Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartis

2020-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-286/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-09-14Panevėžio apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2020-10-19Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-01-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
II-70-286/2020
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00089-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Kęstutis Rimkus (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-70-286/2020
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00089-2020-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.44.; 21.10.4
ROIK: 20110698667UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 19 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui A. J.,

išnagrinėjo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. J. 2020-07-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1782-2020 (ROIK: 20110698667).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) vyriausiasis specialistas R. V. 2020-02-12 E. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-379-2020, kuriame nurodė, kad „2019-11-20 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos surašytu faktinių aplinkybių fiksavimo aktu Nr. (17.2)-ARZ- 1547 nustatyta, kad pil. E. J. neįvykdė privalomojo nurodymo duoto 2019-05-24 Nr. PN 49-9 ir nesurinko, neišrūšiavo, neišvežė ir neperdavė atliekas tvarkančiai įmonei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių atliekų. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2019-07-22, tuo metu aukščiau paminėto sklypo savininkas buvo E. J.. Pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d.“, ir nurodė, kad E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalyje.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. J. 2020-07-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1782-2020 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J. už administracinio nusižengimo protokole išdėstytą pažeidimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 225 Eur baudą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas skundžiamą nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1782-2020 administracinio nusižengimo byloje panaikinti. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas, nusižengimo jis nepadarė, galimas nusižengimas fiksuotas neteisėtai, nesilaikant įstatymo nuostatų. Privalomame nurodyme skirtą įpareigojimą sutvarkyti atliekas įvykdė laiku ir tinkamai – atliekas, buvusias žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėmis lėšomis sutvarkė dar 2019 metų birželio mėnesį. Apie sutvarkytas atliekas Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ne kartą informavo ir žodžiu ir raštu iki administracinio nutarimo surašymo dienos, t. y. iki 2020-07-02. Byloje esančiuose dokumentuose, tame tarpe ir privalomajame nurodyme Nr. PN49-9, nepateikta žemės sklypo schema, kurioje būtų nurodyta konkreti vieta, kurioje galimai buvo užfiksuotos atliekos, faktinių aplinkybių nustatymo aktuose pateiktos atliekų nuotraukos nespalvotos, neryškios, sunkiai įžiūrimos, iš jų neįmanoma nustatyti konkrečios atliekų buvimo vietos dideliame 1,5 ha žemės sklype, kuris neturi aiškių vizualiai matomų ribų ir yra įsiterpęs dideliame žemės masyve tarp kitų sklypų. Prie patikrinimų vietoje 2019-05-16 protokolo ir 2019-11-20 protokolo pateiktos skirtingų, t. y. ne tų pačių atliekų nuotraukos. Atsakovas, atlikdamas patikras vietoje, nenaudojo vietovės nustatymo įrangos, neinformavo jo ir aiškiai bei neginčijamai nenurodė, kurioje konkrečioje žemės sklypo vietoje yra nesutvarkytos atliekos, koks jų tūris ir užterštas plotas. Atsakovas patikras vietoje vykdė jam nedalyvaujant, iš anksto apie jas neinformavęs, todėl irgi yra kaltas, kad dalis senų atliekų galėjo būti jo nerastos ir nesutvarkytos. Gali būti, kad dėl šių priežasčių dalies atliekų jis nerado ir nesutvarkė. Skundžiamame nutarime irgi nurodyta, kad ir naujieji žemės sklypo savininkai V. ir E. P. atliekų taip pat nematė ir neaptiko. Atliekų neaptiko ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, 2018-09-20 vykdę žemės sklypo patikrinimą vietoje. Nutarime nurodoma, kad atliekas V. ir E. P. sutvarkė tik tada, kai atsakovo atstovas jiems 2020 metų vasario mėnesį parodė konkrečią atliekų buvimo vietą. Dėl to darytina išvada, kad jis nedideles atliekas nesutvarkė netyčia, o ne vengdamas piktybiškai nevykdyti privalomo nurodymo. Mano, jog būtent dėl atsakovo kaltės bei netinkamai vykdomų savo pareigų susiklostė situacija, kad galimai dalies atliekų 2019 metų birželio mėnesį jis nerado ir nepašalino. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Institucija, surašiusi nutarimą, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-05-23 faktinių aplinkybių fiksavimo akte užfiksuota, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rastos išpiltos komunalinės atliekos (metalo, stiklo ir kt.). 2019-05-24 privalomuoju nurodymu Nr. PN49-9 E. J. buvo įpareigotas iki 2019-07-22 jam nuosavybės teise priklausančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti atliekų, kurių savininko nustatyti nepavyko, sutvarkymą (surinkti ir perduoti atliekų tvarkytojams). Privalomojo nurodymo 7 punkte nustatyta, kad, įvykdęs privalomojo nurodymo reikalavimus, apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos asmuo, gavęs nurodymą, turi pranešti raštu pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą. 2019-05-27 E. J. privalomąjį nurodymą Nr. PN49-9 apskundė, tačiau Departamento 2019-06-11 sprendimu Nr. (3.0)-AD5-10497 skundas buvo atmestas. Departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-11-20 surašytu faktinių aplinkybių fiksavimo aktu Nr. (17.2)-ARZ-1547 nustatyta, kad E. J. privalomojo nurodymo neįvykdė, tuo pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. 2019-12-06, t. y. po kvietimo administracinio protokolo surašymui gavimo, pareiškėjas pranešė, kad, neva, privalomąjį nurodymą įvykdė dar birželio mėnesį ir atliekas sutvarkė, tačiau nepateikė jokių įrodančių dokumentų apie atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams. Departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-02-21 apžiūros akte užfiksuota, kad, 2019-05-16 atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, jame nustatytas teršimo atliekomis atvejis – rastos išpiltos komunalinės atliekos (metalo, stiklo ir kt.). Atliekomis užteršta vieta tokia pati, kokia buvo ir 2019-05-16 apžiūros metu. Akivaizdžiai matosi, kad visų trijų apžiūrų metu nuotraukose užfiksuotos tos pačios atliekos. 2019-08-29 E. J. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido Vandai ir E. P., kurie 2020-04-15 pranešė, kad iš šio žemės sklypo šiukšles išvežė ir pateikė šiukšlių išvežimo kvitus, patvirtinančius atliekų sutvarkymą. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, J. J. paskirtas ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkis – 225 Eur, kuri atitinka nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Institucijos atstovas A. J. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad E. J. priklausęs žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atvira teritorija, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą turėjo teisę apžiūrėti sklypą ir nustatyti pažeidimus. Taip pat pažymėjo, kad E. J. turėjo teisę prašyti atnaujinti apskundimo terminą bei apskųsti Departamento 2019-06-11 sprendimą Nr. (3.0)-AD5-10497, tačiau to nepadarė, todėl šis sprendimas galioja iki šiol. Nesutinka, kad ne E. J. turėjo sutvarkyti atliekas, o atliekų savininkas, kuris nebuvo nustatytas. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį tokiu atveju atliekas turi sutvarkyti faktinis atliekų turėtojas.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neįvykdo laiku Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-05-23 faktinių aplinkybių fiksavimo akte užfiksuota, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio savininkas tuo metu buvo E. J., rastos išpiltos komunalinės atliekos (metalo, stiklo ir kt.), ir nustatyta, jog atliekos šioje vietoje yra seniai, todėl galimo teršėjo nustatyti nepavyko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punktu, pagal kurį žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė, 2019-05-24 privalomuoju nurodymu Nr. PN49-9 E. J. buvo įpareigotas iki 2019-07-22 jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti atliekų, kurių savininko nustatyti nepavyko, sutvarkymą (surinkti ir perduoti atliekų tvarkytojams). Privalomojo nurodymo 7. punkte nustatyta, kad asmuo, įvykdęs privalomojo nurodymo reikalavimus, fizinis asmuo apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos turi pranešti raštu pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą. Departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-11-20 surašytu faktinių aplinkybių fiksavimo aktu Nr. (17.2)-ARZ-1547 nustatyta, kad E. J. privalomojo nurodymo iki 2019-07-22 neįvykdė. Iš portalo geoportal.lt žemėlapio fragmento matyti, kad užteršta atliekomis vieta, pažymėta raide „A“, yra visai netoli keliuko, einančio šalia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. akivaizdu, kad jas pamatyti ir surasti nebuvo sunku.

Departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-02-21 apžiūros akte užfiksuota, kad atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, jame nustatytas teršimo atliekomis atvejis – rastos išpiltos komunalinės atliekos (metalo, stiklo ir kt.), ir kad atliekomis užteršta tokia pati vieta, kokia buvo užfiksuota 2019-05-16 apžiūros metu. Iš prie 2019-05-23, 2019-11-20 ir 2020-02-21 apžiūros aktų pridėtų nuotraukų akivaizdu, kad jose užfiksuotos tos pačios atliekos. E. J. 2019-08-29 žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido Vandai ir E. P., todėl jau jie 2020-03-04 privalomuoju nurodymu Nr. PN48-5 buvo įpareigoti iki 2020-05-02 jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti atliekų, kurių buvęs savininkas nesutvarkė, sutvarkymą (surinkti, išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojams). V. ir E. P. 2020-04-15 pranešė, kad privalomojo nurodymo reikalavimus įvykdė – iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiukšles išvežė ir pateikė šiukšlių išvežimo kvitus, patvirtinančius atliekų sutvarkymą.

2019-12-06 E. J. Departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijai pranešė, kad privalomąjį nurodymą įvykdė dar birželio mėnesį ir atliekas sutvarkė, tačiau jokių įrodančių dokumentų apie atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams nepateikė. Su skundu teismui E. J. taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad laiku įvykdė privalomąjį nurodymą Nr. PN49-9 ir tinkamai sutvarkė atliekas, kurios buvo jam priklausiusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas E. J. skunduose išdėstytus argumentus ir paaiškinimus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Juose iš esmės tik be paliovos vardinamos pareigos, kurių, neva, neatliko valstybę atstovaujančių institucijų pareigūnai – neinformavo jo apie pradėtą administracinio nusižengimo tyrimą ir nesudarė galimybių jam dalyvauti tyrime, nenurodė tikslios galimo pažeidimo vietos, neįvardino konkretaus pažeidimo turinio ir pažeidimo sudėties, nenurodė konkrečių teisės aktų ir jų nuostatų, kurios galimai buvo pažeistos, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 ir 17 straipsnių nuostatas, nesupažindino jo pasirašytinai su žemės sklypo patikrinimo vietoje patikrinimo aktu, nepateikė patikrinimo akto kopijos, nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų jam sutvarkyti atliekas, nenustatinėjo tikrojo atliekų savininko. Tačiau kartu E. J. visai pamiršo, kad 2013-07-09, įgydamas žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo netik asmeninės nuosavybės teisę į šį sklypą, bet ir teisės aktuose nustatytas pareigas – pareigą sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnis), turimas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba tvarkyti atliekas pats, o perdavęs atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnis) ir kt. Iš E. J. 2019-05-27 skundo dėl privalomojo nurodymo matyti, kad privalomąjį nurodymą Nr. PN49-9 jis gavo 2019-05-24. Vienintelis šio skundo reikalavimas – nustatyti asmenis, kuriems priklauso išpiltos atliekos. Naujieji žemės sklypo savininkai V. ir E. P. 2020-02-24 paaiškinime nurodė, jog, jų nuomone, sklype atliekos sumestos jau seniai, galimai dar nuo kolūkių laikų, todėl akivaizdu, kad E. J. reikalavimas surasti tų atliekų savininkus yra visiškai nepagrįstas. Tą sprendime konstatavo ir skundą išnagrinėjęs Departamento direktoriaus pavaduotojas A. K., kuris nurodė, jog apžiūros metu nustatyta, kad atliekos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) išpiltos seniai, todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti dabartinis atliekų turėtojas. 2019-11-22 E. J. buvo pakviestas atvykti 2019-12-13 į Instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Pranešime į šį kvietimą E. J. nurodo, kad, pasirodo, net ir nesutikdamas su privalomuoju nurodymu, įvykdė jį dar birželio mėnesį. Jokių dokumentų, patvirtinančių nurodymo įvykdymą, prie pranešimo nepridėjo. Kartu šiame pranešime jis pažymi, kad žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) jis jau perleido kitiems asmenims. Akivaizdu, kad šiuo pranešimu E. J. tik dar kartą pabandė išvengti administracinės atsakomybės, iš anksto pagrasindamas, kad kreipsis į teismą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucijos skirti nurodymai turi būti vykdomi pilna apimtimi, todėl vien faktas, kad E. J. gal ir pašalino dalį atliekų iš savo sklypo, jo atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį nepašalina. Pažymėtina ir tai, jog supratęs, kad pašalino ne visas atliekas, E. J. nesikreipė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta tvarka į Instituciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jokių įrodymų, kad, gal būt, realiai neturėjo galimybės įvykdyti Departamento privalomuosius nurodymus E. J. nepateikė.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. J. be jokių pateisinamų priežasčių neįvykdė iki 2019-07-22 privalomajame nurodyme Nr. PN49-9 nustatyto įpareigojimo jam nuosavybės teise priklausančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti atliekų, kurių savininko nustatyti nepavyko, sutvarkymą (surinkti ir perduoti atliekų tvarkytojams), todėl jam pagrįstai ir teisėtai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-379-20202020-02-12 pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, kuriame buvo įrašytas administracinis nurodymas iki 2020-03-13 sumokėti 75 Eur baudą. E. J. baudos nesumokėjo, todėl 2020-07-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1782-2020 jam už administracinio nusižengimo protokole išdėstytą pažeidimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 225 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Atsižvelgiant į tai, jog E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad 2020-07-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1782-2020 E. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, paskirta 225 Eur bauda atitinka straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui ir geriausiai atliks ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudų paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 567, 630, 636, 641-642 straipsniais,

nutaria:

E. J. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Rimkus