Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-315/2017

Teisėja Miglė Suchankienė Teisminio proceso Nr.1-01-1-25816-2016-4

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. T. (I. T.) ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-06-06.

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, V. K. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-06-06 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis.

Nukentėjusiojo A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų I. T. ir V. K. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur nukentėjusiojo A. J. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 419 (keturis šimtus devyniolika) Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų I. T. ir V. K. nukentėjusiojo A. J. naudai solidariai priteista A. J. 700 (septynių šimtų) Eur išlaidos advokatui už jo atstovavimą, dokumentų paruošimą byloje pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. 868307.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

I. T., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K., tikslu, panaudojant fizinį smurtą, pagrobti svetimą turtą, vienam iš jų 2016 m. birželio 1 d. 09:04 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam A. J. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius pirkti „VW Passat“ markės automobilį už 250 Eur, susitarė susitikti aprodyti automobilį nukentėjusiajam tą pačią dieną vakare Dvarčionyse prie autobusų žiedo, o nukentėjusiajam A. J. apie 19.30 val. nuvykus į sutartą vietą ir važiuojant Kairėnės 1-ąja g., Vilniuje, juos sutikus, V. K. sėdo į nukentėjusiojo automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę sėdynę už vairuotojo, o I. T. atsisėdo į galinę sėdynę šalia bei nurodė nukentėjusiajam važiuoti toliau gatve, kur pavažiavus apie 50 metrų ir važiuojant miško masyve esančia Kairėnės 1-ąja g., Vilniuje, I. T. daiktu, panašiu į geležinį strypą, kaklo srityje prispaudė nukentėjusįjį prie sėdynės, dėl to, nukentėjusiajam sustabdžius automobilį, I. T. nurodė V. K. lipti iš automobilio, išimti automobilio užvedimo raktelį, atimti telefoną. V. K. lipant iš automobilio, nukentėjusysis kaire ranka sudavė I. T. į veido sritį, po ko nukentėjusysis spyrė koja prie jo priėjusiam V. K. bei sudavė jam ranka smūgį, tada V. K. tyčia sudavė nukentėjusiajam į kaklo sritį vieną smūgį daiktu, panašiu į peilį, tačiau nukentėjusiajam ištrūkus ir pabėgus iš įvykio vietos, iš automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 419 Eur vertės planšetinį kompiuterį „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini). Šie I. T. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji I. T. ir V. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistųjų I. T. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo I. T. apeliacinio skundo argumentų

Nepagrįstas I. T. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuosekliai aiškino, kad jis 2016 m. birželio 1 d. su nuteistaisiais susitiko, nes ketino iš pastarųjų įsigyti transporto priemonę VW Passat. Jį I. T. ir V. K. pasitiko soduose prie pagrindinio kelio. V. K. atsisėdo ant užpakalinės keleivio sėdynės už nukentėjusiojo, I. T. atsisėdo dešinėje pusėje. I. T. nukentėjusiajam nurodė automobiliu grįžti atgal į sodus. Pavažiavus maždaug 50 m. jis metaliniu strypu prirėmė nukentėjusiojo kaklą prie sėdynės ir jį smaugė. I. T. nurodė V. K. išlipti iš automobilio, paimti transporto priemonės raktelius ir A. J. telefoną. Nukentėjusysis I. T. kairės rankos kumščiu trenkė į veidą ir išlipo iš automobilio. Tuo metu prie jo pribėgo V. K.. A. J. pastarajam įspyrė, nuteistasis nuo smūgio nukrito. Kai jis pakilo, A. J. V. K. kumščiu trenkė į veidą, o nuteistasis rankoje turėtu peiliu smogė jam į kaklą. Nukentėjusysis pradėjo bėgti ir šauktis pagalbos (t. 1, b. l. 116-118, 119-121, 122-124, t. 3, b. l. 193-197, t. 4, b. l. 175-176). Tokį nukentėjusiojo aiškinimą patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirti ir aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Nukentėjusysis A. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. T. tvirtai atpažino iš šukuosenos, skruostų, nosies, lūpų ir kitų veido bruožų (t. 2, b. l. 40-43). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad, nors jis nukentėjusiuosius įvykio vietoje matė trumpai ir nepastebėjo I. T. veide buvusios įpjovos, tačiau pastarąjį atpažino pagal plaukus ir veido bruožus, todėl yra visiškai įsitikinęs, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo būtent I. T. (t. 4, b. l. 166). Iš 2016 m. birželio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam be nuteistojo I. T. nuotraukos buvo pateiktos dar trys vyriškos lyties asmenų nuotraukos, kurie savo išoriniais požymiais nėra visiškai nepanašūs (t. 2, b. l. 40-43). Todėl abejoti atlikto procesinio veiksmo patikimumu nėra pagrindo. Be to, nukentėjusysis A. J. I. T. atpažino ir pastarąjį parodžius tarp kitų asmenų iš bendrų veido bruožų, veido formos, ausų, žandų formos (t. 2, b. l. 45-48). I. T. nurodė, kad jis vienintelis iš per stiklą atpažįstamų asmenų buvo su antrankiais, tačiau nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad jis nematė, jog kuris nors iš atpažįstamųjų buvo su antrankiais (t. 3, b. l. 197).Tai, kad asmuo nebuvo parodytas atpažinti su uždėtais antrankiais, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja vyr. tyrėja E. M. (t. 4, b. l. 61). Nors nuteistasis I. T. aiškino, kad jį nukentėjusysis atpažino, nes tyrėjas mobiliuoju telefonu A. J. ar pastarojo artimiesiems atsiuntė jo nuotrauką, tačiau šį nuteistojo aiškinimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kategoriškai paneigė liudytojai E. M. ir P. K.. Liudytojas vyr. tyrėjas P. K. paaiškino, kad jis iš tiesų mobiliojo ryšio telefonu po sulaikymo nufotografavo I. T., nes pagal vidinę instrukciją sulaikytų asmenų nuotraukos siunčiamos į VPK, kur sudaroma paros suvestinė, tačiau jokiu būdu ne A. J. ar kitiems asmenims (t. 4, b. l. 52). Be to, nukentėjusysis A. J., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas katalogas, su asmenų nuotraukomis. Pastarasis nuteistąjį I. T. atpažino pervertęs didelę dalį katalogo (t. 3, b. l. 197). Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo I. T. skundo argumentas, kad nukentėjusysis jį atpažino pagal tyrėjo atsiųstą nuotrauką, niekuo nepagrįstas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiškino, kad jis I. T. įsiminė ne tik iš veido bruožų, sudėjimo, bet ir iš jų dėvimų rūbų: kelnių, kedų. Tokio stiliaus rūbus pastarasis dėvėjo ir teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 195). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis su nuteistaisiais I. T. ir V. K. susitiko šviesiu paros metu, su jais bendravo, kol pastarieji įsėdo į transporto priemonę ir jo atžvilgiu pradėjo naudoti smurtą, todėl abejoti pastarojo aiškinimu, kad jis gerai įsidėmėjo jį užpuolusius asmenis ir juos gali tvirtai atpažinti, apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Nukentėjusysis patvirtino, jog jis I. T. atžvilgiu priešiškumo nejautė, su juo iki įvykio nebuvo susidūręs (t. 3, b. l. 195), todėl nėra jokio pagrindo manymui, kad A. J. buvo suinteresuotas I. T. apkalbėti.

Nors V. K. nepripažino aplinkybės, kad nusikaltimą kartu su juo darė ir I. T., tačiau jo aiškinimas apie tai, su kuo jis nusikalto, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nuoseklus. V. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jis 2016 m. birželio 1 d. nukentėjusįjį A. J. apiplėšė kartu su asmeniu, vardu Augis, kuris sakė, kad reikia pagąsdinti vieną pažįstamą vaikiną, nes pastarasis yra skolingas, kadangi įsigijo automobilį, bet nesumokėjo visos sumos. Susitikus su nukentėjusiuoju ir kartu su juo įsėdus į automobilį, kiek pavažiavus, Augis pradėjo smaugti A. J. (t. 3, b. l. 15-17). Tai, kad jis nusikaltimą darė su asmeniu, vardu Augis, V. K. aiškino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 180). Nukentėjusysis V. K. aiškinimą, jog jis kada nors pirko automobilį iš vaikino, vardu Augis, ar tokiam vaikinui buvo skolingas, paneigė (t. 1, b. l. 122-124). Atkreiptinas dėmesys, jog vėliau V. K. savo parodymus pakeitė ir aiškino, kad jis nusikalto, veikdamas kartu su M. R.. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas M. R. tokį V. K. aiškinimą paneigė ir parodė, kad jis nei apie automobilių vagystę, nei apie žmogaus sužalojimą, nieko nežino, nukentėjusįjį A. J. teismo posėdžio salėje pamatė pirmą kartą. Nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad M. R. jo atžvilgiu jokio nusikaltimo nepadarė. Pastarasis į asmenį, kuris buvo kartu su V. K., nėra panašus (t. 4, b. l. 166). Taigi ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padaryme galimai dalyvavo M. R. ar koks nors kitas asmuo. Tokių duomenų nenurodė ir V. K.. Todėl teisėjų kolegija V. K. aiškinimą, kad nusikaltimo padaryme I. T. nedalyvavo, tuo metu jie nebendravo, nes buvo susipykę, vertina, kaip pastarojo siekį padėti I. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą. Nuteistųjų aiškinimą, kad jie nusikaltimo padarymo metu nebendravo, paneigia ir Specialisto išvada Nr. 140-(3061)-IS1-450, iš kurios matyti, kad kvapo pėdsake, 2016 m. birželio 1 d., adresu Vilnius, Plytinės g. miško masyve paimtame nuo priekinės keleivio sėdynės sėdimos dalies iš automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuteistieji atvyko į įvykio vietą, rastas įtariamojo I. T. kvapas (t. 4, b. l. 22-27). Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, patvirtina, jog keleivinio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra nuteistasis V. K. (t. 1, b. l. 106).

Kaip jau minėta, nukentėjusysis A. J. nuosekliai aiškino, kad jis, gindamasis nuo jį smaugusio I. T., kairės rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veidą, nuteistasis buvo su akiniais nuo saulės, todėl dėl kontakto su akiniais, sužalojo jam kaktą tarp akių (t. 3, b. l. 194). Liudytojas policijos pareigūnas P. K. patvirtino, kad sulaikant I. T., jo kaktoje tarp akių buvo sužalojimas, kuris aiškiai matėsi (t. 4, b. l. 52). Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1692/2016(01) patvirtina, kad I. T. padaryti nosies nugarėlės odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku – 2016 m. birželio 1 d. (t. 2, b. l. 51). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis I. T. aiškino, kad jis veidą susižalojo susistumdęs su pažįstamu Miroslavu, tačiau liudytojas M. G. parodė, jog, nors jis bendravo su I. T. 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau tarp jų grumtynių ar muštynių nebuvo. Jie bendravo draugiškai, kartu leido laiką (t. 1, b. l. 184). Taigi nėra pagrindo manymui, kad I. T. buvo sužalotas ne nuo A. J. smūgio, pastarajam ginantis, tačiau kitomis aplinkybėmis. Tam, kad I. T. nusikalto, neprieštarauja ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. 140-(3061)-IS1-450, kurioje nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. birželio 1 d., adresu: Vilnius, Kairėnės sodų 1-oji g., miško masyvas, iš automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės keleivių sėdynės kairės pusės sėdimos dalies rastas įtariamojo I. T., gimusio (duomenys neskelbtini), kvapas (t. 4, b. l. 22-27). Apeliantas nurodo, jog specialisto išvada nesutampa su nukentėjusiojo aiškinimu, kurioje automobilio pusėje sėdėjo I. T. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad A. J. paaiškino, jog, nors I. T. atsisėdo dešinėje automobilio pusėje, tačiau, kiek pavažiavus, V. K. pasislinko, I. T. atsidūrė už jo ir metaliniu strypu pradėjo jį smaugti (t. 4, b. l. 175). Šį nukentėjusiojo aiškinimą patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys, todėl abejoti specialisto išvados teisingumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Esant aptartų objektyvių faktinių duomenų visetui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad I. T. nusikalto, neprieštarauja ir ta aplinkybė, jog į nuteistojo namus atvykus policijos pareigūnams, pastarasis stengėsi išvengti sulaikymo ir pasislėpė (t. 2, b. l. 20).

Nepagrįstas nuteistojo I. T. apeliacinio skundo argumentas, jog duomenys, gauti atlikus odorologinį tyrimą, nepatikimi. Iš Specialisto išvados matyti, kad lyginamasis kvapo pavyzdys iš I. T. buvo paimtas 2016 m. birželio 16 d. nuo sėdmenų ir pateiktas odorologiniame stiklainyje, ant kurio priklijuoti aiškinamieji užrašai su parašais. Aiškinamuosiuose užrašuose nurodyta, kad lyginamasis kvapo pavyzdys buvo gaunamas kontaktiniu būdu,išlaikant kvapo sugėriklį su I. T. kūnu 1 val. Odorologinis stiklainis pateiktas užklijuotas baltos spalvos popierine juostele su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus Nr. 2 spaudais. Odorologinis stiklainis papildomai užklijuotas lipnia juostele. Antspaudavimas nepažeistas (t. 4, b. l. 24). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo I. T. aiškinimą, kad jo kvapo pavyzdys buvo paimtas, nesilaikant metodologinių reikalavimų. Liudytojas policijos pareigūnas P. K. parodė, kad atliekant kvapų paėmimą, naudojamos specialios priemonės, kvapai imami pagal instrukcijas, nes kitaip tyrimas gali būti sugadinamas (t. 4, b. l. 52). Liudytoja vyr. tyrėja E. M. paiškino, kad visi pareigūnai yra apmokyti imti žmogaus kvapo mėginius, yra metodika, kurios laikomasi. Tokiam veiksmui naudojama folija. Maistinė plėvėlė šiuo atveju negalėjo būti naudojama (t. 4, b. l. 70). Specialistė A. V. parodė, kad ji odorologinius tyrimus atlieka apie 27 metus. Tai, kad tyrimas buvo atliktas, reiškia, jog nebuvo pažeistos pakuotės, nes, esant pažeidimams, tyrimas neatliekamas. Tiriamu atveju viskas sutapo, jokių pažeidimų nebuvo, rezultatą pažymėjo du biodetektoriai (t. 4, b. l. 71). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apklausti specialistą G. K. nebuvo tikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nebuvo gauta duomenų, leidžiančių abejoti atlikto tyrimo patikimumu ir surinktų įrodymų leistinumu. Atkreiptinas nuteistojo I. T. dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltės besąlygiškai odorologinio tyrimo išvada negrindė, nuteistojo kaltumas įrodytas visų ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Taigi pirmosios instancijos teismo ištirtais ir aptartais objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad I. T., veikdamas bendrai su V. K., panaudodamas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą – jį smaugdamas daiktu, panašiu į geležinį strypą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – planšetinį kompiuterį “Samsung”, IMEI (duomenys neskelbtini). I. T. suvokė, kad turtas yra svetimas ir norėjo jį pagrobti neteisėtomis priemonėmis, t.y. panaudojant fizinį smurtą. Taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Nors I. T. aiškino, jog nėra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo aiškinimą, kad iš transporto priemonės Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas planšetinis kompiuteris, tačiau A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad nuteistieji I. T. ir V. K. pagrobė ant priekinės automobilio sėdynės padėtą planšetinį kompiuterį. Jis pateikė planšetinio kompiuterio įsigijimą patvirtinantį dokumentą (t. 1, b. l. 131). Tai, kad iš karto po įvykio nukentėjysis prašė patikrinti, ar automobilyje yra jo planšetė, telefonas ir pinigai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas Š. M. Automobilyje planšetinio kompiuterio nebuvo (t. 4, b. l. 10). Todėl abejoti nukentėjusiojo aiškinimu, kad iš automobilio buvo pagrobtas jam priklausantis planšetinis kompiuteris, pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai I. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą pripažino kaltu.

Paskirdamas nuteistajam I. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmos instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, I. T. asmenybę. Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praeityje būdamas ne kartą teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą (t. 2, b. l. 94-114), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 137-158), nedirba. Tai I. T. charakterizuoja neigiamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už tyčinio sunkaus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimo padarymą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kiek didesnę, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga I. T. padarytam nusikaltimui ir nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentų

Nepagrįstas V. K. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis A. J. nuosekliai aiškino, kad tuo metu, kai jis ranka sudavęs I. T. išlipo iš automobilio, prie jo pribėgo V. K. Nors nukentėjusysis pastarajam įspyrė, tačiau jis atsistojo ir, pribėgęs prie A. J., peiliu jam smogė į kaklą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusysis patvirtino, jog jis matė nuteistojo V. K. turėto peilio geležtę (t. 4, b. l. 175). Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2284/2016(01) patvirtina, kad A. J. nustatyta kaklo durtinė-pjautinė žaizda su gerklų kiauryminiu sužalojimu, paveikus duriančių-pjaunačių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, galimai įvykio aplinkybsėse nurodytu įrankiu – peiliu (t. 1, b. l. 140-141). Aplinkybę, kad, kai po įvykio nukentėjusysis A. J. šaukėsi pagalbos, jo kaklas buvo sužalotas, patvirtino ir liudytojas Š. M. Nukentėjusysis liudytojui paaiškino, kad jį užpuolė du vyrai, iš kurių jis ketino pirkti automobilį: vienas iš galinės sėdynės jį smaugė lazda, kitas dūrė peiliu (t. 4, b. l. 10).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog objetyviais faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad V. K. daiktu, panašiu į peilį, sudavė A. J. į gyvybiškai svarbią kūno vietą - kaklą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai V. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo pasirinkto įrankio pobūdis ir suduoto smūgio lokalizacija rodo, kad jis suvokė, jog tokie veiksmai gali sunkiai sutrikdyti A. J. sveikatą ir, nors padarinių, galinčių atsirasti nukentėjusiojo sveikatai, nekonkretizavo, tačiau jų norėjo. Taigi V. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. K., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę. V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad V. K. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad V. K. nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (t. 3, b. l. 49-58), rodo, jog praeityje jam skiriamos bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir jis savo gyvenimo būdo nepakeitė. V. K. baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 74-88). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti nuteistojo atžvilgiu už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskyrus tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, artimas baudžiamajame įstatyme numatytam šių bausmių vidurkiui. Šias bausmes pirmosios instancijos teismas tarpusavyje ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrino V. K. palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, nes nebuvo sąlygų bausmes subendrinti jas apimant. Nuteistasis nurodo, kad jam nėra aišku, kokios bausmės dalys, nustatant galutinę bausmę, buvo sudėtos. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia bausmė V. K. buvo paskirta minėtu nuosprendžiu ir kokia jos dalis pridedama prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, neleidžia daryti išvados, kad galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta pažeidžiant bausmių bendrinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad V. K. tiek už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, ne per griežtos ir tinkamos įgyvendinti bausmės tikslus, todėl jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistieji V. K. ir I. T. nesutinka su patenkintu civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis pateikė planšetinio kompiuterio „Samsung“ įsigijimo dokumento kopiją (t. 1, b. l. 131), kuri patvirtina įsigyto kompiuterio vertę. Todėl pirmosios teismas pagrįstai solidariai iš nuteistųjų V. K. ir I. T. priteisė 419 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagrįstas nuteistųjų V. K. ir I. T. apeliacinių skundų argumentas, jog apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei pažeidė teisingumo ir protingumo principus.

Pažymėtina, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2284/2016(01) matyti, jog A. J. padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.7. punktą – dėl gerklų kiauryminio sužalojimo (t. 1, b. l. 140-141). A. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistųjų priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 127-130). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog jis dėl padaryto sužalojimo jautė didelį skausmą, skaudėjo galvą, negalėjo miegoti naktimis, liko nemažas randas. Jis jaučia baimės jausmą bendraudamas su nepažįstamais asmenimis bei tamsiu paros metu susitikdamas su klientais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog jis vis dar gydosi galvos skausmus, randui panaikinti reikia atlikti plastinę operaciją. Prisiminti užpuolimą labai nemalonu, kankina baimė, todėl jis nešiojasi peilį. Be to, jis vartojo vaistus nuo depresijos (t. 3, b. l. 197).

Apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J., jos dydį motyvavo, atsižvelgdamas į padaryto sužalojimo pobūdį, dėl to nukentėjusiajam kilusius nepatogumus, emocinį sukrėtimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Taigi nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina įvertinti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo neabejotinai jautė didelį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, iki šiol dėl padaryto sužalojimo yra išlikęs randas. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamos neturtinės žalos dydis, įvertinus nukentėjusiojo elgesio įtaką nuteistojo nusikalstamiems veiksmams bei dėl sužalojimų atsiradusius liekamuosius reiškinius, svyruoja nuo 2 896 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-942/2017, 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015, 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. J. sveikatai atsirado ilgalaikės neigiamos pasekmės, įtakojančios nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą panašaus pobūdžio bylose, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajam A. J. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Eur.

Vilniaus apygardos teisme 2017 m. birželio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 61,72 Eur – priteisimo už teiktą antrinę teisinę pagalbą V. K. (t. 4, b. l. 162).

Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu (BKP 322 straipsnio 1 dalis). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė nutartis Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti 61,72 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagal teikimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

nuteistųjų I. T. (I. T.) ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti: solidariai iš nuteistųjų I. T. ir V. K. nukentėjusiajam A. J. priteistus 20 000 Eur. neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10 000 Eur.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.