Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. surašytas už tai, kad 2015 m. kovo 3 d. apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Statoil", E. M., vairuodamas transporto priemonę Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, pradėdamas važiuoti nuo degalinės dujų užpylimo kolonėlės, neįsitikino, kad saugu, transporto priemonės nesustabdė ir nutraukė prijungtą prie automobilio dujų įrangos prijungtą dujų užpylimo žarną bei ją apgadino. Apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. E. M. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 219.1; 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

E. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje pateiktus įrodymus bei skundžiamame nutarime išdėstytą įrodymų vertinimą laiko, jog Kauno apylinkės teismas, pripažindamas E. M. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Pirmos instancijos teismo posėdyje E. M. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, į teismo posėdį prašė iškvieti V. D., nes jis tuo metu naudojosi automobiliu. Gyvenamosios vietos adreso nenurodė, nes nežinojo. Į teismo posėdį iškviestas liudytojas S. K. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remdamasis degalinės pateiktu vaizdo įrašu, kuris yra prastos kokybės. E. M. nuodytas galimai vairavęs automobilį asmuo V. D. nebuvo apklaustas, nes nenustatyti tikslesni jo duomenys.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, bei liudytoju apklausto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto inspektoriaus S. K., surašiusio administracinė teisės pažeidimą paaiškinimus ir vaizdo medžiagą nustatyta, kad automobilį Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo buvo neatidus, pradėdamas važiuoti nuo degalinės dujų užpylimo kolonėlės, neįsitikino, kad saugu ir nutraukė prie automobilio dujų įrangos prijungtą dujų užpylimo žarną bei ją apgadino. Ginčas kyla dėl asmens, kuris vairavo automobilį, nustatymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos abejonės, kurios buvo keltos ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nebuvo pašalintos. Į teismo posėdį nebuvo kviestas E. M. nurodytas automobilio valdytojas (naudotojas) V. D. ir nauja automobilio savininkė, su kuria pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, apklausai. Nesiaiškintos aplinkybės dėl vairuotojo nustatymo. Kadangi nepašalintos abejonės bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, laikytini svarbūs ir reikšmingi duomenys nurodyti ir apeliaciniame skunde dėl naujai nurodytų asmenų, galėjusių vairuoti transporto priemonę ar būti keleiviu eismo įvykio metu, nustatymo.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog E. M. savo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepripažįsta, automobilis buvo patikėtas V. D., o eismo įvykio metu jo vardu registruotą automobilį Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo D. K., o keleivis buvo N. R..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje liko nepašalintos abejonės dėl automobilį vairavusio asmens nustatymo. Pabrėžtina, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Pirmos instancijos teismas turėjo būti aktyvus: imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalini esančias abejones, tačiau to nepadarė. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir neįvertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įvertintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti tiksliai pagal įstatymus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (LVAT nutartis byloje Nr. N575-6511/2010).

Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojų, kurie turėtų reikšmingos informacijos dėl tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausti asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nu­tar­tys by­lo­se Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­ci­nis teis­mas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­na­mi liu­dy­to­jų pa­ro­dymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betar­piš­ku­mo prin­ci­pas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje su­rink­tų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini pati­ki­mais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Iškilusios abejonės dėl to ar transporto priemonę Audi A4 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavo E. M. gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

E. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.