Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, susipažinęs su bylos medžiaga ir pateiktais rašytiniais paaiškinimais, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų: B. S., V. S. ir L. S. pareiškimą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos D.Atajevos ir viso Alytaus rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nr. 2-1331-849/2015 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme gautas atsakovų rašytinis pareiškimas dėl teisėjos D. Atajevos ir viso Alytaus rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Nušalinimas grindžiamas tuo, kad teisėja D. Atajeva skubos tvarka tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kas atsakovų nuomone rodo teisėjos šališkumą; be to, Alytaus rajono apylinkės teisme dirba teismo posėdžių sekretore ieškovo teta A. Č.. Nors A. Č. nėra teisėjos D. Atajevos sekretorė, bet ji yra ilgametė teismo darbuotoja, teismo darbuotojų santykiai artimi, todėl šios aplinkybės atsakovams kelia abejones dėl viso teismo nešališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio apylinkės teismo nušalinimo atmestinas.

Alytaus rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo E. Z. ieškinį dėl skolos priteisimo. Gavus papildomus rašytinius paaiškinimus nustatyta, jog ieškovo E. Z. teta A. Č. dirba Alytaus rajono apylinkės teisme posėdžių sekretore. CPK 34 straipsnio 5 dalis numato baigtinį sąrašą (ratą) asmenų, kurių sąsajos su teisme dirbančiais teisėjais, valstybės tarnautojais ar darbuotojais sudaro besąlygines priežastis perduoti bylą iš tos apylinkės teismo kitam teismui. Kaip matyti iš šios normos, jei teisme dirba šalies teta– tai nėra pagrindo vadovautis CPK 34 str. 5 d. ir bylą perduoti kitam teismui.

Sprendžiant nušalinimo klausimą svarbi ir EŽTT praktika. Ši praktika yra pakankamai nusistovėjusi ir aiški. Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Taigi ir šios praktikos kontekste nelaikytina, jog yra pagrindas nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją D.Atajevą, o juo labiau ir visą apylinkės teismą, nes negali būti laikoma objektyviai pagrįsta atsakovų abejonė, jog iš esmės technines funkcijas atliekantis tolimesnio laipsnio giminaitis, galėtų padaryti įtaką bylą nagrinėjančiam teismui, dėl kurio šališkumo abejonių nėra.

Kiti pareiškime nurodomi motyvai (dėl procesinių veiksmų atlikimo) patys savaime nesudaro pagrindo pareiškimui dėl nušalinimo tenkinti, o dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys aukštesnės instancijos teismas, kuriam apskųsta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų: B. S., V. S. ir L. S. pareiškimą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos D.Atajevos ir viso Alytaus rajono apylinkės teismo nušalinimo atmesti.

Bylą tolimesniam nagrinėjimui grąžinti į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą išsiųsti atsakovams (jų procesiniam atstovui).

Nutartis neskundžiama.