- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- T-31-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00046-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-316/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu N. N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 150 MGL (7500 eurų) bauda. N. N. K. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 15 MGL (750 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir N. N. K. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. N. K. paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į N. N. K. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 6 d. 18 val. 15 min. iki 2020 m. birželio 7 d. 15 val. 16 min. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną (parą) prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai ir nustatyta, kad N. N. K. paskirta ir neatlikta bausmės dalis yra 98 MGL (4900 eurų) bauda.
2020 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apygardos teismo patvarkymu 2020 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 24 d., todėl buvo pateiktas vykdymui.
2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-316/2020.
Šalies argumentai
Teikimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo išspęsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo N. N. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 140,50 Eur. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas paliktinas nenagrinėtu.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje (nagrinėjamu atveju civilinio proceso tvarka nagrinėtas tik civilinis ieškinys, todėl priimtas sprendimas). Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 24 d. Nuosprendyje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nebuvo pasisakyta, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, ji į Šiaulių apygardos teismą su teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2021 m. balandžio 22 d. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į pirmosios instancijos teismą kreiptis laiku – advokatė Sofija Kručienė nuteistajam N. N. K. buvo parinkta ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi paskirta 2020 m. rugsėjo 16 d., o teismo posėdis Šiaulių apygardos teisme vyko tik 2020 m. rugsėjo 25 d. Šį terminą teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.
Kita vertus, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio (šiuo atveju – sprendimo) vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, sutiktina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, yra pasisakęs, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ir jau po nuosprendžio ar nutarties priėmimo BK 361 straipsnio tvarka, tačiau toje pačioje nutartyje jis yra aiškiai nurodęs, kad tokiu atveju šis klausimas privalo būti iškeltas bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas jau po Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo negali būti sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.