Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 29 (dvidešimt devynių) eurų dydžio bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. B. paskirta galutinė nuobauda – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 22 d., apie 01.02 val., Olandų g. 57, degalinėje LUKOIL, vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, įstatęs kuro užpylimo žarną į degalų baką ir prisipylęs kuro, prieš pradėdamas važiuoti jo neištraukė, dėl ko buvo nutraukta ir sugadinta kuro degalų pylimo žarna. Iš įvykio vietos A. B. išvažiavo. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiame procese apeliantas sutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtą nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pasisako dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje uždrausto pažeidimo kvalifikacijos ir A. B. paskirtos nuobaudos.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį asmuo pripažįstamas kaltu, jei jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1100-498/2015). Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. B. pasitraukė iš eismo įvykio – dujų žarnos degalinėje nutraukimo, kurį pats sukėlė, vietos. Tai patvirtinama liudytojų N. V. bei J. P. parodymais, vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 16), 2016 m. gegužės 22 d. tarnybiniu pranešimu, 2016 m. liepos 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu. Pasitraukimo iš įvykio vietos fakto neginčija ir pats A. B.. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje apeliantas ginčija administracinio teisės pažeidimo sudėties nustatymą jo veiksmuose, teigdamas, kad jis nurodytų veiksmų neatliko tyčia, iš įvykio vietos išvažiavo, manydamas, kad niekam žalos nesukėlė, taigi pažeidimas apskritai nebuvo padarytas. Teismas pažymi, kad subjektyvus apelianto požiūris į atliktus veiksmus šiuo atveju niekaip nelemia veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad A. B. suvokė, kad sukėlė įvykį (asmuo suvyniojo nutrauktą žarną ir, patraukęs ją nuo važiuojamosios kelio dalies, padėjo į šalį), tačiau niekam (pavyzdžiui, degalinės operatorei, kuriai prieš tai mokėjo už degalus, ar policijai, kaip to reikalauja KET) apie jį nepranešė ir sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos. Pagal Lietuvos A. T. praktiką, analogiškose situacijose vairuotojas turi pareigą informuoti apie tokį eismo įvykį arba degalinės darbuotojus, arba policiją (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-2014). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktinėmis aplinkybėmis identiškose situacijose pripažįsta, kad asmuo tyčia padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje uždraustą pažeidimą: „E. A. prieš važiuodamas transporto priemone, neatjungė dujų užpylimo žarnos ir išvažiuodamas ją nutraukė (taip sugadindamas UAB „Lukoil Baltija“ turtą). Pastebėjęs tai, jis sustojo, išlipo iš automobilio, atjungė žarną ir padėjo šalia kolonėlės, po to išvažiavo, apie sugadintą svetimą turtą jis nei degalinės darbuotojų, nei policijos pareigūnų neinformavo (įvykio aplinkybės išaiškėjo iš kitų šaltinių). Taigi, E. A. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino dujų užpylimo žarną (turto sugadinimo aplinkybė įrodyta, ją iš dalies pripažino ir pats pareiškėjas). Spręsdamas apie tai, kad E. A. sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, be kita ko, teismas vertino jo veiksmus po dujų užpylimo žarnos nutraukimo; šie veiksmai liudija, kad E. A. negalėjo nesuprasti, jog sukėlė atitinkamus padarinius.“ (Lietuvos A. T. 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2013). Taigi A. B. veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir pirmosios instancijos teismo yra kvalifikuoti tinkamai.

Kita vertus, apygardos teismas pastebi, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje uždraustas administracinis teisės pažeidimas apima platų įvairių faktinių situacijų spektrą, kurios itin skiriasi savo pavojingumu ir sukeliamais padariniais. Atsižvelgiant į tai, ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas nuobaudai, kuria asmuo yra nubaudžiamas dėl šio pažeidimo. Konkrečiu atveju A. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas teismo nėra vertinamas kaip itin pavojingas kitų panašaus pobūdžio pažeidimų kontekste. Tiesioginis A. B. veiksmų padarinys – degalinės UAB „Lukoil Baltija“ turtinė 285,94 eurų žala dėl nutrauktos dujų užpylimo žarnos (b. l. 11-12). Automobilio, kurį vairuodamas A. B. sukėlė eismo įvykį, savininkė T. K. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad automobiliui žala nebuvo padaryta, turtinių ar neturtinių pretenzijų A. B. ji neturi (b. l. 55). Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad sutinka atlyginti degalinės patirtą žalą. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda nuo 868 iki 1 158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų – aukštesnės instancijos teismo vertinama kaip itin griežta, net ir taikant jos minimumą. A. B. padaryto pažeidimo atveju jos dydis ir rūšis kelia abejonių dėl atitikimo pažeidimo pavojingumui ir galimybės teisingai individualizuoti skiriamą nuobaudą.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė teismui paskirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad A. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų pasišalinęs iš įvykio vietos turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už kokius nors kitus pažeidimus (byloje nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan.). Nustatyta, kad žalą dėl eismo įvykio patyrė tik degalinė, kurios nuostoliai atlyginti draudimo bendrovės, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui patvirtino sutinkantis atlyginti šią žalą. Automobilio, kurį vairuodamas A. B. sukėlė eismo įvykį, savininkė teismui patvirtino, kad jai žala taip pat nėra padaryta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. B. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus. Sužinojęs apie eismo įvykį, A. B. nevengė kontakto su teisėsauga, savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. B. praeityje keletą kartų yra baustas dėl KET pažeidimų, vieną iš jų (2013 m. sausio 12 d.), dėl vairavimo esant neblaiviam, dėl ko asmeniui 24 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 2-3, 15), taigi galima nustatyti asmens polinkį nusižengti saugaus eismo reikalavimams.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, turint omenyje tai, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymui turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios teigti, kad straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda konkrečiu atveju yra per griežta, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu A. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 869 Eur dydžio bauda kartu su 3 (trijų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga. Nagrinėjamu atveju nuobauda neatitinka ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015;2AT-21-648/2016). Taigi sprendimas taikyti A. B. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį atitiktų nuoseklią teismų praktiką.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, A. B. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne nuobauda. T. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą A. B. taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirti 869 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už šį straipsnį paskirta nuobauda subendrintina su 29 eurų dydžio bauda, paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo padarymą, ir A. B. paskirtina galutinė nuobauda – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrimo ir nuobaudų subendrinimo.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir A. B. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirti 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pagal ATPK 33 straipsnį subendrinti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą 29 (dvidešimt devynių) eurų dydžio baudą su pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. A. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą: 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.