Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska raytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. N. H. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuotasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl civilinės būklės akto – gimimo akto įrašo atkūrimo. CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė atkurti savo motinos M. M. (taip pat žinomos kaip M./M./M./M. M.) gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo data nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) rajone, gimimo įrašą, nes šis įrašas nėra išlikęs. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2020 m. spalio 25 d. išvadą Nr. A136-3311/20(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose M. M. gimimo data nurodyta mirties, santuokos sudarymo ir vaiko gimimo įrašuose nesutampa, nenurodyta jos gimimo vieta, tik valstybė – Lietuva ir nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų pagal kuriuos būtų galima nustatyti jos tikslią gimimo datą ir gimimo vietą, todėl nėra teisinio pagrindo jos gimimo įrašą atkurti.

Byloje pateiktas Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris patvirtina, kad pareiškėjo H. N. H. motina M. M. gimusi Lietuvoje. Nurodoma, kad M. M. amžius sūnaus gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo „33 metai“, taigi M. M. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini). Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo H. N. H. motina yra M. M..

Byloje pateiktame išraše iš santuokos registro nurodyta, kad pareiškėjo tėvai M. M. ir M. H. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad santuokos su M. H. sudarymo metu M. M. buvo „26 metai“.

Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento 2002 m. liepos 11 d. išduotame M. H. mirties liudijime nurodyta, kad M. H. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, mirė (duomenys neskelbtini).

Mažosios žydų bendruomenės asociacijos 2020 m. gruodžio 2 d. išduotame rašte, nurodyta, kad M. H. mirė (duomenys neskelbtini); jos vardas hebrajų kalba – M., M. duktė;

M. H. antkapio nuotraukoje, nurodyta, kad ji mirė (duomenys neskelbtini), būdama 92 m. amžiaus.

Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo 1930 m. gruodžio 19 d. keleivių, vykusių „Edinburgh castle“ laivu sąrašo kopija, patvirtina, kad M. M. (24 metų) išvyko į Pietų Afriką.

1931 m. Pietų Afrikoje išduota keleivio deklaracija patvirtina, kad M. M. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; paskutinis gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; M. M. amžius atvykimo į Pietų Afriką metu nurodomas kaip 25 metai; Laivo pavadinimas nurodytas kaip „Edinburgh castle“ ir toliau vyks pas tėvą M. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su 2020 m. gruodžio 29 d. raštu „Dėl duomenų apie M. M. pateikimo“ Nr. R4-4930 pareiškėjui pateikė Lietuvos piliečių 1930 m. gruodžio 1 d. – 1930 m. gruodžio 31 d. išvykusių per Klaipėdos uostą 1931 m. sausio 2 d. sąrašo kopiją, kuriame, be kita ko, įrašyta M. M. išvyko iš Lietuvos per Klaipėdos uostą laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) imtinai. Rašte nurodyta, kad daugiau žinių, patvirtinančių, kad M. (M., M., M.) M. (M.) gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos asmens dokumentų vidaus arba užsienio paskui gauti, pačių pasų, jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. spalio 8 d. archyvo pažyma apie santuoką Nr. (P1-6382)P2-11801 patvirtina, kad C. M., M. duktė sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) m. su S. B.. Taip pat nurodoma, kad C. M. tėvai buvo M. ir Š. M. bei nurodoma, kad kad C. M. gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini).

Valstybinės Lietuvos kalbos komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. išvadoje Nr. S1-455(1.7) nurodė, kad M. ir M.galima laikyti tos pačios pavardės variantais, atsiradusiais dėl perrašos kita kalba. Pažymėjo, kad M., M. ir M. yra to akivaizdūs to paties moteriško vardo variantai: pirmasis pateiktas lietuvių kalba, kiti transkribuoti anglų kalbos rašmenimis. Vardas M. yra kitos kilmės, pirmiesiems negiminingas, tačiau verta turėti omenyje žydų kultūros paveldo ekspertės pastebėjimą, kad nepalankiomis istorinėmis aplinkybėmis emigraciją pasirinkę žydų tautybės asmenys pakeisdavo vardus į juos priėmusioje šalyje įprastesnius, išlaikydami šiokį tokį panašumą, šiuo atveju sutampa pirmasis vardo skiemuo.

Pažymėtina, kad nors aptartame Lietuvos archyvo rašte nurodyta, jog nerasta duomenų apie pareiškėjo motinos M. M. gimimo ir gyvenimo Lietuvoje faktus, vien tik ši aplinkybė savaime neužkerta pareiškėjui kelio prašomas nustatyti aplinkybes įrodinėti kitomis leistinos įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant netiesioginius įrodymus. Be to, tiek Lietuvos valstybės istorijos archyve, tiek Lietuvos centriniame valstybės archyve rasta duomenų ir apie tiesiogines M. M. sąsajas su Lietuva.

Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Šių Taisyklių 141 punkte numatyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atkuriant neišlikusius gimimo įrašus būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir/ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenumato pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą, taip pat ar pastaroji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, numatyta, jog vaiko gimimo vieta registruojant gimimą, nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareiškėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo motina M. M. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o jos tėvai buvo M. M. ir Š. A.. Priešingų duomenų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo H. N. H. prašymas tenkintinas – pareiškėjo motinos M. M. gimimo akto įrašas atkurtinas.

Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti M. M. gimimo akto įrašą yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įrašą atkurti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas atkurti M. M. gimimo akto įrašą, nurodant, kad M. M. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvų vardai – M. M. ir Š. A., ir išduoti pareiškėjui jo mirusios motinos M. M. gimimo akto įrašą liudijantį išrašą (CPK 516 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 514 – 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo H. N. H. pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. spalio 25 d. išvadą Nr. A136-3311/20(2.4.1.52-AD21).

Atkurti M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvų vardai – M. M. ir Š. A., gimimo akto įrašą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių atkurti M. M. gimimo akto įrašą, nurodant, kad M. M. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvų vardai – M. M. ir Š. A., ir išduoti gimimo akto įrašą liudijantį išrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.