Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1219-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-12-19
Bylos Nr.
A6.-1219-1100/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01297-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
O. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1219-1100/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01297-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. S. (O. S.),vertėjaujant Anai Rastenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

O. S., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.

O. S. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

O. S. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad skola susidarė, kai buvo pandemija. Tuo metu valstybė siūlė mokėjimo atidėjimą. Po pandemijos rinka pradėjo atsigauti. Bendrovė kažkiek sumokėjo VMI, turėjo grafiką ir eiliškumo nesilaikymas atsirado siekiant išlaikyti bendrovę. Bendrovė turi daug kreditų, daug problemų, bet turi ir nekilnojamojo turto, kuris yra kredituotas. Todėl užsiėmė tuo, kad perkredituoti viską ir grąžinti sumas VMI. VMI apie tai žino, jie darė keletą patikrinimų. Skolos sumokėti negali, nes VMI anuliavo mokėjimų grafiką dėl nepastovaus mokėjimo. Kreipėsi dėl naujo grafiko, bet VMI neatsižvelgė į prašymą dėl to, kad tarp šių pervedimų buvo pervedimai asmeniškai jam. Šiai dienai įmonės turto užtenka užbaigti kreditui, viskas tęsiasi dėl dabartinės padėties. Tai nebuvo piktybinis veiksmas, pripažįsta, kad pažeidė eiliškumą ir prašo teismo nebausti. Įmonės direktoriumi jis yra nuo 1998 m., įmonė užsiima profesionalių dažų prekyba. Įmonė skolinga VMI 132 000 Eur, per mėnesį reikėjo mokėti 6000 Eur.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 18 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 153 478,58 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės deklaruoto Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. balandžio 28 d., deklaruoto Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. liepos 1 d., deklaruoto Nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. birželio 17 d., Bendrovės deklaruoto Aplinkos teršimo mokesčio (toliau – ir ATM) mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2019 m. sausio 29 d., Pelno mokesčio (toliau – ir PLN) mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. birželio 17 d.

Šalies argumentai

Bendrovė buvo įtraukta į 75 gr. – juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 ir į 89 gr. – juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. VMI įvertinus Bendrovės finansinę būklę, padaryta išvada, kad Bendrovė turi galimybių vykdyti mokestines prievoles, todėl 2021 m. birželio 10 d. VMI buvo priimtas sprendimas išbraukti Bendrovę iš mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašo. Valstybės pagalba buvo taikoma iki 2021 m. liepos 9 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVlD-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebuvo skaičiuojami delspinigiai bei nebuvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai. Pasibaigus taikomai valstybės pagalbai, VMI nuo 2022 m. gegužės 19 d. tęsė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose. Esant neefektyviam išieškojimui iš banko sąskaitų, 2022 m. liepos 20 d. priimtas VMI viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Išieškojimą vykdo antstolė J. Bareikienė.

Pareiškime pažymima, kad Bendrovė 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo. VMI 2021 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-27240 ir 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-31764, kuriuo nuspręsta išdėstyti Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2022 m. balandžio 7 d. abi mokestinės paskolos sutartys VMI sprendimu buvo nutrauktos, kadangi nebuvo mokamos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį. Pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis Bendrovė sumokėjo tik 2500,00 Eur (2022 m. sausio 11 d. 500,00 Eur ir 2022 m. vasario 1 d. 2000,00 Eur).

Pareiškime nurodyta, kad, siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2022 m. rugpjūčio 16 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, šiai dienai mokestinė nepriemoka sudarė 141 918,78 Eur. Tikrintas mokesčių sumokėjimo srityje vykdymas per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Bendrovė pagal pateiktą pranešimą iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. dokumentų nepateikė, taip pat pagal 2022 m. rugpjūčio 24 d. duotą mokesčių administratoriaus nurodymą iki 2022 m. rugsėjo 5 d. dokumentų nepateikė. Bendrovės vadovas nepateikė paaiškinimo dėl kokių priežasčių susidarė mokestinė nepriemoka. Atsižvelgiant į tai, buvo gauti Bendrovės banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad:

SEB bankas, AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) tikrintino laikotarpio pradžios likutis 6,18 Eur, per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Bendrovė gavo pajamų iš veiklos 2 092 469,27 Eur, išlaidos sudarė 2 092 468,43 Eur, likutis buvo 7,02 Eur. Nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. didžiausi atsiskaitymai vyko su: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (pervesta 8 667,58 Eur už suteiktas paslaugas), O. S. (vadovui) pervesta 150 747,00 Eur pervedimų paskirtis nurodyta „pagal sutartį“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 120 244,19 Eur už suteiktas paslaugas, 923 300,15 Eur pervesta į Šiaulių bankas, AB atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 476,80 Eur už suteiktas paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 59 789,00 Eur už suteiktas paslaugas, (duomenys neskelbtini) (Lenkija) pervesta 81 426,43 Eur už suteiktas paslaugas, Bendrovės darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis 9 412,88 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 000,00 Eur už suteiktas paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 57 720,95 Eur už suteiktas paslaugas, 25 231,54 Eur pervesta (duomenys neskelbtini) (Italija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 17 727,34 Eur už suteiktas paslaugas, AB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 24 061,70 Eur už suteiktas paslaugas, (duomenys neskelbtini) (Slovakija) pervesta 30 000,00 Eur už suteiktas paslaugas bei atlikti kiti smulkūs mokėjimai.

Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 1 d. sąskaitos likutis buvo 14,33 Eur, 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. įnešta kortele ir pervesta tarp savų sąskaitų 71 784,00 Eur, išleista 71 804,32 Eur, laikotarpio pabaigos likutis -5,99 Eur. Didžiausi atsiskaitymai vyko iki 2022 m. gegužės 16 d. su: 1400,00 Eur nuimta grynais bankomate, 10 585,00 Eur pervesta į vadovo O. S. sąskaitą, 500,00 Eur pervesta AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas, 53 019,10 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas ir atlikti kiti smulkūs mokėjimai. „Citadele banka“ Lietuvos filialas sąskaitos (duomenys neskelbtini) pradžios likutis nenurodytas. Per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. 132 791,00 Eur pervesta į vadovo O. S. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal sutartį“, 14 000,00 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas, 119 058,00 Eur pervesta į Bendrovės sąskaitą SEB bankas, AB. 2022 m. liepos 31 d. likutis -13,48 Eur.

Šiaulių bankas, AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis 2021 m. liepos 1 d. buvo 4,96 Eur. Daugiausiai atsiskaitymų vyko su: nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. Bendrovės vadovui O. S. pervesta 916 393,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal sutartį“.

Per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), sąskaitos (duomenys neskelbtini), sąskaitos (duomenys neskelbtini), sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai pagal paskolos grąžinimo sutartį už 93 209,88 Eur.

Bendrovė FR0711 formą VMI už 2021 m. pateikė 2022 m. gegužės 13 d. Pagal pateiktą deklaraciją, 2021 m. Bendrovei suteikė paskolą Bendrovės vadovas 213 234,00 Eur. Paskolos sutartis nepateikta, todėl nėra informacijos kuriam laikui paskola buvo suteikta. Per mokėjimo kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. iš bankomatų išimta grynais 104 840,00 Eur bei atlikti kiti smulkūs mokėjimai.

Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-3628, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Pareiškime nurodyta, kad, įvertinus SEB banko pateiktą sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (pavyzdys nurodytas pateiktoje lentelėje).

Pareiškime konstatuota, kad Bendrovės vadovas ir akcininkas O. S. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, nors 2021 m. sausio 14, 15 d. datomis turėjo didele galimybę padengti mokestinę nepriemoką (1 t., b. l. 2–4).

Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 18 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 153 478,58 Eur, kurią sudarė: 13 604,52 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą, 19 310,80 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, 295,68 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 041,54 Eur Nekilnojamo turto mokesčio, 3,15 Eur šio mokesčio delspinigių, 2,52 Eur Pelno mokesčio delspinigių, 9 518,79 Eur šio mokesčio avanso, 108 948,19 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, 699,41 Eur šio mokesčio delspinigių, 45,00 Eur Žemės mokesčio, 0,02 Eur šio mokesčio delspinigių.

Bendrovės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui atsispindi ir iš 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. sausio 6–7 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. sausio 14 d., 2022 m. sausio 16 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. kovo 16–17 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 7–8 d., 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. gegužės 16–18 d. balansų (1 t., b. l. 6–16).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų sąskaitų išrašo matyti, kad jame pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. vykusius pinigų judėjimo srautus iš/į sąskaitas (1 t., b. l. 33–200; 2 t., b. l. 1–159).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju O. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog O. S. nuo 1998 m. gegužės 12 d. iki dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (1 t., b. l. 5), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad O. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad O. S., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų patenkinti visiems pareikštiems reikalavimams ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės deklaruoto PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. balandžio 28 d., deklaruoto GPM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. liepos 1 d., deklaruoto NTM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. birželio 17 d., Bendrovės deklaruoto ATM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2019 m. sausio 29 d., PLN mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. birželio 17 d. Atitinkamai Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų grupę, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, tačiau įvertinus Bendrovės finansinę būklę ir tai, kad Bendrovė turi galimybių vykdyti mokestines prievoles, šios priemonės buvo nutrauktos 2021 m. birželio 10 d. Pasibaigus taikomai valstybės pagalbai, kai pagal VMI 2021 m. gegužės 20 d. priimtą sprendimą buvo nuspręsta išdėstyti Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2022 m. balandžio 7 d. abi mokestinės paskolos sutartys VMI sprendimu buvo nutrauktos, kadangi nebuvo mokamos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį (Bendrovė sumokėjo tik 2500,00 Eur) ir buvo tęsiamas priverstinis išieškojimas iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju, juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pats O. S. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos, t. y. skola VMI pradėjo susidaryti jau 2019 m. sausio mėn. (mokestis už aplinkos teršimą), PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. balandžio 28 d., deklaruoto GPM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. liepos 1 d., darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų, kadangi kai buvo suteikta VMI mokestinė paskolos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais įmonės kreditoriais. Pagal byloje esančius duomenis, pavyzdžiui iš Bendrovės SEB banko sąskaitos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. didžiausi atsiskaitymai vyko su: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (pervesta 8667,58 Eur už suteiktas paslaugas), O. S. (vadovui) pervesta 150 747,00 Eur pervedimų paskirtis nurodyta „pagal sutartį“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 120 244,19 Eur už suteiktas paslaugas, 923 300,15 Eur pervesta į Šiaulių bankas, AB atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 476,80 Eur už suteiktas paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 59 789,00 Eur už suteiktas paslaugas, (duomenys neskelbtini) (Lenkija) pervesta 81 426,43 Eur už suteiktas paslaugas, Bendrovės darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis 9 412,88 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 000,00 Eur už suteiktas paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 57 720,95 Eur už suteiktas paslaugas, 25 231,54 Eur pervesta (duomenys neskelbtini) (Italija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 17 727,34 Eur už suteiktas paslaugas, AB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 24 061,70 Eur už suteiktas paslaugas, (duomenys neskelbtini) (Slovakija) pervesta 30 000,00 Eur už suteiktas paslaugas bei atlikti kiti smulkūs mokėjimai. Analogiškai ir iš kitų Bendrovės banko sąskaitų vyko atsiskaitymai su kitomis bendrovėmis ar pervedimai O. S., grynųjų pinigų nuėmimas, laikotarpiu, kai Bendrovei buvo suteikta mokestinė paskolos sutartis. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad O. S. vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus, juolab, kaip minėta, VMI su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestinės paskolos sutartis, kuriomis buvo išdėstyti bendrovės skolų mokėjimai, tačiau bendrovė be pateisinamų priežasčių nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių, kurios vėliau buvo nutrauktos. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir po mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo.

O. S. rašytiniame prašyme nurodė, kad bendrovė nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo su kreditoriais dėl būtinojo reikalingumo, nes norėjo užtikrinti bendrovės veiklą.

ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė visų sąlygų, kurioms esant galima būtų konstatuoti, kad O. S. padarė administracinį nusižengimą esant būtinojo reikalingumo situacijai. Kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Per nustatytą laikotarpį O. S. vadovaujama bendrovė iš esmės nemažino įsiskolinimo VMI, o mokėjo pinigų sumas žemesnės eilės kreditoriams. Bendrovė galėjo tartis ir su kitais kreditoriais dėl mokėjimų vėlesnio termino, o pirmiau dengti įsiskolinimą VMI, tačiau nedarė to. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo kreditoriams siekiant išsaugoti verslą, vykdė mokėjimus, susijusius su bendrovės veikla, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Bendrovės direktorius privalo bendrovės darbą organizuoti taip, kad bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Kaip aptarta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nesilaikė be pateisinamų priežasčių mokestinės paskolos sutarčių. Todėl pripažinti, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti bylą pagal ANK 591 straipsnio 4 punktą, negalima.

Teismas, atsižvelgdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą VMI, taip pat sumokėtas pinigų sumas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, neturi pagrindo pripažinti, kad O. S. padarytas administracinis nusižengimas yra formalus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašyme iš konteksto cituojama teismų praktika šiuo atveju nėra aktuali, nes neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės vadovo O. S. siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą nelaikytinas šalinančia atsakomybe pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. O. S., būdamas patyręs ilgametis įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties O. S. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad O. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

O. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti O. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus O. S. daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Be to, O. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašė jo nebausti, nes jis iš esmės pripažino esmines administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, tik teigė, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta O. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1400 Eur. Taikyti O. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. S. (O. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1219-1100/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis