Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų B. S. ir V. S. įstatyminės atstovės ir atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1331-849/2015 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams B. S., V. S. ir L. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutarties dalį, kuria yra areštuotos apeliantei priklausančios piniginės lėšos.

Bylą su apeliantės L. S. atskiruoju skundu perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui, teisme 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 19 d. buvo gauti apeliantės ir jos atstovo advokato V. T. paaiškinimas ir prašymas dėl dokumentų priėmimo. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantės pateikti dokumentai (Turto arešto aktas, AB SEB banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis apeliantės darbo užmokesčio pervedimą į šią sąskaitą) jau yra byloje, šie ir kiti naujai pateikti dokumentai įrodymai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio pagrįstumo, ieškovas nėra pateikęs jokio reikalavimą pagrindžiančio dokumento. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinio reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie nagrinėjami ir vertinami tik nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą atsakovams, kaip mirusio skolininko V. S. teisių ir pareigų perėmėjams, dėl skolos priteisimo. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinės liudytojų parodymais, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo. Nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Apeliantė atskirajame skunde taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovams, kaip fiziniams asmenims, 9051 Eur reikalavimo suma yra didelė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuojant grėsmei būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad teismas negalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apeliantei, kaip nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 str. 1 d.). Taigi, CPK nenumato teismui pareigos apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pranešti kitai šaliai, todėl CPK normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, o apeliantė pasinaudojo savo procesine teise būti išklausytai pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstant savo argumentus dėl teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pritaikytas areštas piniginėms lėšoms apeliantei ir jos vaikams sukelia sunkius socialinius padarinius, nes ji negali išlaikyti savo ir žuvusio tėvo V. S. nepilnamečius vaikus, grąžinti paskolą bankui.

CPK 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismų praktikoje nustatyta, jog areštuojant fizinių asmenų turtą paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į skolininko ir jų šeimos narių, ypač mažamečių vaikų, poreikius; siekiant įvertinti, kokia pinigų suma yra būtina atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-158/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi areštavo visas apeliantės pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti tik su ieškovu. Į bylą atsakovais yra įtraukti nepilnamečiai apeliantės vaikai B. S. ir V. S., kuriems apeliantė teikia išlaikymą. Taip pat apeliantė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad ji kas mėnesį moka 84,74 Eur įmoką Swedbank, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bei pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad taikant areštą atsakovų piniginėms lėšoms ir neleidžiant jiems pasinaudoti jokia gaunamų pajamų dalimi yra pažeidžiami proporcingumo, teisingumo principai, taip pat atsakovų teisės ir interesai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantės atskirąjį skundą tenkinant iš dalies, t. y. leidžiant apeliantei disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro dviejų minimalių mėnesio atlyginimų sumą (MMA) (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Toks apribojimų nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir nepaneigia teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principų.

Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta galimybės apeliantei pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą ir pagrįstą prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.; 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria nutarta neviršijant reikalavimo sumos areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei L. S. ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, pakeisti - leisti atsakovei L. S. iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro dviejų minimalių mėnesio atlyginimų sumą (MMA).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.