2013-08-29 teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės UAB „F. B.“ atstovės advokatė Laura Daumantaitė pareiškė prašymą baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, papildomai pareikšti įtarimus R. Ž. pagal LR BK 198 str. 1 d. pareikšti įtarimus juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal LR BK 198 str. 1 d. ir 198 str. 3 d., papildomai paaiškėjus aplinkybėms, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bendrininkaudami kartu su R. Ž. veikė ir J. K. bei G. T., pareikšti šiems asmenims įtarimus bendrininkaujant padarius LR BK 198 str. 1 d. ir LR BK 211 str. nusikalstamas veikas.
2013-09-10 Kauno apylinkės teismas nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros prokurorui. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai paviršutiniškai ir neišsamiai atliko ikiteisminį tyrimą, neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ko pasėkoje buvo skubotai surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti 2013-09-10 Kauno apylinkės teismo nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą į Kauno apylinkės teismą nagrinėti iš esmės. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundo autoriaus teigimu, teisė spręsti – perduoti bylą teismui ar ne – yra išimtinė prokuroro kompetencija. Šiuo atveju prokuroras perduodamas kaltinamąjį aktą ir bylą nagrinėti teismo, savo veiksmais konstatavo, kad bylos parengimas teisminiam nagrinėjimui baigtas, todėl teismas viršijo savo kompetenciją bylą gražindamas prokurorui ne pagal jo prašymą. Ikiteisminio tyrimo metu tik prokuroras gali nuspręsti, pakankamai ar nepakankamai baudžiamojoje byloje surinkta duomenų, kuriais galima būtų pagrįsti kaltinamojo kaltę. Ši kompetencija teisminio nagrinėjimo metu įstatymo suteikta teismui. Tačiau šiuo atveju skundžiama nutartis priimta net nepradėjus bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Taip pat skunde nurodoma, kad viena iš kliūčių numatytų įstatyme, kuri neleidžia nagrinėti bylos teisme yra kaltinamojo akto neatitikimas LR BK 219 str. reikalavimas, tačiau skundžiamą nutartį priėmusi teisėja vadovaujantis LR BPK 233 str., susipažinusi su byla nustatė, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme ir bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokuroras skunde pažymi, kad LR BPK 257 str. numatyta, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
LR BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. LR BPK 219 str. nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų ir, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai paviršutiniškai ir neišsamiai atliko ikiteisminį tyrimą, neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei asmenis.
Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog jis atitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 str.), tačiau kaltinamasis aktas neįpareigoja teismo bylą spręsti, būtent, taip, kaip suformuluotas kaltinamasis aktas. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, gali veiką perkvalifikuoti pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius (jų dalis, punktus), laikantis BPK 255 straipsnio reikalavimų. Tačiau visi klausimai turėtų būti sprendžiami atlikus įrodymų tyrimą, išnagrinėjus bylą teisme, priimant Lietuvos Respublikos BPK XXIII skyriuje nustatytus procesinius dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas prokurorui spręsti klausimą dėl kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, išėjo iš kaltinimo ribų. Pagal LR BPK 164 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris ir priima sprendimus dėl įtarimų pareiškimo. Tuo tarpu, remiantis BPK 257 straipsnio nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltintajame akte, taip pat nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Šių Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, jog kito asmens veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, turi teisę apie tai motyvuota nutartimi pranešti prokurorui, kuris turi teisę ir pareigą spręsti dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas negali grąžinti teisiamajame posėdyje neišnagrinėtos baudžiamosios bylos ir pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl kito asmens, kuriam šioje byloje kaltinimai nebuvo pareikšti, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis apylinkės teismo sprendimas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, gali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Apylinkės teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. kaltinamas pagal LR BK 211 straipsnį, perduota prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, neatitinka BPK 254 str. 3 d. nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.