Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-289-1039/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-04-18
Bylos Nr.: 1-289-1039/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25816-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Miglė Suchankienė
Kaltinamasis: I. T., V. K.
Nukentėjusysis: A. J.
Advokatai: Valentinas Račys, Loreta Paulavičienė, Jonas Pliugžma

Kategorijos

1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-289-1039/2017Proceso Nr. 1-01-1-25816-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.1.; 1.2.14.3.2.2.; 2.1.10.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aldonai Daudaitei, Virginijai Miliauskienei, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,kaltinamajam I. T., jo gynėjai advokatei Loretai Paulavičienei,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,nukentėjusiajam A. J., jo gynėjui advokatui Valentinui Račiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

Žemesnės instancijos teismas

I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

2002-12-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 1 d., 217 str. 2 d. (1961 m. BK) 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-06-02 nutartimi veikas perkvalifikavus į naujo BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, nuo turto konfiskavimo bausmės atleistas;2003-06-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 278 str. 1 d. (redakcija iki 2003-05-01) 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-12-23 nuosprendžiu ir 2013-06-02 nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;2005-04-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo, BK 75 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą 2 metams;2005-08-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 str. 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė -1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;2006-03-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, BK 64 str. 1 d. pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-08-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;2009-04-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;2009-07-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto, BK 63 str. 9 d., 65 str. pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo;2009-09-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-12 nutartimi ši bausmė subendrinta BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;2009-12-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;2013-08-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto;2013-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-20 nutartimi ši bausmė subendrinta BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. pagrindu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;2014-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-20 nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 pagal LR BK 178 str. 1 d., 182 str. 3 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su 2014-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartimi dėl LR BK 190 str. 1 d. pakeitimo, atleistas nuo 2014-10-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 3 d., galutinė pagal šį nuosprendį paskirta bausmė 9 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo; atleistas nuo 2013-08-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal LR BK 178 str. 4 d., atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 nuosprendžiu paskirta ir 2015-02-20 nutartimi pakeista 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014-05-27 ir 2013-10-18 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. galutine 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo vykdant bausmę dienos, 2016-12-16 bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d.,

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 teismo 1991-12-17 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 153 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį;

2) Vilniaus apygardos teismo 1997-05-29 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 146 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 146 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnį - 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 227¹ straipsnį, 250 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - 6 metų laisvės atėmimo bausme,

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme, kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos,

kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d., 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K., tikslu panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, vienam iš jų 2016-06-01 09:04 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam A. J. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius pirkti „VW Passat“ markės automobilį už 250 eurų, susitarė susitikti aprodyti automobilį nukentėjusiajam tą pačią dieną vakare Dvarčionyse prie autobusų žiedo, o nukentėjusiajam A. J. apie 19.30 val. nuvykus į sutartą vietą ir važiuojant Kairėnės 1-ąja g., Vilniuje, juos sutikus, V. K. sėdo į nukentėjusiojo automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę sėdynę už vairuotojo, o I. T. atsisėdo į galinę sėdynę šalia, bei nurodė nukentėjusiajam važiuoti toliau gatve, kur pavažiavus apie 50 metrų ir važiuojant miško masyve esančia Kairėnės 1-ąja g., Vilniuje, I. T. daiktu panašiu į geležinį strypą kaklo srityje prispaudė nukentėjusįjį prie sėdynės, dėl to, nukentėjusiajam sustabdžius automobilį, I. T. nurodė V. K. lipti iš automobilio, išimti automobilio užvedimo raktelį, atimti telefoną. V. K. lipant iš automobilio nukentėjusysis kaire ranka sudavė I. T. į veido sritį, po ko nukentėjusysis spyrė koja prie jo priėjusiam V. K. bei sudavė jam ranka smūgį, tada V. K. tyčia sudavė nukentėjusiajam į kaklo sritį vieną smūgį daiktu, panašiu į peilį, tačiau nukentėjusiajam ištrūkus ir pabėgus iš įvykio vietos, iš automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė planšetinį kompiuterį „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), 419 eurų vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.

V. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininku grupe kartu su I. T., tikslu panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, vienam iš jų 2016-06-01 09:04 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam A. J. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius pirkti „VW Passat“ markės automobilį už 250 eurų, susitarė susitikti aprodyti automobilį nukentėjusiajam tą pačią dieną vakare Dvarčionyse prie autobusų žiedo, o nukentėjusiajam A. J. apie 19.30 val. nuvykus į sutartą vietą ir važiuojant Kairėnės 1-ąja g., Vilniuje, juos sutikus, V. K. sėdo į nukentėjusiojo automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę sėdynę už vairuotojo, o I. T. atsisėdo į galinę sėdynę šalia bei nurodė nukentėjusiajam važiuoti toliau gatve, kur pavažiavus apie 50 metrų ir važiuojant miško masyve esančia Kairėnės 1-ąja g., Vilniuje, I. T. daiktu panašiu į geležinį strypą kaklo srityje prispaudė nukentėjusįjį prie sėdynės, dėl to, nukentėjusiajam sustabdžius automobilį, I. T. V. K. nurodė lipti iš automobilio, išimti automobilio užvedimo raktelį, atimti telefoną. V. K. lipant iš automobilio nukentėjusysis kaire ranka sudavė I. T. į veido sritį, po ko nukentėjusysis spyrė koja prie jo priėjusiam V. K. bei sudavė jam ranka smūgį, tada V. K. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį daiktu panašiu į peilį į kaklo sritį, tuo padarydamas A. J. kaklo durtinę – pjautinę žaizdą su gerklų kiauryminiu sužalojimu, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą. Be to, pabėgus nukentėjusiajam iš įvykio vietos, iš automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė planšetinį kompiuterį „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), 419 eurų vertės, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 2 d., 135 str. 1 d.

Kaltinamasis I. T. apklaustas teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nepripažino. Nukentėjusįjį teismo posėdyje pamatė pirmą kartą. Jis parodė, kad 2016-06-01 buvo namuose (duomenys neskelbtini). Tą dieną turėjo grįžti brolis iš Belgijos. Namuose buvo žmona, brolis, motina. Brolis mėgsta išgerti, todėl nėra tikras, kad prisimins, ką veikė tą dieną. Kaltinamasis kėlėsi po 8 val., iki 10 val. žiūrėjo televizorių, gėrė kavą. Po to iki 12 val. nunešė vandens mamai į daržą. Pusryčiavo apie 10 val. Paskui grįžo žmona. Apie 13 val. valgė pietus. Pagamino mama, jie pašildė. Vėliau, atrodo, žiūrėjo televizorių. Apie 16 val. pradėjo tvarkyti brolio kambarį, kurį neskubėdami tvarkė iki 18-19 val. Po to vėl žiūrėjo televizorių. Apie 23 val. ėjo miegoti. Naktį, apie 2-3 val. grįžo brolis. Motina pabudo, o žmona toliau miegojo. Motina pašildė maistą, pasėdėjo gal 10 min. ir nuėjo miegoti. Ką veikė kitomis dienomis, taip tiksliai nepasakytų. 2016-05-31 ir 2016-06-02 I. T. buvo pas M. G. Baltojoje Vokėje, išgėrė ir neprisimena, kur griuvo, galbūt susistumdė su liudytoju, nes I. T. virš nosies buvo nubrozdinimas. V. K. yra geras pažįstamas, pažįstami nuo 2011-2012 metų. 2016 m. kovo mėn. buvo susipykę. V. K. davė 80 eurų ir I. T. pabėgo. Gyvai su V. K. paskutinį kartą bendravo kovo mėnesį. I. T. skambino jam gegužės 2-3 d. Kaltinamajame akte nurodytas telefono numeris buvo V. K.. Apie V. K. automobilius nežino. Tada jis važinėjo tamsiu VW Golf. Jis nepardavinėjo automobilių, nežino, ar V. K. kam pardavinėjo automobilius. Paskutiniu metu savo telefono I. T. neturėjo, nes nenorėjo su niekuo palaikyti santykių. Anksčiau naudojosi išankstinio mokėjimo kortelėmis. Šiame nusikaltime nedalyvavo. Jis dalyvavo viename plėšime 2008-2009 m.. 2016-06-06 adresu (duomenys neskelbtini) jį sulaikė policijos pareigūnai. I. T. turėjo problemų su vienu žmogumi, todėl pamatęs kieme automobilį pagalvojo, kad tai jis atvažiavo, todėl apie 5 val. ryto užlipo į palėpę ir pasislėpė. Namuose visi tuo metu dar miegojo. I. T. pravardė „Kapčionyj“, nes yra tamsus. V. K. pravardė „Komarik“. I. T. blogai ištaria raidę „R“, dėl to nesigydė. Per atpažinimą jis buvo vienintelis su antrankiais. Akinių nuo saulės nenešioja. Smurtinių nusikaltimų niekada nedarė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr.G 1692/2016 (01) nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2016-06-07 13.50 val. Remiantis I. T. apžiūros duomenimis I. T. padaryta nosies nugarėlės odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-06-01). Kaktos nubrozdinimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Kairio riešo, abiejų kelių odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( 2 t., b.l. 51)

Kaltinamasis V. K. apklaustas teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų veikų nepripažino ir parodė, kad V. K. anksčiau nepažinojo nukentėjusiojo. Kaltinime nurodytą dieną jam paskambino pažįstamas vardu A. ir paprašė jį nuvežti į Dvarčionis. Su A. susipažino gal gegužės 31 d. prie parduotuvės „Iki“. Vežė jį į taborą, Motorų gatvę. A. yra lietuvis, su juo kalbėjo rusiškai. V. K. paprastai kalba rusiškai. A. pasakė savo vardą, jį taip vadino ir mergina. A. skambino nukentėjusiajam ir tarėsi dėl susitikimo vakare. Tuo metu V. K. tikriausiai naudojosi telefonu Nokia, su Tele2 kortele. Su I. T. yra pažįstami apie penkerius metus, susipyko vasario-kovo mėn., kai I. T. pabėgo su pinigais už telefoną. A. reikėjo išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl automobilio reikalų, A. su nukentėjusiuoju kalbėjo dėl automobilio pardavimo. V. K. suprato, jog nukentėjusysis pirks automobilį. Į Dvarčionis kaltinamasis su A. važiavo vakare, apie 18-20 val., po darbo. Važiavo į sodus, gali būti, kad važiavo Kairėnės gatve. Netoli kelio paliko automobilį ir ėjo pėsčiomis. Nukentėjusysis privažiavo tamsiu automobiliu Ford. Su nukentėjusiuoju kalbėjo A.. Reikėjo pavažiuoti, todėl sėdo į nukentėjusiojo automobilį. V. K. atsisėdo į automobilio galinę sėdynę už vairuotojo, A. taip pat atsisėdo į galinę sėdynę, dešinėje pusėje. V. K. pamatė apie 30 cm ilgio geležinį strypą, kuriuo A. laikė nukentėjusįjį prispaudęs už kaklo prie sėdynės, smaugė, tačiau netrenkė. Nukentėjusysis kažką pasakė. A. liepė išimti raktus, tačiau V. K. nesuprato, kas vyksta. Jokių fizinių veiksmų jis nematė, peiliu nedūrė, jo neturėjo. Sužalojimų ant nukentėjusiojo nepastebėjo. Jis nežino, ar A. turėjo peilį. Nukentėjusysis išlipo, spyrė V. K. į krūtinę ir pabėgo. V. K. išsigandęs pabėgo, A. nubėgo į kitą pusę. Automobilį paliko, jį paėmė policija. Sužalojimai ant nukentėjusiojo tikriausiai atsirado nuo strypo. Jo pravardė „Komarik“, I. T. pravardė „Kapčionyj“ (rūkytas), nes jis yra tamsaus gymio. Po įvykio su A. nebuvo susitikę. A. nepanašus į I. T.. I. T. labiau kvadratinis, tamsus. Kaltinamasis aiškios pozicijos dėl civilinio ieškinio neišsakė.

Nukentėjusysis A. J. apklaustas teismo posėdžio metu bei pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino, parodė, kad su kaltinamaisiais nepalaikė jokių ryšių, nėra jiems skolingas. Jis užsiima automobilių pardavimu, ardymu, detalių pardavimu. Daug kas žino jo telefono numerį ir pasilo pirkti automobilius arba duoda jo telefono numerį kitiems asmenims. 2016-06-01 ryte apie 9.00-10.00 val. jam į „Tele2“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino neprisistatęs vyras iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė pirkti automobilį VW Passat, 1997 m. už 250 Eur bei paaiškino, kad automobilis yra soduose, esančiuose Dvarčionyse. Pasiūlymas jį sudomino, sutarė po darbo susitikti Dvarčionyse. Apie 16.00-17.00 val. atvažiavo į nurodytą vietą. Apie 17.30 val. dar paskambino, jam paaiškino ir įvažiuoti į mišką, kur pavažiavus mišku apie 1 km. prasidės sodai, kur jo lauks. Nuvykęs jis dar klaidžiojo, todėl dar kartą skambino ir aiškinosi kaip surasti. Jam buvo paaiškinta, kad reikia važiuoti dar toliau nuo Dvarčionių kol pamatys užrašą Girkalnis, prieš užrašą pasukti į kairę. Važiuodamas pirmąja sodų gatve prie pagrindinio kelio pastebėjo du vyrus, kurie mojo rankomis ir jis suprato, kad atvažiavo į sutartą vietą. Vienas iš vyrų buvo nedidelio ūgio, maždaug apie 160-165cm., apie 40-50 m. amžiaus jo veidas buvo deformuotas, truputį apžėlęs, ant galvos užsidėjęs pilkšvai mėlyną kepurę „Panamą“, pilkšvai mėlynais su kvadratėliais marškiniais. Antras vyras buvo jaunesnis, aukštesnis, maždaug 180cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo baltai mėlynus marškinius, mėlynos spalvos džinsus, buvo užsidėjęs masyvius akinius nuo saulės, kurie tarp akių buvo sujungti metaliniu strypeliu. Jaunesnis vyras atidarė A. J. vairuojamo automobilio galines dureles ir atsisėdo galinėje sėdynėje dešinėje pusėje, vyresnis vyras atsisėdo kairėje pusėje, už vairuotojo sėdynės. A. J. buvo prisisegęs saugos diržą. Tuomet apsisuko ir važiavo į sodus. A. J. pavažiavus maždaug 50 metrų, jaunesnis tamsesnio gymio vyras staiga jam už kaklo prirėmė prie sėdynės geležinį strypą ir juo smaugė. Jis išsigando, sustojo ir automobilis užgeso. A. J. pasakė, kad paimtų viską, pinigus, automobilį ir jį paleistų. Tada jaunesnis vyras vyresniajam pasakė lipti iš automobilio, išimti raktelį ir atimti telefoną. Vyresnis vyras lipo iš automobilio, o A. J. kairės rankos kumščiu sudavė jaunesniam vyrui į veidą, nuo ko jis atšoko į automobilio galą ir jį paleido. Smūgis buvo tikrai stiprus, nes jis nuo suduoto smūgio atšoko ir paleido. Jis žino, kad I. T. buvo nustatytas sužalojimas tarpuakyje (teismo posėdžio metu parodė ranka vietą tarp nosies ir kaktos, tarp akių) ir yra įsitikinęs, kad tai jis padarė šį sužalojimą suduodamas jam kumščiu, pataikius į akinių rėmo pertvarą, mano, kad griūnant pačiam galima sužaloti kaktą, nosį, bet neįmanoma susižaloti vietos tarp akių. A. J. atsisegė diržą, atidarė dureles ir kaire koja spyrė prie durelių jau pribėgusiam vyresniam vyrui, kuris nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės. A. J. lipo iš automobilio, o vyresnis vyras pakilo nuo žemės. A. J. smogė vyresniam vyrui kumščiu į veidą, o vyresnis vyras jam sudavė peiliu į kaklą. A. J. matė vyresnio vyro rankoje peilį, kurio geležtė iki 10 cm. ilgio, stačiakampio formos, sidabrinės spalvos. A. J. pasipylė kraujas iš kaklo ir jis pradėjo bėgti. Iš paskos bėgo vyresnis vyras, o ką darė jaunesnis vyras tuo metu nematė. A. J. už 100 metrų prie namo pamatė vyrus ir šaukėsi pagalbos. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis su minėtais vyrais sugrįžo prie automobilio „Ford Galaxy“. Jį užpuolusių vyrų jau nebuvo. Apžiūrėję automobilį nerado automobilio užvedimo raktelio, vairuotojo pažymėjimo,kuris buvo padėtas prie spidometro ant panelės, taip pat planšetinio kompiuterio „Samsung“, kurio IMEI nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir kuris buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Jo vertė 419 Eur. Jis turėjo 300 Eur, kurie buvo paslėpti už vairuotojo pusėje esančio atlošo nuo saulės. Pinigai buvo vietoje, jų nepavogė. Telefonas buvo užkritęs prie vairuotojo sėdynės, jo nepavogė. Jis atpažino vyresnį vyrą, kuris užpuolė, pagal jo iškreiptą veidą, jo pravardė „Kamarikas“, jį buvo matęs anksčiau, jis dėvėjo tą pačią kepurę. Jaunesnį vyrą tada matė pirmą kartą miške. Jis buvo dideliais akiniais. Jį atpažino ikiteisminio tyrimo metu tarp kitų jam parodytų asmenų ir pamatęs dar kartą teisme patvirtino, kad yra įsitikinęs šimtu procentu, kad tai tas pats vyras, kurį jis įvardino jaunesniu ir kurį gerai įsiminė. Jis dažnai ką nors blogo jam padariusius žmones asocijuoja su gyvūnais, šiuo atveju bezdžione. Konkrečiai šiuo atveju jaunesnio vyro tamsiu gymiu, didelėmis ausimis, taip pat pagal plaukų augimo formą. Jis įvykio metu buvo tomis pačiomis kelnėmis, dideliais sportiniais batais, kaip ir teisme. Pamatęs dar kartą kaltinamąjį I. T. yra įsitikinęs, kad tai tas pats žmogus, kurį matė pirmą kartą įvykio metu miške. Vaikino, kurį nurodė V. K., vardu „A.“ nepažįsta. I. T. gynėjos parodytoje fotonuotraukoje asmens nepažįsta, jį mato pirmą kartą ir įsitikinęs, kad tai ne tas asmuo, kuris buvo kartu su V. K.. (1t., b.l.116-2118, 119-121, 122-124)

Nukentėjusysis A. J. pareiškė 40 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos (t. 1, b. l. 127-131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-08-08 specialisto išvadoje Nr. G2284/2016(01) A. J. nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. J. nustatyta kaklo durtinė – pjautinė žaizda su gerklų kiauryminiu sužalojimu, padaryta paveikus duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu įrankiu – peiliu, iki apžiūros VŠĮ „Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.7 punktą – dėl gerklų kiauryminio sužalojimo (t. 1, b. l. 140-141).

2016-06-03 ir 2016-06-06 asmens parodymų atpažinti protokuoluose ir prie jų esančiose fotolentelėse užfiksuota, kad nukentėjusysis A. J. atpažino I. T. kaip asmenį, kuris sėdėdamas jo automobilio „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) galinėje sėdynėje, geležiniu strypu buvo prispaudęs prie sėdynės geležiniu strypu kaklo srityje ir smaugė (t. 2, b. l. 40-48).

2016-06-03 asmens parodymų atpažinti protokuoluose ir prie jų esančiose fotolentelėse užfiksuota, kad nukentėjusysis A. J. atpažino V. K. kaip asmenį, kuris dalyvavo 2016-06-01 įvykdytame plėšime (t. 3, b. l. 23-26).

Liudytojas Š. M. apklaustas teisme ir pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos patvirtino ir parodė, kad nukentėjusįjį matė vieną kartą, o kaltinamųjų nepažįsta. Jis parodė, kad 2016-06-01 vakare apie 19.00-19.30 val. buvo prie namų Kairėnės g. 1-oji g., Vilniuje, kai pamatė nuo miško pusės atbėgantį basą, išbalusį nukentėjusįjį, kuris buvo susiėmęs už kaklo, iš kurio bėgo kraujas, labai išsigandęs, šaukė užkimusiu balsu ir paaiškino, kad jį bandė apiplėšti, smaugė su pagaliu, bet pavyko ištrūkti ir pabėgti. Dar nukentėjęs žmogus papasakojo, kad atvažiavo pirkti automobilio. Į jo automobilį įsėdo du asmenys, vienas vyresnis, kitas jaunesnis, pavažiavus žvyreliu smaugė su lazda ir dūrė peiliu į kaklą. Belaukdami greitosios pagalbos ir policijos nuėjo iki nukentėjusiojo automobilio. Policija atvyko labai greitai, per penkias minutes. Nukentėjęs prašė patikrinti, ar automobilyje liko jo pinigai, planšetė, telefonas. Š. M., jo kaimynas ir nukentėjęs nuėjo prie automobilio. Kaimynas A. B. rado pinigus kažkur automobilio priekyje, už stiklo, telefoną, tačiau planšetės nerado. Toliau prie sankryžos matė stovintį baltą automobilį, nors toje vietoje niekas nepalieka automobilių, tačiau įtartinų asmenų nepastebėjo. Š. M. ir nukentėjęs į automobilio vidų nelipo. (b.l. 150-151)

Liudytojas E. I. teisme ir pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos patvirtino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, žino jų pravardes, tai „Kapčionyj“ ir ‚Kamar“, su jais santykiai normalūs. Su V. K. kažkada seniai kartu atliko bausmę, tačiau buvo teisiami ne toje pačioje byloje. Nukentėjusįjį pažįsta, bet paskutiniu metu nebendrauja, nes sako, kad E. I. draugai jį užpuolė, apvogė, perpjovė jam gerklę. Kitą dieną buvo pas jį V. K., sakė, kad išmesti jo telefono numerį, jam neskambinti, iš ko suprato, kad jis kažką padarė. Apie kokias nors nukentėjusiojo skolas, neatsiskaitymus ar konfliktus nieko nežino.

Liudytojas V. T. parodė, kad pažįsta vieną iš kaltinamųjų V. K., kuris atvažiuodavo pas kaimyną E. I., kuris yra jo žmonos brolis, ir gyvena viename name. Nukentėjusįjį pažįsta, su juo santykiai geri. A. J. klausinėjo, ar matė pas E. I. atvažiavusį V. K., sakė, kad jis jį užpuolė.

Liudytoja S. T. teisme parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) su V., A., I. ir jo žmona T., kuri išvyko į Vokietiją, o A. į Belgiją. Kaltinamasis I. T. jos sūnus. Ji pažįsta kaltinamąjį, žino jo pravardę „Komar“, jos sūnus su juo bendravo iki kovo mėnesio. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2016-06-01 I. T. visą dieną buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs. Jis padėjo jai prie namo tvarkyti žemę, atnešti vandens, trąšų, paruošti sodinukus. Ji atsikėlė apie 5.00 val., o I. T. apie 8.00 val.. Jie papusryčiavo ir dirbo iki maždaug 11.30 val., buvo daug darbo, nes didelis daržas. Po to apie 12.00-13.30 val. gamino pietus, pietavo. Apie 15.30 val. grįžo I. T. žmona T. T. ir jie 17.00-17.30 val. pradėjo tvarkyti grįžtančio sūnaus kambarį. 2016-06-01 apie 22.00 val. iš Belgijos grįžo sūnus A.P., po ko jie visi šventė iki 3.00 val. nakties. 2016-06-02 apie 19.00-20.00 val. ji pastebėjo, kad I. T. sužalota nosis.

Liudytojas A.P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, I. T. yra jo brolis, o kitas kaltinamasis pravarde „Kamar“. 2016-06-02 apie 3.00 val. nakties sugrįžo iš užsienio ir namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį kartu su I. T., kuris miegojo kambaryje su žmona, todėl jis pažadino I. T.. Po to dar tris dienas, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį šventė. Penktadienį pastebėjo,kad I. T. nosis ir kakta sužalota, bet kur susižalojo nesiaiškino. I. T. nepasakojo apie jokią galimai padarytą nusikalstamą veiką, nes jam šios temos neįdomios.

Liudytojos T. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jai neatvykus į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių buvo pagarsinti. Ji parodė, kad ji yra I. T. žmona, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pasitikrinusi savo numerio (duomenys neskelbtini) išklotines pamatė, kad 2016-05-31 vakare apie 17.00 val. iš draugo M., pavardės nežino, mamos telefono numerio, pamena tik telefono galą 254, jai I. T. skambino, kiek pamena sakydamas, kad negali jos pasitikti. Todėl gali teigti, kad 2016-05-31 I. T. buvo iš namų išėjęs pas draugą M. 2016-06-01 visą dieną I. T. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu su juo namuose buvo ji, motina ir brolis V. Ar brolis V. matė I. T. ir tai gali paliudyti ji nežino. Tiek ji, tiek I. T. pažįsta vyriškį pravarde „Kamar“, taip pat jį dar vadina pravarde „Tolik“. Ji paskutinį kartą su vyriškiu pravarde „Kamar“ bendravo gegužės mėnesį. Kada paskutinį kartą su vyriškiu pravarde „Kamar“ bendravo I. T. ji nežino. Ji matė, kad I. T. yra susižalojęs nosį. Jis sakė, kad susižalojo krisdamas, tačiau kur ir kada, ji nurodyti negali, kadangi į tai nesigilino. Taip pat nematė, kad I. T. su savimi turėtų planšetinį kompiuterį „Samsung“. I. T., kiek ji matė, jokių akinių nuo saulės nenešiojo. 2016-06-01 įvykdytame plėšime I. T. tikrai negalėjo dalyvauti (t. 1, b. l. 174-175, 177).

Liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jam neatvykus į teismo posėdį ir nepavykus atvesdinti buvo pagarsinti. Jis parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis apie 10 m. pažįsta I. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp jų yra geri, jie draugauja. Paskutinį kartą su Igoriu jis bendravo 2016 m. gegužės – birželio mėn., tikslios datos neprisimena. I. T. buvo atvažiavęs pas jį į svečius. Taip pat abu buvo prie upės kur jie gėrė alų. Prieš I. T. sulaikymą tris dienas iš eilės nuo 09.00 val. iki 17.00 val. kaltinamasis I. T. buvo pas jį svečiuose, jie kartu ėjo prie upės ir ten visą laiką gėrė alų, maudėsi. Ar 2016-06-03 I. T. buvo pas jį svečiuose, jis neprisimena. Susitikimų metu tarp jo ir I. T. jokių konfliktų, grumtynių, muštynių nebuvo. Ant I. T. jokių akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. Bendravimo metu I. T. nieko apie 2016-06-01 įvykdytą plėšimą nepasakojo (t. 1, b. l. 184).

Liudytoju apklaustas Paulius Kareckas parodė, kad jis dirbo Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėju. Jis kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nepažįsta, žino iš bylos, kurioje dirbo kaip kriminalinis žvalgas. Jis neatsimena kuriuose veiksmuose dalyvavo, jeigu dalyvavo turėtų būti jo parašas. Kvapų pavyzdžius paimti moka, juos ima pagal intrukcijas, nes kitaip galima viską sugadinti. Anksčiau neteko dirbti bylose, kuriose įtariamasis I. T.. Šioje byloje atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus ir nustatė įtariamuosius. Jis dalyvavo sulaikant įtariamąjį I. T. ir buvo nuvykęs jo gyvenamos vietos adresu, kur akivaizdžiai negyvenamoje palėpėje surado pasislėpusį I. T.. Jis pastebėjo, kad I. T. tarpuakis buvo sužalotas. Kiek atsimena atliekant tyrimą nukentėjusysis greitai ir tvirtai atpažino įtariamuosius. P.Kareckui teko fotografuoti asmeniniu mobiliuoju telefonu I. T. ir tai, kad naudojamas asmeninis telefonas, yra įprastas veiksmas. Tos nuotraukos skirtos paros suvestinei siųsti į VPK. Kas šioje byloje ėmė kvapo pavyzdžius neatsimena, būna, kad ima dviese, pasirašo tas, kas rašo protokolą, užklijuoja siklainius. Šioje byloje buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai ir dėl K. bei R.. P.Kareckas paskelbė ir planšetinio kompiuterio šioje byloje paiešką.

Liudytoja apklausta Edita Matulevičienė parodė, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo valdyboje vyr. tyrėja. Kaltinamuosius ir nukentėjusįjį žino iš bylos, kurioje ji dirbo, anksčiau nebuvo atlikusi tyrimo, kuriame būtų šie kaltinamieji ir nukentėjusysis, jokio suinteresuotumo neturi. Parodžius I. T. atpažinimo gyvai potokolą, tyrėja patvirtino, kad atliko šį ikiteisminio tyrimo veiksmą ir atsimena, kad nukentėjusysis atpažino įtariamąjį I. T. neabejodamas, jis buvo užtikrintas ir dar pasakė, kad 200 procentų, kad tai tas pats asmuo. Jeigu būtų su antrankiais atpažinimo metu ji būtų pastebėjusi, paprašiusi nuimti antrankius ir atpažinimo nebūtų dariusi.Dėl fotografavimo asmeniniu mobiliuoju telefonu parodė, kad tai įprastas veiksmas, nes nėra nustatyta kaip turi bti fotografuojama. Kvapų pavyzdžius imti yra apmokyti visi pareigūnai, vadovaujamasi metodika ir tai nėra sudėtingas veiksmas. Ji neatsimena, ar šiuo atveju ji atliko lyginamųjų pavyzdžių paėmimą, ar kiti pareigūnai, bet protokolą surašė ji.

Liudytoja apklausta Audronė Versockaitė parodė, kad dirba Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų labaratorijoje ir 27 metus atlieka odorologinius tyrimus. Šioje byloje kartu su L.Grincevičiumi atliko odorologinį tyrimą ir pateikė kategoriškai teigiamą išvadą, buvo naudojami du biotetektoriai, kurie abu pažymėjo kvapų objektus. Kadangi tyrimas šiuo atveju buvo atliktas, tai reiškia, kad kvapų objektų pakuotės buvo pateiktos nepažeistos, kvapai buvo supakuoti pagal reikalavimus. Tais atvejais, kai kvapų objektai pateikiami pažeisti, tyrimas neatliekamas, paaiškinant papunkčiui kokie metodikos punktai pažeisti.

Apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir aplinkinės teritorijos apžiūra, nurodant, kad važiuojant Kairėnės sodų gatve kairėje pusėje yra informacinė lentelė „Kairėnės sodų 1-oji g.“, kur važiuojant šia neasfaltuota gatve apie 100 m. privažiuojama prie automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinių ir kairės pusės galinių durelių langai nuleisti, galiniai langai tamsinti. Ant vairuotojo sėdynės padėtas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Ant keleivio sėdynės mėlynos spalvos džinsinės kelnės, po kuriomis popieriaus lapas „Žemės sklypo kadastriniai duomenys“, ant kurio kitoje pusėje surašyti įvairūs numeriai. Ant kilimėlio išmėtyti įvairūs daiktai ir šiukšlės. Ant galinės automobilio sėdynės juodos spalvos odinė striukė, geltonos spalvos ausinės, ant žemės gulsčiukas, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilio bagažinėje yra du automobiliniai ratlankiai, ilgintuvas, žalias plastmasinis indas. Paėjus apie 10 m. atstumu atgal nuo automobilio prasideda automobilio takelis, kuriuo paėjus apie 28 m., kairėje pusėje guli vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. J. vardu. Paėjus nuo šios vietos 200 m., kairėje pusėje prie medžio guli automobilio užvedimo raktelis (t. 1, b. l. 12-47).

Apžiūros protokole užfiksuota automobilio „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kad nuo plytinės Vanaginės - Kairėnės sodų gatvių sankryžos pavažiavus apie 300 m., pamiškės kelyje, dešinėje pusėje stovi apžiūrimas automobilis. Jis stovi priekiu link Plytinės g. Ant priekinės keleivio sėdynės padėta „Pildyk“ pakuotė, ant kurios užrašytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ant galinės sėdynės pilkos sportinės kelnės, žalsvas megztinis, rudas užtiesalas, du tualetinio popieriaus rulonai, ant žemės įvairi tara nuo gėrimų. Automobilio bagažinėje trys maišai, džinsinis švarkas, plastmasinis butelis (t. 1, b. l. 60-81).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-06-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(3054)-IS1-3593 nurodyta, kad trylika rankų pėdsakų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu 2016-06-01 apžiūrint automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Kairėnės 1-ąja gatve ir apžiūrint automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. Trys rankų pirštų pėdsakai yra palikti A. J., dešinės rankos smiliumi ir didžiuoju pirštais. Dešimt rankų pėdsakų yra palikti ne A. J., I. T., V. K. rankomis, bet kito asmens arba asmenų (t. 1, b. l. 87-93).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos kinologijos veiklos skyriaus vyriausiojo patrulio Rolando Čižausko tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-06-01 apie 19.45 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Kairėnės sodų 1-oji peiliu buvo sužalotas vyras siekiant apiplėšti. Panaudojus tarnybinį šunį ir sekant pėdsaku miško takeliu apytiksliai už 35 žingsnių nuo automobilio šuo paženklino vairuotojo pažymėjimą, kuris gulėjo šalia takelio. Praėjus pėdsaku dar apie 185 žingsnius buvo aptiktas automobilio užvedimo raktelis, kuris buvo numestas apie 1,5 m. nuo takelio. Praėjus dar apie 200 žingsnių, pamiškėje, nepriėjus apie 50 m. iki Plytinės gatvės šuo pėdsaką pametė (t. 1, b. l. 53).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos trečio būrio vyriausiojo patrulio Liutauro Samuolio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-06-01 apie 17.37 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. Kazarin iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje Kairėnės sodų 1-ojoje g. 6 vyrą užpuolė nepažįstami du vyrai ir sužeidė peiliu. Atvykus minėtu adresu pasitiko A. J., kuriam iš kaklo kairės pusės bėgo kraujas, kaip vyras paaiškino buvo susitaręs su žmogumi Vilniuje, Kairėnės sodų 1-oji g. apžiūrėti jo parduodamą automobilį. Kadangi A. J. nėra vietinis, minėti asmenys, kurie pardavinėjo automobilį (vyras apie 50 m. plikas su akiniais nuo saulės ir vyras apie 30 m.) pasitiko A. J. Plytinės – Kairėnės sodų g. sangrįžoje, kur jie įsėdo į A. J. automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu nuvažiavo Kairėnės sodų g. link Kairėnės sodų 1-oji g. Įsukus į Kairėnės sodų 1-ąją g. ir nuvažiavus apie 100 m. A. J. buvo kartu važiavusių vyriškių užpultas, grumtynių metu vienas užpuolikų smogė vyriškiui su peiliu į kaklo sritį. A. J. išbėgo iš savo automobilio ir nubėgo ieškoti pagalbos bei nematė ką darė ir kur nubėgo užpuolikai. Dėl patirtų sužalojimų vyras nieko paaiškinti negalėjo. A. J. paaiškino, kad jis nubėgo link Kairėnės sodų 1-oji esančio namo pažymėto Nr. 6 ir šaukėsi pagalbos, jo pagalbos šauksmą išgirdo Š. M., kuris iškvietė pagalbą. Kartu vyriškiai grįžo prie A. J. automobilio, prie kurio jau nieko nebuvo. A. J. apžiūrėjęs paviršutiniškai automobilį pastebėjo, kad dingo jam priklausantis planšetinis kompiuteris, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir automobilio užvedimo rakteliai. Atvykęs AP-36 su tarnybiniu šunimi aptiko užpuolikų šalinimosi kryptį, kuri veda miško keliuku link Plytinės g. Taip pat buvo surasti išmesti A. J. automobilio užvedimo rakteliai, vairuotojo pažymėjimas ir vieta, kur galimai buvo paliktas užpuolikų automobilis (t. 1, b. l. 56).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis Arūnas Guga pranešė, kad 2016-06-01 apie 20.35 patruliuojant su vyriausiuoju patruliu K. Klyzda iš VPK OVS gavo nurodymą nuvykti adresu Kairėnės sodų 1-oji g. dėl peiliu sužaloto asmens, kur jau dirbo pagal pranešimą AP-14 ir Ap-36 su tarnybiniu šunimi, gauti įtariamųjų požymiai. Atvykus nurodytu adresu ir einant miško takeliu, kuris veda nuo įvykio vietos iki Plytinės g., ir išėję į Plytinės gatvę, pastebėjo kitoje kelio pusėje, ant miško keliuko , už maždaug 30 m. nuo Plytinės gatvės stovintį automobilį. Priėję arčiau pamatė, kad tai automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis paliktas neužrakintas, truputį pravirais langais, ant priekinės keleivio sėdynės gulėjo praplėšta „Pildyk“ pakuotė su SIM kortelės rėmeliu ant kurio matėsi SIM kortelės telefono numeris (duomenys neskelbtini). Miško keliukas veda tik iki vienintelio gyvenamojo namo, į kurį įvažiavimas užtvertas. Apžiūrėjus miško keliuką, matėsi jau minėto automobilio padangų palikti pėdsakai. Pagal juos matėsi, kad automobilis buvo išvažiavęs į Plytinės gatvę, bet vėl grįžo į miško keliuką ir apsisuko už maždaug 10 m. nuo tos vietos, kur rastas stovintis. Patikrinus duomenų bazėje, paaiškėjo, kad automobilio savininkas V. K., panašus pagal nurodytus vieno iš įtariamųjų požymius (apie 50 m., praplikęs) (t. 1, b. l. 58).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo Aurimo Žakaičio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-02 dirbant kartu su vyriausiuoju postiniu V. Akulovu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25816-16 pagal LR BK 180 str. 2 d. Dirbant įvykio vietoje policijos patrulis pranešė, kad netoli plytinės gatvės prie miško rado stovintį neužrakintą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus prie automobilio, ant priekinės keleivio sėdynės buvo padėta „Pildyk“ pakuotė, ant kurios užrašytas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Grįžus prie nukentėjusiojo automobilio „Ford Galaxy“ ir patikrinus jame rasto „Nokia“ telefono (priklausančio nukentėjusiajam A. J.) skambučių sąrašą, buvo nustatyta, kad 19.17 val., iš ankščiau nurodyto telefono numerio buvo skambinta A. J., o 19.22 val. A. J. pats skambino į šitą numerį. Tai yra šie skambučiai buvo daromi prieš pat užpuolant A. J., todėl darytina išvada, kad automobiliu „VW Golf“ užpuolikai atvyko susitikti su A. J.. Buvo nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (t. 1, b. l. 59).

2016-07-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Karecko tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus įtariamojo V. K. naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, pagal bazinių stočių, per kurias atlikti ryšiai, adresus nustatyta, kad 20016-06-01, 15.49 val. išvyko į Vilnių, kur 16.41 val. atvyko į Saulėtekio alėją, Vilniuje. 2016-06-01, nuo 18.12 val. iki 18.21 val. buvo Naujininkų mikrorajone, Motorų, Meistrų, Metalo gatvių ribose, Vilniuje. Kitas ryšys užfiksuotas 2016-06-01, 19.41 val. per nenustatytą bazinę stotį, todėl tikėtina, kad šiuo laiku telefonas buvo išjungtas. Kitas ryšys užfiksuotas 2016-06-01, 21.02 val., per bazinę stotį adresu Č. Kudabos gatvėje, Vilniuje, kryptimi į įvykio vietą. Iš viso laikotarpiu nuo 21.02 val. iki 21.46 val. užfiksuota 16 ryšių, atliktų per bazinę stotį adresu Č. Kudabos gatvėje, Vilniuje, kryptimi į įvykio vietą. Šiuo laikotarpiu V. K. 5 kartus skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir gavo vieną trumpąją žinutę iš šio abonento. Abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas nenustatytas, numeris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugos sistemai. Vėliau telefonas buvo išjungtas (t. 1, b. l. 200).

2016-08-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Karecko tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (numeris iš kurio įtariamieji skambino nukentėjusiajam) išklotinės analizę, nustatyta, kad abonentinis numeris aktyvuotas 2016-05-31, 21.14 val., Kirtimų mikrorajone, Vilniuje. Išklotinėje užfisuota 11 ryšių, iš kurių vienas išeinantis skambutis 2016-06-01, 9.04 val. į nukentėjusiojo A. J. abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), 8 ryšiai (2016-06-01, 16.51, 16.55, 18.28, 18.31, 18.58, 19.17, 19.21 ir 19.22 val.) su A. J. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Palyginus V. K. naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) ir abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotines pagal bazinių stočių, per kurias atlikti ryšiai, adresus, nustatyta, kad abiejų abonentinių numerių buvimo vietos sutampa:

(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini):

2016-05-31, 21.14 val. Motorų g. 4, Vilnius; 2016-05-31, 21.15 val. Motorų g. 4, Vilnius;

2016-06-01, 9.04 val. Ulonų g., Alytus; 2016-06-01, 9.04 val. Ulonų g., Alytus

16.51 val. Pylimėlių g., Vilnius; 16.51 val. Pylimėlių g., Vilnius;

18.28, 18.31 val. Motorų g. 4, Vilnius; 18.28, 18.31 val. Motorų g. 4, Vilnius;

21.02 – 21.46 val. Č. Kudabos g., Vilnius 21.02 – 21.46 val. Č. Kudabos g., Vilnius

(t. 2, b. l. 2). (t. 2, b. l. 2).

2016-09-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Karecko tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus įtariamojo I. T. mamos S. T. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) ir žmonos T. T. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad T. T. 2016-05-31 iki 17.06 val. buvo Vilniuje. Nuo 17.30 val. iki 20.57 val. buvo bazinių bazinių stočių veikimo zonoje, kurioje yra jos namai. 2016-05-31 užfiksuoti: penki T. T. ryšiai su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu M. G. močiutei ir penki ryšiai su S. T..

S. T. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) visi ryšiai 2016-05-31 atlikti per bazines stotis, kurių veikimo zonoje yra jos namai. 2016-05-31 užfiksuoti keturi S. T. ryšiai su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu M. G. močiutei.

2016-06-01, nuo 12.42 val. iki 18.58 val. T. T. abonentinis numeris buvo išjungtas arba už ryšio zonos ribų, tuo metu S. T. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti trys išeinantys neatsakyti skambučiai T. T., t. y.: 13.18, 14.51 ir 16.02 val. T. T. abonentinis numeris pradėjo veikti 2016-06-01, 19.12 val. ir iki 22.27 val. visą laiką buvo bazinių stočių veikimo zonoje, kurioje yra jos namai.

2016-06-01, 19.12 val. užfiksuotos dvi įeinančios žinutės T. T.: iš S. T. ir iš M. G. abonentinių numerių, tikėtina, kad tai techninės žinutės, informuojančios, kad skambino minėti abonentai. S. T. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) visi ryšiai 2016-06-01 atlikti per bazines stotis, kurių veikimo zonoje yra jos namai. Remiantis tuo, kad T. T. abonentinis numeris 2016-06-01, nuo 12.42 val. iki 18.58 val. buvo išjungtas arba už ryšio zonos ribų, o tuo metu jai tris kartus skambino S. T., būdama namuose, tikėtina, kad tuo metu T. T. namuose nebuvo, jos buvimo vieta nenustatyta (t. 1, b. l. 13).

2016-06-01 automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtos 9 daktiloplokštelės, 2 mikrodalelių pavyzdžiai, popierinis lapelis, taip pat lyginamiesiems pavyzdžiams paimti nukentėjusiojo A. J., įtariamųjų I. T. ir V. K. daktiloskopinės plokštelės saugomi Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriuje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 48-49). 2016-06-01 automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimta „Pildyk“ pakuotė, 5 daktiloplokštelės, mikrodalelių pavyzdžiai saugomi Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriuje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 82-83).

2016-06-01 automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti kvapo pėdsakai (4 stiklainiai) saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje, adresu Minsko pl. 45, Vilniuje (t. 1, b. l. 95-97). 2016-06-01 automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti kvapo pėdsakai (3 stiklainiai) saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje, adresu Minsko pl. 45, Vilniuje (t. 1, b. l. 95-97).

2016-06-06 sulaikant įtariamąjį V. K. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 108, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriuje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 3, b. l. 10-11).

2017-01-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3061)-IS1-450, nurodyta:

Kvapo pėdsake, paimtame 2016-06-01, adresu: Vilnius, Kairėnės sodų 1-oji g., miško masyvas, iš automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės keleivių sėdynės kairės pusės sėdimos dalies rastas įtariamojo I. T., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas.

Kvapo pėdsake, paimtame 2016-06-01, adresu: Vilnius, Kairėnės sodų 1-oji g., miško masyvas, iš automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės keleivių sėdynės dešinės pusės sėdimos dalies rastas įtariamojo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas.

Kvapo pėdsakuose, paimtuose 2016-06-01, adresu: Vilnius, Kairėnės sodų 1-oji g., miško masyvas, iš automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo: galinės keleivių sėdynės vidurinės sėdimos dalies, galinės keleivių sėdynės dešinės pusės sėdimos dalies nerasta įtariamojo I. T., gim. (duomenys neskelbtini), kvapo.

Kvapo pėdsakuose, paimtuose 2016-06-01, adresu: Vilnius, Kairėnės sodų 1-oji g., miško masyvas, iš automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo: galinės keleivių sėdynės kairės pusės sėdimos dalies, galinės keleivių sėdynės vidurinės sėdimos dalies nerasta įtariamojo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kvapo.

Kvapo pėdsake, paimtame 2016-06-01, adresu: Vilnius, Plytinės g., miško masyvas, iš automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės sėdimos dalies rastas įtariamojo I. T., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas.

Kvapo pėdsakuose, paimtuose 2016-06-01, adresu: Vilnius, Plytinės g., miško masyvas, iš automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo: vairuotojo sėdynės sėdimos dalies, priekinės keleivio sėdynės sėdimos dalies rastas įtariamojo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas.

Kvapo pėdsake, paimtame 2016-06-01, adresu: Vilnius, Plytinės g., miško masyvas, iš automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies nerasta įtariamojo I. T., gim. (duomenys neskelbtini), kvapo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

BK 180 straipsnis numato atsakomybę už plėšimą, t.y. svetimo turto grobimą, panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Pažymėtina, kad 180 str. 1 d. numatyti bendrieji būtini plėšimo nusikaltimo sudėties požymiai. BK 180 str. 2 d. numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis, t.y. plėšimas įsibraunant į patalpą, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Nors kaltinamasis I. T. ir V. K. neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau jų parodymus paneigia ir kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., padarymo, o V. K. ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str.1d., padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiojo A. J. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, kuriuos įvertinęs teismas pripažįsta kaip ne vienintelius ir tuo pačiu nelemiančius kaltinamųjų I. T. ir V. K. kaltės. Nukentėjusiojo A. J. parodymus patvirtina bei kaltinamųjų kaltę įrodo parodymų atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys. Nors teisminio nagrinėjimo metu I. T. parodė, kad jis buvo parodytas atpažinti gyvai nukentėjusiajam su antrankiais, prieš tai policijos pareigūnui P.Kareckui asmeninio mobilaus ryšio telefono pagalba išsiuntus I. T. nuotrauką į nukentėjusiojo telefoną, tai paneigė teisme liudytojais apklausti ir įspėti dėl melagingų parodymų davimo policijos pareigūnas P.Kareckas ir tyrėja E.Matulevičienė. P.Kareckas neneigė naudojęs asmeninį mobilaus ryšio telefoną fotografuojant, tačiau neigė pažinojęs nukentėjusįjį, kaltinamuosius, turėjęs kokį nors suinteresuotumą ir išsiuntęs kaltinamojo I. T. nuotrauką nukentėjusiajam. Tyrėja E.Matulevičienė parodė, kad jai atliekant ikiteisminį tyrimą byloje nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį I. T. užtikrintai, neabejodamas ir dar pasakydamas , kad atpažįsta I. T. dviemšimtais procentų. A. J. parodė, kad jis nematė, kad I. T. buvo su antrankiais tuo metu, kai jam buvo parodytas atpažinti, o tyrėja E.Matulevičienė tokią galimybę iš viso atmetė. Nukentėjusysis teisme užtikrintai patvirtino, kad jis įsitikinęs, kad abu kaltinamieji buvo įvykio vietoje ir padarė jo atžvilgiu nusikalstamas veikas, o I. T. atpažįsta iš specifinių požymių, tai yra plaukų augimo formos, ausų, tamsios odos spalvos. Nors I. T. gynėja teisme tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu I. T. buvo parodytas atpažinti anksčiau negu apklaustas nukentėjusysis apie kaltinamųjų požymius, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingai, pirmiausiai buvo atlikta nukentėjusiojo apklausa, o po to parodymai atpažinti. A. J. parodė, kad tuo metu, kai jį kaklo srityje I. T. prirėmė su strypu prie sėdynės, jis kaire ranka sudavė smūgį I. T. į veidą ir yra įsitikinęs, kad jam padarė sužalojimą nosies srityje.Tai, kad I. T. buvo padarytas sužalojimas nosies srityje, patvirtina specialisto išvados duomenys, sprendžiant iš kurios kitų sužalojimų I. T. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2016-06-01 nebuvo nustatyta.

Nukentėjusiojo A. J. parodymus pilnai patvirtina atlikto Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017-01-20 specialisto išvadoje Nr.140-(3061)-IS1-450 pateikti duomenys, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jie sutampa su nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamojo V. K. parodymais dėl nukentėjusiojo ir kaltinamųjų sėdėjimo vietų automobilyje Ford Galaxy, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) V. K. parodė, kad nukentėjusysis atsisėdo minėto automobilio vairuotojo vietoje, jis atsisėdo ant galinės sėdynės, esančios už vairuotojo sėdynės, o šalia jo ant galinės sėdynės atsisėdo su juo buvęs kitas kaltinamasis. Nukentėjusysis A. J. taip pat parodė, kad jis atsisėdo vairuotojo vietoje, už jo ant galinės sėdynės atsisėdo V. K., o šalia jo ant galinės sėdynės atsisėdo I. T.. Minėti asmenys aiškiai nurodė vietas taip, kaip jie sėdėjo būdami minėto automobilio viduje. Toje pačioje specialisto išvadoje pateikti duomenys dėl kaltinamųjų I. T. ir V. K. sėdėjimo automobilyje VW Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su kuriuo pagal kaltinamojo V. K. parodymus ir kitus bylos duomenis į įvykio vietą atvyko kaltinamieji. Tai yra kvapo pėdsakuose, paimtuose įvykio dieną, 2016-06-01, nuo minėto automobilio vairuotojo sėdynės rastas V. K. kvapas, o nuo priekinės keleivio sėdynės rastas I. T. kvapas. Taigi abiejų kaltinamųjų kvapų pėdsakai rasti abiejuose tirtuose automobiliuose, tiek su kuriuo kaltinamieji atvyko į įvykio vietą, tiek ir nukentėjusiajam A. J. priklausančiame automobilyje. Kaltinamasis I. T. neigė anksčiau bendravęs, turėjęs kokių nors bendrų reikalų su nukentėjusiuoju A. J., todėl jo kvapo pėdsakų atsiradimo tikimybė nukentėjusiajam priklausančiame automobilyje kitomis aplinkybėmis iki nusikalstamos veikos padarymo atmetama. I. T. parodė, kad, jo manymu, buvo netinkamai paimti lyginamieji kvapo pavyzdžiai odorologiniam tyrimui, todėl buvo padarytos neteisingos išvados. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigė teisme davusi paaiškinimus dėl atlikto tyrimo 27 metų patirtį atliekant odorologinius tyrimus turinti specialistė A.Versockaitė, kuri paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tyrimui pateikti kvapų pėdsakai, foninių ir lyginamųjų kvapų pavyzdžiai buvo pateikti tinkamai, laikantis metodikos reikalavimų, sandariai uždarytuose specialiuose stiklainiuose, ant kurių nebuvo jokių pažeidimų. nes priešingu atveju būtų grąžinti tyrimą paskyrusiai įstaigai ir atsisakyta atlikti tyrimą. Nagrinėjamu atveju atlikus tyrimą buvo duota kategoriškai teigiama specialisto išvada, gauta remiantis dviem biotetektoriais. Tai, kad specialisto išvadoje pateikti duomenys yra nepalankūs kaltinamiesiems, nepaneigia specialisto išvados teisėtumo, kurią teismas vertina bendrame bylos kontekste lygindamas tarpusavyje su kitais įrodymais ir jungdamas juos į loginę įrodymų visumą. Liudytojas Š. M. iš karto po įvykio matė nukentėjusįjį A. J., jam padarytus sužalojimus kakle, kartu su juo apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, kuriame nukentėjusysis iš karto pasigedo planšetinio kompiuterio, buvusio ant priekinės sėdynės, nors paslėptus pinigus. telefoną surado vietoje. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Sprendžiant iš mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizės, tiek V. K., tiek įvykio vietoje rastos Sim kortelės turėtojas buvo kartu iki įvykio ir įvykio vietoje.

Be to atvykus į I. T. gyvenamąją vietą policijos pareigūnams po nusikalstamos veikos padarymo, I. T. buvo pasislėpęs namo palėpėje, nors iš liudytojos S. T., P.Karecko parodymų tai negyvenama patalpa, todėl akivaizdu, kad I. T., žinodamas ką padarė, bandė slėptis, kaip ir kaltinamasis V. K., kuris pranešė liudytojui E. I., kad jo neieškotų, nes jis slėpsis.

Nors V. K. neneigė, kad buvo nusikaltimo padarymo vietoje, tačiau neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir neigė, kad bendrai su I. T. padarė nusikalstamą veiką. Teisminio nagrinėjimo metu sakė, kad jis nusikaltimo darymo vietoje ir laiku buvo kartu su A., paskutinio žodžio teisme metu nurodė, kad kartu su R., dėl kurio šioje byloje buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Tai, kad V. K. buvo įvykio vietoje patvirtina šalia įvykio vietos rastas jam priklausantis automobilis VW Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefonas su Sim kortele (duomenys neskelbtini), jo kvapo pėdsakai, rasti ant šio automobilio vairuotojo bei priekinės keleivio sėdynės bei nukentėjusiojo automobilyje. V. K. nepripažino, kad sudavė peiliu nukentėjusiajam, mano, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai kakle galėjo atsirasti tuo metu, kai su V. K. buvęs asmuo nukentėjusįjį prispaudė su metaliniu strypu prie automobilio sėdynės. V. K. parodymus paneigia nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad A. J. pasipriešinus spiriant koja ir suduodant smūgį ranka prie jo priėjusiam V. K., V. K. dūrė jam peiliu į kaklą ir jis matė V. K. rankoje peilį, kurį apibūdino teisme. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvadoje Nr. G2284/2016(01) pateikti duomenys, kad A. J. nustatyta durtinė – pjautinė žaizda su gerklų kiauryminiu sužalojimu, padaryta paveikus duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu įrankiu – peiliu iki apžiūros VŠĮ „Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“.

Teismas atsižvelgia į tai, kad apklausti liudytojais S. T., T. T., A.P. yra kaltinamojo I. T. artimieji, mama, žmona ir brolis. Mama S. T. tvrtino, kad ji labai gerai prisimena ką ji, I. T., jo žmona T. T. veikė 2016-06-01 bei patvirtino, kad I. T. visą dieną buvo namuose, niekur išėjęs nebuvo, nes apie 22.00 val.sugrįžo jos sūnus A.P.. A.P. patvirtino, kad 2016-06-02 apie 3 val. nakties jis jau buvo sugrįžęs iš užsienio ir buvo kartu su I. T., tačiau nusikalstama veika padaryta 2016-06-01 vakare, apie 19.30 val.. Liudytojų S. T. ir T. T. mobilaus ryšio telefonų išklotinių duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad joms galimai būnant gyvenamos vietos teritorijoje, kartu su jomis 2016-06-01vakare buvo ir kaltinamasis I. T., todėl teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip siekį padėti I. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą (kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį) apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-585/2012). Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, t. y. savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-585/2012).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo juridinė kvalifikacija yra nevienoda – abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d., vienok, kaltinimo apimtis skiriasi. V. K. inkriminuotas dar ir BK 135 str.1d.. Kaltinime nurodoma, kad kaltinamieji I. T. ir V. K. BK 180 str.2 d. numatytą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 str. 1d. bet kurios bendrininkavimo formos būtinas požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris pagal teismų praktiką gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nors nebūtina, kad kiekvienas iš kaltinamųjų būtų išsamiai aptarę vykdomos nusikalstamos veikos detales, vis dėlto, jie bendrais bruožais turi suvokti daromos nusikalstamos veikos apimtį. Sprendžiant iš nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymų, specialisto išvadose pateikiamų duomenų nustatyti kaltinamųjų veiksmai parodo, kad jie buvo nusikaltimo bendavykdytojai. Po to, kai I. T. prispaudė A. J. su daiktu panašiu į metalinį strypą prie sėdynės ir liepė V. K. ištraukti automobilio raktelius ir atimti telefoną iš nukentėjusiojo A. J., kaltinamasis V. K. išlipo iš automobilio, priėjo prie A. J. vairuotojo pusės durelių, bet A. J. pasipriešinus, V. K. neįvykdė I. T. išsakytų veiksmų.Teismas sprendžia, kad V. K. būdamas šalia I. T. ir matydamas tokius bendrininko veiksmus, panaudojant daiktą, panašų į metalinį strypą, jiems neprieštaravo, nebandė jų sustabdyti ar nutraukti, taigi pritarė tokiam bendram elgesiui ir tokiu būdu tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų tyčios bendrumą bei konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio susitarimą padaryti plėšimą. Kadangi A. J. priėjusiam prie jo V. K. spyrė su koja, nuo ko jis nugriuvo, o atsistojusiam sudavė rankos kumščiu į veidą ir tokiais savo veiksmais pasipriešino, V. K. neatėmė iš nukentėjusiojo automobilio raktelių ir telefono, ir sudavė A. J. į kaklą daiktu panašiu į peilį. Taigi byloje nustatytas vykdytojo V. K. ekscesas, kai vykdytojas padaro nusikalstamą veiką, kurios neapima kitų bendrininkų ketinimai, todėl BK 135 str.1d. numatytos nusikalstamos veikos padariniai pagrįstai inkriminuoti ne abiems nusikaltimo bendravykdytojams, o tik kaltinamajam V. K., nes dėl V. K. tiesiogine neapibrėžta tyčia suduoto smūgio daiktu panašiu į peilį nukentėjusiajam į kaklą buvo padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamieji I. T. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, padarė plėšimą teisingai kvalifikuotą pagal BK 180 str. 2 d., nes kaltinamųjų veiksmuose yra visi būtini šios veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kaltinamieji, panaudoję fizinį smurtą, prispaudę nukentėjusįjį kaklo srityje su daiktu panašiu į metalinį strypą prie sėdynės, siekė pagrobti svetimą turtą ir tai I. T. išsakė girdint nukentėjusiajam A. J. ir kaltinamajam V. K., tai yra ištraukti raktelius ir atimti telefoną, ir pagrobė A. J. priklausantį planšetinį kompiuterį „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), 419 Eurų vertės, tai yra padarė baigtą nusikalstamą veiką. Tai, kad nukentėjusysis turėjo tokį kompiuterį, patvirtina byloje esanti jo įsigijimo kvito kopija, nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad jis iš karto įvykio vietoje jo ieškojo ir šias aplinkybes patvirtinantys liudytojo R. M. parodymai bei tai, kad iki šiol paieškomas pagal IMEI duomenis šis planšetinis kompiuteris nesurastas.

Ikiteisminio tyrimo metu nesurastas peilis ir metalinis strypas, todėl teismas tikslina kaltinimą, nurodant, kad kaltinamieji panaudojo daiktą panašų į peilį ir daiktą panašų į metalinį strypą.

Kaltinamieji panaudojo daiktą panašų į metalinį strypą, tai yra daiktą, priskiriamą specialiai pritaikytų kūno žalojimams daryti daiktų kategorijai, kuriai priskiriami ir tie daiktai, kurie nėra specialiai skirti šiam tikslui, tačiau kaltininkas juos specialiai pasiėmė, kad atremtų galimą pasipriešinimą, kad padarytų sužalojimus plėšimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 18 punkte nustatyta, kad specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Todėl daiktas, specialiai pritaikytas sužaloti žmogų, nebūtinai turi būti kaip nors pakeistas daiktas, t.y. užtenka, kad jį kaip nusikaltimo padarymo priemonę pasirinko kaltinamasis. Be to, juo net nebūtina padaryti asmeniui sužalojimus, užtenka, kad asmeniui būtų pagrasinta šiuo daiktu. Nagrinėjamos bylos atveju daiktas panašus į metalinį strypą buvo panaudotas nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl pagrįstai laikomas BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu.

Byloje nustatyti ir ištirti objektyvūs nusikalstamų veikų požymiai atspindi ir nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius, t.y. I. T. ir V. K. kaltės turinį- tiesioginę tyčią, nes sprendžiant iš ištirtų nusikalstamų veikų objektyvių aplinkybių, kaltinamieji suprato daromų veikų pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo.

Bausmės skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad I. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė vieną sunkų nusikaltimą) (BK 11 str.), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), padaryta baigta nusikalstama veika, bendrininkų grupe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: I. T. teistas net 14 kartų nuo 2002 metų už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, tai yra vagystes, plėšimus, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 137-158), VŠĮ "Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje" bei VŠĮ "Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre" nesigydė (t. 2, b. l. 161,163), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nuo 2015-09-22. Diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opijoidus. Priklausomybės sindromas. Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-45 nurodyta, kad I. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b.l. 161, 167). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įstatymo reikalavimus, nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, teismas sprendžia, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta ir įgyvendintas teisingumo principas kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę. Siekiant, kad būtų paskirta adekvati padarytai veikai, teisinga bausmė, bausmės dydį nustatyti didesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

BPK 140 str. tvarka I. T. laikinai sulaikytas 2016-06-06 05:40 val.(t. 2, b.l. 23). 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji suėmimas 3 mėn., terminą skaičiuojant nuo 2016-06-06. 2016-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-09-06 (t. 2, b.l. 73-74,81-83). Paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas iki 2017-05-06.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė du sunkius nusikaltimus) (BK 11 str.), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine neapibrėžta tyčia), padarytos baigtos nusikalstamos veikos, bendrininkų grupe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. teistas penkis kartus, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 74-88), VŠĮ "Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje" bei VŠĮ "Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre" nesigydė (t.3, b. l. 96,98), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicinos apžiūros kabinetą. Išvada: vartojęs narkotinę medžiagą. 2016-08-10 Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-46 nurodyta, kad V. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra jokio pagrindo (t. 3, b.l. 97, 102). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įstatymo reikalavimus, nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, teismas sprendžia, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta ir įgyvendintas teisingumo principas kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmę. Siekiant, kad būtų paskirta adekvati padarytoms veikoms, teisinga bausmė, bausmės dydį nustatyti didesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgtina į tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė iki 2017-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje subendrinti su šiuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 str.1d., 4 d., 9 d. nuostatomis.

BPK 140 str. tvarka V. K. laikinai sulaikytas 2016-06-06 14:34 val. (t. 3, b.l. 4) 2016-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji suėmimas 3 mėn., terminą skaičiuojant nuo 2016-06-06. 2016-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-09-06 (t. 3, b.l. 36-37, 44-45). Paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas iki 2017-05-06.

2016-09-27 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 108). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu paimtas V. K. priklausantis mobilaus ryšio telefonas Nokia. Atsižvelgiant į tai, kad minėta transporto priemone kaltinamieji atvyko į suplanuotą nusikaltimo darymo vietą, skambino nukentėjusiajam iš paimto mobiliojo ryšio telefono, tiek transporto priemonė, tiek telefonas, priklausantys kaltinamajam V. K., laikytini nusikaltimo padarymo priemonėmis, todėl taikytinas turto konfiskavimas.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Kaltinamieji BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, todėl teismas atsižvelgia į įstatymo nuostatas, kad bendrininkų kaip padariusių žalą asmenų (skolininkų deliktinėje prievolėje) padėtis ir prievolės dėl žalos atlyginimo solidarus pobūdis nesikeičia; kreditoriui išlieka teisė reikalauti, kad visą žalą atlygintų vienas kuris iš bendrai padariusių žalą asmenų. Kai toks asmuo vienas atlygina kelių asmenų bendrai padarytą žalą jis įgyja regreso (atgręžtinio reiklalavimo) teisę į asmenį ar asmenis už kuriuos atlygino kreditoriui padarytą žalą (CK 6.280 str.1d.).

Nukentėjusysis A. J. pareiškė byloje 40 000 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 419 Eurų turtinė žala ir likusi dalis neturtinė žala.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.

Teismas dėl neturtinės žalos priteisimo sprendžia, kad A. J. ne tik pajautė fizinį skausmą, didžiulį išgąstį, mirties grėsmę, kai daiktu panašiu į metalinį strypą buvo priremtas prie automobilio sėdynės ir girdėjo bei matė tolimesnius kaltinamųjų bendrai suderintus veiksmus jį apiplėšti, tiek V. K. daiktu panašiu į peilį sudavus smūgį į gyvybiškai svarbų organą- gerklas, t.y. padarant akivaizdžiai gyvybei pavojingus sužalojimus dėl pjautinės žaizdos su gerklų kiauryminiu sužalojimu. Jis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas kreiptis į medicinos įstaigą, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vieningą teismų praktiką, kai neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai pripažįstami esminiais ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Teismas sprendžia, kad A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas pateiktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tačiau atsižvelgiant į nustatytas šioje byloje aplinkybes, įvertinus aptartus kriterijus, teismų praktiką iš esmės analogiškose bylose šis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų I. T. ir V. K. solidariai priteistina 20 000 Eur nukentėjusiojo A. J. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 419 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismui pateiktas 2017 m. sausio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. (2.16) NTP-7-845, kuriame prašoma iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai priteisti 115,80 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Nagrinėjamu atveju, V. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš V. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 115,80 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas.

Nukentėjusįjį A. J. byloje atstovavo, teikė teisinę pagalbą advokatas V.Račys, kuris pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr.868307, kuriame nurodyta, kad A. J. sumokėjo 700 Eur už jo atstovavimą ir dokumentų surašymą byloje (4 t., b.l.75), kadangi šios išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijus, todėl laikytinos proceso išlaidomis, kurios priteistinos solidariai iš kaltinamųjų I. T. ir V. K. nukentėjusiojo A. J. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti BPK 140 str. tvarka laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-06-06 išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2017 m. balandžio 18 dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir subendrinant su 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti BPK 140 str. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-06-06 išbūtą laiką bei 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2017 m. balandžio 18 dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. T. ir V. K. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur nukentėjusiojo A. J. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 419 (keturis šimtus devyniolika) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. J. 700 (septynių šimtų) Eur išlaidas advokatui už jo atstovavimą, dokumentų paruošimą byloje pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr.868307 priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. T. ir V. K. nukentėjusiojo A. J. naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo priteisti iš kaltinamojo V. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 115,80 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

2016-09-27 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti bei V. K. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną NOKIA konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones.

Automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtas devynias daktiloplokšteles, du mikrodalelių pavyzdžius, popierinį lapelį, A. J., I. T. ir V. K. daktiloskopines plokšteles, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtą „Pildyk“ pakuotę, penkias daktiloplokšteles, mikrodalelių pavyzdžius saugomus Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriuje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje, automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtus kvapo pėdsakus (keturi stiklainiai), automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtus kvapo pėdsakus (trys stiklainiai), saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje, adresu Minsko pl. 45, Vilniuje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali per dvidešimt dienų būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Miglė Suchankienė