- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1-1403-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05359-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- Š. B.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
kaltinamajam Š. B. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui (nuotoliniu būdu),
viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. B. 2021 m. vasario 20 d. apie 17.09 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais Š. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Š. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad žvejojo, buvo vartojamas ir alkoholis. Apie 16 val. jam paskambino mama, kuri skundėsi stipriai pablogėjusia sveikata. Ir taip jis gyvenime priėmė patį kvailiausią sprendimą – mesti viską ir važiuoti pas mamą, įsitikinti, kas jai nutiko. Išvažiavus jį sustabdė policija (duomenys neskelbtini), pripūtė 1,76 promilės ir suprato, kad tai yra blogai. Jį toks įvykis labai paveikė, dabar turi gauti bausmę už padarytas klaidas. Tą dieną žvejyboje gėrė degtinę. Tą dieną vairuodamas automobilį nesijautė apgirtęs, jautėsi gerai. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti R. S. atsakomybei be užstato. Su R. S. kartu gyvena ilgai, jau 25 metus yra pažįstami ir sūnui jau 20 metų. R. S. jam yra didelis autoritetas, artimiausias žmogus ir atrama. Jo mėnesinės pajamos yra 700 Eur, pagrindinės išlaidos yra už sūnaus mokslus ir buto išlaikymas. Motina jam davė pinigų automobilio „Volvo“ pirkimui, automobilis registruotas jo vardu. Labai blogai vertina savo elgesį. Prašau uždrausti vairuoti transporto priemones minimaliam terminui dėl to, kad gamykloje, kurioje jis dirba, (duomenys neskelbtini) ne tik valo detales, bet turi ir vairuoti pakrovėją. Be teisės vairuoti negali būti (duomenys neskelbtini).
Teisiamajame posėdyje laiduotoja R. S. paaiškino, kad pasitiki Š. B. ir laiduoja už jį. Kartu gyvena su Š. B. jau daug metų, gal 25 metus. Jos požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra labai kategoriška, visiškai to nepateisina. Mano, kad tai bus Š. B. pamoka. Ji yra autoritetas Š. B., turi planą, kaip padėti Š. B. laikytis įstatymų ir daugiau nenusižengti, daugiau bus kartu su juo, daugiau laiko leis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas E. S. parodė, kad 2021 m. vasario 20 d. patruliavo Vilniaus miesto gatvėse kartu su L. M. Apie 17.09 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiuoja pavojingai dideliu greičiu automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kelia pavojų eismo saugumui, galimai automobilio vairuotojas yra girtas. Vykstant į nurodytą vietą gavo informaciją, kad minėtas automobilis stovi (duomenys neskelbtini) sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve prie šviesoforo ir važiuoja lėtėjančia tvarka link jų. Aukščiau minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, automobilis važiavo tiesiai, (duomenys neskelbtini) lėtėjančia tvarka. Įjungus specialiuosius mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, automobilį Volvo, valst. (duomenys neskelbtini) sustabdė (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja Š. B. Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, matėsi jog vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Taip pat ant priekinės keleivio sėdynės gulėjo degtinės ,,Bajorų“ butelis, kuriame dar buvo šiek tiek likę degtinės. Paklausus Š. B., ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas paaiškino, kad vartojo. Buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. 17.20 val. buvo patikrintas Š. B. blaivumas alkoholio kiekio matuokliu, kurio pirminiai parodymai buvo – 1,76 prom. girtumas. 17.37 val. buvo atliktas antras pūtimas, kurio parodymai buvo – 2,05 prom. girtumas. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į policijos saugojamų automobilių aikštelę.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Š. B. parodė, kad dėl įtarimo jis prisipažįsta. 2021 m. vasario 20 d. apie 6.00 val., jis atvyko prie (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėto ežero atvažiavo, nes buvo pasiruošęs žvejoti ant ežero ledo paviršiaus. Pradėjęs žvejoti, jis taip pat pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, degtinę, kiek išgėrė degtinės gėrimo, jis nežino, kadangi alkoholinį gėrimą kartu su juo vartojo dar du asmenys. Apie 17.00 val., jam paskambino mama R. B. ir pranešė, jog sutriko jos sveikata, ji blogai jaučiasi. Tada jis mobiliuoju telefonu mėgino paskambinti savo broliui M., tačiau jis telefono ragelio nepakėlė, ir į jo skambučius neatsakė. Tuo metu jis pasiėmė visus savo daiktus, ir žvejybos reikmenis, bei nuėjo prie jam priklausančio automobilio kuriuo atvyko prie ežero. Kai atsisėdo prie automobilio vairo, jis nesijautė apsvaigęs. Užvedęs automobilio variklį, nuo (duomenys neskelbtini), jis pradėjo važiuoti link savo gyvenamosios vietos. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, jog už jo automobilio važiavo policijos pareigūnų automobilis, su įjungtais mėlynos-raudonos spalvos švyturėliais bei įjungtu garsiniu signalu. Vairuojant, jis išgirdo, jog pro policijos pareigūnų automobilio garsiakalbį jam buvo pranešta, jog sustų dešinėje kelio pusėje. Po šio pranešimo jis sustojo ir pamatė, jog prie kairės pusės, vairuotojo vietos durų priėjo policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas paprašė, jog jis pateiktų automobilio registracijos liudijimą bei savo vairuotojo pažymėjimą. Minėtus dokumentus jis pateikė, ir tuo metu policijos pareigūnas jam nurodė, jog turės pasitikrinti savo neblaivumą. Jis sutiko, ir policijos pareigūnas atnešė alkoholio nustatymo matuoklį. Patikrinus jo neblaivumą, alkoholio nustatymo matuoklis parodė, jog jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pareigūnas jam pranešė, jog bus sulaikytas, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi, ir pažada, jog ateityje nesės už automobilio vairo būdamas neblaivus.
2021 m. vasario 20 d. alkotesterio kvitai, pagal kuriuos 2021 m. vasario 20 d. 17.20 val. buvo patikrintas Š. B. blaivumas alkoholio kiekio matuokliu, kurio pirminiai parodymai buvo – 1,76 prom. girtumas, tą pačią dieną 17.37 val. buvo atliktas antras pūtimas, kurio parodymai buvo – 2,05 prom. girtumas (b. l. 12-13).
Iš VĮ „Regitra” duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Volvo S + XC70, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Š. B.
Neblaivumo nustatymo aktu Š. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 11).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. vasario 20 d. 17.12 val. gautas pranešimas apie tai, kad link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja pavojingai dideliu greičiu automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelia pavojų eismo saugumui, galimai girtas (b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, kaltinamojo Š. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis Š. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. B. parodė, kad žvejojo, buvo vartojamas ir alkoholis. Apie 16 val. jam paskambino mama, kuri skundėsi stipriai pablogėjusia sveikata. Ir taip jis gyvenime priėmė patį kvailiausią sprendimą – mesti viską ir važiuoti pas mamą, įsitikinti, kas jai nutiko. Išvažiavus jį sustabdė policija (duomenys neskelbtini), pripūtė 1,76 promilės ir suprato, kad tai yra blogai. Jį toks įvykis labai paveikė, dabar turi gauti bausmę už padarytas klaidas. Tą dieną žvejyboje gėrė degtinę. Tą dieną vairuodamas automobilį nesijautė apgirtęs, jautėsi gerai. Tokie jo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 57-58).
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo E. S. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog Š. B. 2021 m. vasario 20 d. apie 17.09 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis Š. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuodamas automobilį nesijautė apgirtęs, jautėsi gerai. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis Š. B. ir laiduotoja R. S. prašo teismo atleisti Š. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Š. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad Š. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Antra, nusikalstamą veiką Š. B. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Trečia, kaltinamasis Š. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Penkta pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Š. B. yra vidutinio amžiaus, anksčiau neteistas, (b. l. 37), veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (b. l. 78-80), dirbantis, šiame kontekste paminėtina, kad ir įvykio metu už automobilio vairo Š. B. sėdo iš esmės ne savo iniciatyva, o dėl motinos skambučio, nes ji blogai jautėsi. Byloje nustatyta viena Š. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu Š. B. savo elgesį vertino kritiškai, parodė, kad nesiekė padaryti nusikaltimo, tai daugiau lėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog Š. B. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Š. B. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Šiuo atveju atleisti Š. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė R. S.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. R. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pasitiki Š. B. ir laiduoja už jį. Kartu gyvena su Š. B. jau daug metų, gal 25 metus. Jos požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra labai kategoriškas, visiškai to nepateisina. Mano, kad tai bus Š. B. pamoka. Ji yra autoritetas Š. B., turi planą, kaip padėti Š. B. laikytis įstatymų ir daugiau nenusižengti, daugiau bus kartu su juo, daugiau laiko leis. Iš atitinkamo R. S. prašymo taip pat matyti, kad ją su kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie daug metų gyvena kartu, kartu užaugino sūnų, todėl galima tikėtis, kad ateityje ji Š. B. elgesiui galės daryti teigiamą įtaką. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Š. B. savo sugyventinę R. S. laiko autoritetu.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. S. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam Š. B., nes yra jo ilgametė sugyventinė, jie gyvena kartu ir vienas kitu rūpinasi (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apibūdinančias R. S., nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Š. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.
Teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,76 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. vasario 21 d. (b. l. 61-62).
Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju Š. B. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Š. B. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą Š. B. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, važiavo gan didelį atstumą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), prieš tai vartojęs stiprų alkoholį.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas E. S. parodė, kad bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, matėsi jog vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, taigi jo neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Be to, Š. B. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) vartojimas. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas Š. B. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.
Nors kaltinamojo gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuodamas tuo, kad automobilis reikalingas ir jo šeimos nariams, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Nors prokurorė prašė išieškoti iš Š. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, t. y. 3 600 Eur, pažymėtina, kad automobilis yra valdomas Š. B., registruotas jo vardu, taigi yra jo nuosavybė. Vien ta aplinkybė, kad, kaltinamojo teigimu, pinigų automobilio įsigijimui jam davė motina, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti, kad automobilis realiai Š. B. nepriklauso.
Ikiteisminio tyrimo metu Š. B. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
Š. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti Š. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti Š. B. priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Š. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.