Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-49-581/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-03-09Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
AN2-49-581/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00075-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-49-581/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00075-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko E. K. 2020 m. sausio 10 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) S. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda skiriant ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. S. R. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 8 d. 21.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas tyčia, iš chuliganiškų paskatų, t. y. demonstruodamas savo išskirtinumą bei parodydamas aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą, siekdamas sustabdyti priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kelyje, kuriame viena važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, lenkė anksčiau minėtą transporto priemonę kirsdamas kelių horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją. Grįždamas į savo važiavimo krypčiai skirtą gatvės pusę, nedavė kelio aplenkto automobilio vairuotojui, kuris, vengdamas eismo įvykio, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį į dešinę. Tokiu būdu S. R. sukėlė pavojų eismo saugumui, taip pat savo ir kito eismo dalyvio saugumui. Tuo pažeidė KET 101 punkto, 140.5 papunkčio, 3 priedo 1 skyriaus 1.3 papunkčio reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nutarimą S. R. skundė apylinkės teismui ir prašė jį panaikinti bei administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu nutraukti, arba, netenkinus šio prašymo, perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, arba netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi S. R. skundas netenkintas ir Nutarimas paliktas nepakeistas konstatuojant, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Panevėžio apygardos teisme gautas S. R. skundas, kuriame jis prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį – jo veiksmus, kvalifikuotus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas), perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (pavojingas vairavimas) ir skirti šio straipsnio sankcijoje nustatytą baudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde jis nurodo:

4.1. Apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus visų bylos aplinkybių visetą, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas bei neteisingai vertinant surinktus įrodymus, todėl padarius neteisingas išvadas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

4.2. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas M. G. pažeidė KET reikalavimus, kai suko į kairę, nerodydamas kairio posūkio signalo. Tačiau teismas neteisingai nustatė vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes ir dėl to padarė išvadą, kad „Volvo“ automobilio vairuotojas sankryžoje sustojęs nebuvo (prieš tai jis (S. R.) buvo nurodęs, kad M. G. keletą kartų staiga pristabdė sankryžoje, „užkirtinėjo“ jam kelią ir sukėlė pavojų eismo saugumui bei sudarė jam kliūtį, privertė jį atitinkamai keletą kartų staiga stabdyti automobilį). Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje neadekvatus, avarinę situaciją keliantis „Volvo“ vairuotojo elgesys nustatytas nebuvo. Tačiau „Volvo“ automobilio vairuotojo M. G. minėti „užkirtinėjimai“ yra užfiksuoti vaizdo įraše (tai patvirtina sankryžoje važiuojančių jo ir M. G. vairuotų automobilių stabdymo žibintų suveikimas, matomi iš šių automobilių galinės dalies šviesos srauto suintensyvėjimo), be to, staigų „Volvo“ automobilio (dėl to ir jo automobilio) pristabdymą tik įsukus į B. gatvę konstatavo ir apylinkės teismas. Šios aplinkybės, taip pat ir tos, kad M. G. suko į kairę pusę, nerodydamas kairio posūkio signalo, po to iš karto (tik įsukus į B. gatvę) vėl sustojo/pristabdė, vertintinos kaip aplinkybės, sudariusios jam pagrindą vertinti šio vairuotojo vairavimą neadekvačiu ir sukeliančiu avarines situacijas.

4.3. Aplinkybę, kad jis subjektyviai įvertino „Volvo“ vairuotojo veiksmus, kaip keliančius grėsmę eismo saugumui, konstatavo ir apylinkės teismas. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad net subjektyviai įvertinęs „Volvo“ vairuotojo veiksmus kaip keliančius grėsmę eismo saugumui, jis (S. R.) iš esmės bandė atlikti policijos pareigūnų funkcijas užtikrinti saugumą kelyje, jeigu yra tam pagrindas, stabdyti transporto priemones, nors tokia teisė jam nesuteikta, todėl tai vertintina chuliganiškomis paskatomis. Jo nurodomos aplinkybės nors ir nepašalina administracinės atsakomybės, tačiau paneigia jo chuliganiškas paskatas ir įrodo, kad jo veiksmai, už kuriuos jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, atlikti ne dėl to, kad jis siekė demonstruoti savo išskirtinumą bei parodyti aiškų visuotinai priimtų elgesio taisyklių negerbimą, be to, ir tai, kad jie atlikti ne dėl iš esmės mažareikšmės priežasties. Nesutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodytu vertinimu, kad jo nurodytas siekis sustabdyti vairuotoją, kuris jo tuometiniu vertinimu, vairuoja neblaivus, pažeisdamas KET reikalavimus, neadekvačiai ir sukeliant avarines situacijas, vertintinas mažareikšme priežastimi. Todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

4.4. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, taip pat į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog jo veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai ir tai buvo padaryta tyčia dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, jog būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Atsiliepimas

5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas V. M. (toliau – Institucijos atstovas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su S. R. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka.

5.1. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas motyvuotai pripažino patikimais S. R. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). S. R. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas) bei prašo ją perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (pavojingas vairavimas) ir skirti šio straipsnio sankcijoje nustatytą baudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

8. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, S. R. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai išanalizavo bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei, apygardos teismo vertinimu, padarė visiškai pagrįstą, tinkamai motyvuotą išvadą, jog S. R. transporto priemonę vairavo chuliganiškai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame S. R. dėsto analogiškus motyvus, kuriuos dėstė ir skunde apylinkės teismui, tačiau dėl jų itin plačiai ir detaliai pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, atitinkamai plačiau pasisakys tik dėl esminių skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą vairavimą, t. y. administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

10. Byloje ištirtais įrodymais (M. G. paaiškinimais, tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, S. R. parodymais ir kt.) nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad S. R. Nutarime nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas automobilį „Audi“ pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto, 140.5 papunkčio, 3 priedo 1 skyriaus 1.3 papunkčio reikalavimus, t. y. jis, siekdamas sustabdyti priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Volvo“, kelyje, kuriame viena važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, lenkė minėtą automobilį kirsdamas kelių horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją; grįždamas į savo važiavimo krypčiai skirtą gatvės pusę, nedavė kelio aplenkto automobilio vairuotojui M. G., kuris, vengdamas eismo įvykio, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį į dešinę. Tačiau S. R. nesutinka su tuo, kad jo veiksmai kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jo manymu, jie turi būti kvalifikuojami kaip pavojingas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tokį argumentą S. R. grindžia skunde nurodydamas, kad pirmiau paminėtus veiksmus (KET pažeidimus) jis atliko dėl to, jog automobilio „Volvo“ vairuotojas M. G. sankryžoje sukdamas į kairę pusę – iš J. B. gatvės į B. gatvę, nerodė kairiojo posūkio signalo, nebaigęs šio manevro, be jokios objektyvios priežasties, keletą kartų staiga pristabdė sankryžoje (pirminiame paaiškinime teigė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas M. G. kelis kartus sustojo viduryje sankryžos, taip trukdydamas jam pravažiuoti), „užkirtinėjo“ jam kelią ir sukėlė pavojų eismo saugumui, privertė jį keletą kartų staiga stabdyti savo automobilį. Toks automobilio „Volvo“ vairuotojo elgesys, S. R. tvirtinimu, jam sukėlė pagrįstą įtarimą, kad šio automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl jis, siekdamas pašalinti gresiantį pavojų, ėmėsi skubių veiksmų, jog sustabdytų, jo vertinimu, neblaivų vairuotoją. S. R. manymu, įvertinus paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog KET pažeidimus jis padarė dėl chuliganiškų paskatų. Su šiais S. R. argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad „Volvo“ vairuotojas M. G. sankryžoje, sukdamas į kairę, nerodė įspėjamojo kairiojo posūkio signalo (už tai M. G. nubaustas 2019 m. gruodžio 13 d. administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 15 Eur bauda). Tačiau kiti byloje esantys duomenys paneigia dalį S. R. pirmiau dėstomų aplinkybių dėl automobilio „Volvo“ vairuotojo M. G. atliktų veiksmų, t. y. kad jis, darydamas posūkio manevrą į kairę pusę, kelis kartus sustojo/staigiai pristabdė sankryžoje, „užkirtinėjo“ jam kelią, taip sudarydamas kliūtį, sukeldamas pavojų ir priversdamas už jo ta pačia kryptimi automobiliu važiavusį S. R. staigiai stabdyti. Tai paneigia tiek automobilio „Volvo“ vairuotojo M. G. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad tokių veiksmų, kuriuos nurodo S. R., jis neatliko, o sankryžoje, sukdamas į kairę, jis sustojęs nebuvo; tiek ir policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio situacija, iš kurio aiškiai matyti, kaip automobilis „Volvo“ sankryžoje suka į kairę pusę, nesustodamas, net nestabteldamas, o paskui jį ta pačia kryptimi, nesustodamas per sankryžą pravažiuoja S. R. vairuojamas automobilis „Audi“, kuris, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, vos spėjo baigti posūkio manevrą iki į sankryžą įvažiuojant autobusui, kuriam S. R. turėjo duoti kelią, o po to S. R. iš karto padarė paminėtus KET pažeidimus. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl M. G. sustojimo sankryžoje nefiksuotos ir policijos pareigūnų pateiktoje informacijoje apie įvykį. Taigi, tokių veiksmų, apie kuriuos dėsto S. R. ir būtent kurie, jo teigimu, sukėlė įtarimą dėl automobilio „Volvo“ vairuotojo M. G. neblaivumo, pastarasis apskritai neatliko. Dėl to S. R. versija dėl jo neteisėto elgesio (KET pažeidimų padarymo) paskatų, atmestina kaip nepagrįsta, neatitinkanti bylos įrodymų ir vertintina siekiu sušvelninti savo padėtį. Šios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad KET pažeidimus S. R. padarė ne dėl įvykio situacijos vertinimo klaidos, kaip kad argumentuoja pats S. R., o išimtinai dėl chuliganiškų paskatų – siekio pademonstruoti savo išskirtinumą, žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Aptarti S. R. veiksmai sukėlė pavojų eismo, taip pat jo paties, su juo kartu važiavusių keleivių ir kito eismo dalyvio saugumui. Dėl to pripažįstama, jog S. R. veiksmai pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

12. S. R. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl jam paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio bei administracinio poveikio priemonės skyrimo, o tik prašo perkvalifikavus jo veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Todėl apygardos teismas, nenustatęs nei pagrindo keisti veikos kvalifikavimo, nei jokių esminių ANK pažeidimų, pritaria apylinkės teismo sprendimui dėl S. R. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Akcentuotina, kad S. R. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui, taip pat jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui, jis tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, pažeidė kelis KET reikalavimus, be to, byloje nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis ir anksčiau yra baustas už KET pažeidimus. Todėl darytina išvada, kad S. R. paskirta bauda, kurios dydis lygus sankcijoje nustatytam vidurkiui, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje nustatytam terminui (1 metams) – nėra per griežtos ir tuo pačiu yra būtinos užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį. Apylinkės teismas, vertindamas S. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagrįstumą, atsižvelgė į visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis S. R. netaikytina.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė