Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovei, teisininkei Marijai Dobilaitei-Putnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą ir nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, butas, esantis Kovo 11-osios g. 29-51, Kaune paveldėjimo teise perėjo valstybei. VĮ Turto bankas, vykdydamas teisės aktuose numatytas valstybės atstovavimo paveldėjimo santykiuose pareigą, 2017-01-05 palikimo perėjimo valstybei liudijimu įformino įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą;

2.3. VĮ Turto bankas perėmęs turtą atliko mokėjimus AB „Kauno energija“ už tiektą šilumą laikotarpiu nuo 2017-02 iki 2017-06 138,79 Eur sumai;

2.4. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto;

2.5. Ieškovas, kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams privalėjo pareikšti per tris mėnesius po skolininko mirties, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta iki 2013-07-15, kada suėjo terminas kreditoriniams reikalavimams dėl palikėjo skolų pareikšti. Ieškovas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui mirusios A. K. įpėdiniams pareikšti;

2.6. Įsiskolinimas kaupėsi nuo 2014 m., tačiau ieškovas dėl šios skolos išieškojimo iš VĮ Turto banko į teismą kreipėsi tik 2017 m., t.y. daugiau nei po trejų metų. Toks ieškovo elgesys rodo, kad pats ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, daugiau nei trejus metus nesidomėjo, kodėl susidaro skolos, netinkamai organizavo savo darbą, dėl ko laiku nesužinojo apie skolininko mirtį ir nesugebėjo laiku išviešinti (informuoti galimus įpėdinius) apie mirusios A. K. skolas. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų po A. K. mirties nuo 2013 metų ir ieškinį teisme pareiškė praėjus daugiau nei 4 metams, tuo pažeisdamas reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų;

2.7. Dėl kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lėmė skolininko negalėjimą įvykdyti prievolės nustatytais terminais;

2.8. VĮ Turto bankas ieškovui 2017-08-23 rašte nurodė, kad įsiskolinimai, susidarę nuo palikėjų mirties iki patalpų perėmimo dienos bus dengiami pagal atskirą susitarimą ir atskirą sąskaitą, kurioje nėra skolų iki mirties ir priskaičiavimų nuo turto perėmimo dienos. Ieškovas jokios skolos detalizacijos pagal atsakovo prašymą nepateikė;

2.9. AB „Kauno energija“, teikdamas paslaugas ir negaudamas kasmėnesinių įmokų, turėjo būti atidus ir rūpestingas dėl savo teisių ir informuoti atsakovą kuo anksčiau apie susidariusią skolą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas, kaip kreditorius, privalėjo elgtis kvalifikuotai ir rūpestingai teikiant paslaugas;

2.10. Atsakovė mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra nepagrįstas, kadangi valstybė, paveldėjusi A. K. turtą, neperėmė prievolės mokėti 6 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuo skolos, net jei ši skola iš valstybės būtų priteista, nes palikėjo mirties momentu tokia prievolė skolininkei neegzistavo. Tuo atveju, jei palikėjo pareiga mokėti procesines palūkanas būtų atsiradusi dar iki jo mirties, ji būtų paveldima tokia pačia tvarka, kaip ir kitas palikėjo turtas ar pareigos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

2.14. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Valstybė, paveldinti turtą, negali nei paspartinti, nei įtakoti antstolio darbo, taigi, priteistos skolos išieškojimo pabaiga priklausys ne nuo valstybės, o nuo šį teismo sprendimą vykdysiančių institucijų veiksmų. Kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku (kaltė – būtina civilinės atsakomybės sąlyga), tad nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestinas. Priešingu atveju būtų paneigtas palūkanų tikslas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai;

2.15. Atsakovė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo. VĮ Turto bankas yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis);

2.16. Atsakovė taip pat mano, kad reikalavimas išieškoti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas, nes valstybės kaltės dėl susidariusių įsiskolinimų nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, jog 2016-03-06 ieškovas sužinojo, kad A. K. yra mirusi. Šiuo atveju skola yra susidariusi nuo palikėjos mirties dienos. Sąskaitoje-faktūroje aiškiai nurodyta, už kokius mėnesius susidarė skola. Ieškovas prašo padengti skolą nuo 2014-01-01, nes VĮ Turto bankas įmokomis buvo dengiama seniausia skola (CK 6.55 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti skolą nuo palikėjos mirties dienos. Ieškovo sudarytose sąskaitose-faktūrose atskirti laikotarpiai pagal skolą, susidariusią nuo palikėjos mirties dienos iki VĮ „Turto bankas“ Buto perėmimo dienos ir skolą, susidariusią nuo VĮ „Turto bankas“ Buto perėmimo dienos.

4. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašė nagrinėti bylą atsakovės atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Ginčo esmė

5. Ginčas kilo dėl 823,85 Eur skolos už ieškovo tiekiamą šilumos energiją priteisimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog skola susidarė po palikėjo mirties, tačiau atsakovas perėmęs turtą vengia sumokėti skolą. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė palikimą priėmusiam atsakovui reikalavimo dėl skolos sumokėjimo, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai.

6. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl skolos už šilumos tiekimą priteisimo

7. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 823,85 Eur dydžio įsiskolinimą už ieškovo tiektą šilumą Butui. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Butas nuo 2017-02-02 nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, jame tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotos šildymo sistemos (b. l. 5-6). Gyventojų registro išrašo duomenimis, buto savininkė A. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Taigi, byloje nustatyta, jog Butą paveldėjo valstybė kaip universalus paveldėtojas po A. K. mirties (duomenys neskelbtini), neatsiradus įpėdinių.

8. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 823,85 Eur skola susidarė nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 bei detalizavo susidariusios skolos dydį (b. l. 2, 10-20). Valstybė yra universalus paveldėtojas, paveldėjusi turtą: turto vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis yra 23 400 Eur (b. l. 5), skola yra 823,85 Eur, todėl atsakovo atsakomybė negali būti ribota paveldėto turto verte.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo padengti skolą, susidariusią po palikėjos A. K. mirties momento (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės, o naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Todėl reikalavimas dėl skolos, susidariusios po palikėjo mirties, priteisimo, nelaikytinas ieškovės kreditoriniu reikalavimu palikėjai, kuriam pareikšti nustatytas terminas CK 5.63 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad ieškovas praleido terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros taip pat nustatyta, kad ieškovas reikalauja apmokėti įsiskolinimą ne nuo palikėjos mirties, o nuo 2014-01-01 (b. l. 10-11), nes atsakovo įmokėtomis įmokomis (138.79 Eur) buvo dengiamos seniausios skolos (CK 6.55 straipsnis). Be to, ieškovo sudarytoje PVM sąskaitoje-faktūroje atskirti laikotarpiai pagal skolą, susidariusią nuo palikėjos mirties dienos iki VĮ „Turto bankas“ Buto perėmimo dienos ir skolą, susidariusią nuo atsakovo Buto perėmimo dienos (b. l. 10-11). Todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas nepateikė skolos susidarymo laikotarpio detalizacijos.

11. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog ieškovo reikalavimas dėl 823,85 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis, 5.63 straipsnio 1 dalis, 6.383 – 6.391 straipsnis). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė, o subjektyvūs samprotavimai tiek dėl tariamo ieškovo nerūpestingumo, tiek dėl skolos nedetalizavimo, nesudaro pagrindo ieškinio atmesti.

12. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

13. Ieškovas prašė priteisti 6,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitokio procesinių palūkanų dydžio, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu abi sutarties šalys yra verslininkai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo remiantis atsakovo nurodytais argumentais nepriteisti ieškovo prašomų procesinių palūkanų. Atsakovas turėjo galimybę apmokėti susidariusį įsiskolinimą iki civilinės bylos iškėlimo, tačiau nepagrįstai atsisakė tai padaryti, todėl ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas.

14. Tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovės nurodytais argumentais dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžiu. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nei valstybė, nei savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013). Atsižvelgiant į tai, atsakovui nustatytinos 5 proc. dydžio palūkanos už teismo sprendimu priteistą 823,85 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-07-26 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinas ieškovo sumokėtas 25 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1,71 Eur dydžio suma už duomenų iš viešų registrų gavimą, iš viso – 26,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 823,25 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (823,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.