- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- eAN2-2-491/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00089-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. J.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. liepos 2 d. nutarimu E. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 225 Eur bauda.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad laiku neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, nes 2019 m. lapkričio 20 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jis neįvykdė 2019 m. gegužės 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 22 d., t. y. nesurinko, neišrūšiavo, neišvežė ir neperdavė atliekas tvarkančiai įmonei žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančių atliekų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 54 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, E. J. apylinkės teismo prašė jam nutraukti teiseną dėl šio administracinio nusižengimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio E. J. skundo netenkino. Teismas kaip nepagrįstus atmetė E. J. skundo argumentus, kad jis pagal galimybes įvykdė privalomąjį nurodymą, o dalies žemės sklype esančių atliekų jis nematė bei iš privalomojo nurodymo jam nebuvo aiški šių atliekų buvimo vieta. Teismas nurodė, kad dėl deklaruojamų kilusių neaiškumų dėl tinkamo privalomojo nurodymo įvykdymo E. J. į Departamentą nesikreipė, kaip pats teigė, sutvarkęs dalį atliekų, apie tai Departamentui nepranešė ir jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, be to, 2019 m. lapkričio 20 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. J. žemės sklype esančių atliekų nesutvarkė – toje pačioje vietoje buvo rastos tos pačios atliekos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad E. J. be jokių pateisinamų priežasčių iki 2019 m. liepos 22 d. neįvykdė 2019 m. gegužės 24 d. privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sutvarkyti atliekas, todėl Departamento 2020 m. liepos 2 d. nutarimu jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu E. J. prašo dar kartą peržiūrėti jo administracinio nusižengimo bylą ir nutraukti jam teiseną dėl šio administracinio nusižengimo. Apeliaciniame skunde nurodo :
5.1. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad E. J. laiku neįvykdė 2019 m. gegužės 24 d. privalomojo nurodymo. Dar iki 2019 m. liepos 22 d., t. y. 2019 m. birželį, E. J. sutvarkė žemės sklype esančias atliekas, kurias jam tuo metu pavyko rasti. E. J. žemės sklype rastas atliekas surūšiavo, išvežė ir perdavė atliekas tvarkančiai įmonei. Kadangi atliekos buvo komunalinės (metalas, stiklas ir kt.) ir pavojaus nekėlė, jų kiekis nebuvo didelis, E. J. šias šiukšles sutvarkė pats, t. y. surūšiuotas šiukšles (popierių, stiklą, plastiką ir kt.) jis išmetė į tam skirtus viešus konteinerius, o didesnių gabaritų atliekas (metalines talpas, padangas, šiferio plokštes) paliko specializuotoje atliekų surinkimo aikštelėje. Kadangi taip sutvarkius atliekas jokie patvirtinantys dokumentai neišduodami, E. J. jų neturėjo galimybės pateikti nei Departamentui, nei teismui.
5.2. Kai 2019 m. lapkričio 20 d. žemės sklype buvo atliktas patikrinimas dėl privalomojo nurodymo vykdymo ir buvo nustatyta, kad E. J. nesutvarkė dalies atliekų, kurių jis nepastebėjo, šis žemės sklypas 2019 m. rugpjūčio 29 d. jau buvo parduotas V. ir E. P.. Kadangi jis neturi teisės atlikti kokius nors veiksmus šiuo metu jam nuosavybės teise nebepriklausančiame žemės sklype, likusių atliekų sutvarkyti jis nebeturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, E. J. dalies atliekų, esančių žemės sklype, nepašalino ne dėl tyčios, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (dalies atliekų nerado) ir šiuo metu šios savo klaidos neturi jokios galimybės ištaisyti (nėra žemės sklypo savininkas).
5.3. Žemės sklypo patikrinimus atlikęs Departamento pareigūnas R. V. nesilaikė AAVKĮ 12 ir 17 straipsnių reikalavimų, nes šiuos patikrinimus atliko be savininko žinios bei dalyvavimo patekdamas į privatų žemės sklypą, o taip pat nedalyvaujant kviestiniams ar kitiems nesuinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, tiek žemės sklypo patikrinimai, tiek prieš E. J. pradėta administracinio nusižengimo teisena negali būti laikomi teisėtais. Nors Departamento atstovas teismo posėdyje teigė, kad žemės sklypas, kuris buvo tikrinamas, yra atvira teritorija ir patikrinimų metu nebuvo padaryta jokių pažeidimų, tačiau AAVKĮ 17 straipsnyje nėra numatyta jokia išimtinė pareigūno teisė pateikti į privačią atvirą teritoriją prieš tai neinformavus jos savininko.
5.4. Teismas nevertino, kad 2019 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių fiksavimo aktai neatitinka teisės aktuose tokiam dokumentui keliamų turinio, formos ir pildymo reikalavimų, t. y. šie dokumentai buvo surašyti nesilaikant AAVKĮ 16¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų ir negalėjo būti pripažinti teisėtais ir tinkamais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Departamento atstovė Kristina Malaiškaitė prašo šio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ji nurodo, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsakė į visus esminius skundo argumentus, teismo išvados atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde E. J. kaltė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį yra ginčijama teigiant, kad: 1) dalies žemės sklype esančių atliekų E. J. nesutvarkė dėl objektyvių priežasčių – iš privalomojo nurodymo jam nebuvo aiški visų atliekų buvimo vieta, todėl jis nepastebėjo dalies atliekų; 2) Departamento pareigūnas R. V. žemės sklypo patikrinimus atliko pažeisdamas AAVKĮ nustatytą tvarką ir jo surašyti 2019 m. gegužės 23 d. bei 2019 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių fiksavimo aktai neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų.
9. Apygardos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, byloje surinkti duomenys – tai žemės sklypo patikrinimo aktas, faktinių aplinkybių fiksavimo aktai, privalomasis nurodymas bei kiti, patvirtina, kad E. J. laiku, t. y. iki 2019 m. liepos 22 d., neįvykdė jam surašyto 2019 m. gegužės 24 d. privalomojo nurodymo – jis nepašalino atliekų iš jam priklausančio žemės sklypo. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. J. kaltė dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra pilnai įrodyta, todėl, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, detaliai jų nebekartoja.
10. Apeliaciniame skunde ginčijant E. J. atsakomybę pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį teigiama, kad jis iki privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. liepos 22 d., pašalino iš žemės sklypo tas atliekas, kurias jam pavyko rasti, ir negali būti traukiamas atsakomybėn už tai, kad likusių atliekų pakankamai dideliame žemės plote jis paprasčiausiai nerado ir dėl to nesutvarkė. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, su tokiais teiginiais nesutinka, nes jie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Visų pirma, pažymėtina, kad E. J. žemės sklypo taršos atvejis buvo nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) (toliau – NŽT) pareigūnų 2019 m. balandžio 26 d. atlikto patikrinimo metu (Departamento bylos 3-14 lapai). Iš tą pačią dieną surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad žemės sklypo tarša buvo nustatyta vienoje vietoje, užimančioje apie 0,01 ha plotą. Šias aplinkybes patvirtina ir Departamento pareigūno R. V. 2019 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių fiksavimo aktas bei prie minėtų dokumentų pridėtos žemės sklypo taršą atspindinčios nuotraukos (Departamento bylos 17-19 lapai). Iš bylos matyti, kad E. J. 2019 m. gegužės 24 d. privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2019 m. liepos 22 d. iš žemės sklypo pašalinti jame rastas atliekas (Departamento bylos 20 lapas). Pastebėtina, kad E. J. tik skunde apylinkės teismui pradėjo teigti, jog 2019 m. gegužės 24 d. privalomasis nurodymas jam buvo neiškus ir nesuprantamas, o tiksliau – jam buvo neaišku, kur pakankamai dideliame žemės sklype buvo atliekos, kurias jis buvo įpareigotas pašalinti. Tačiau pritartina apylinkės teismui, kad minimame privalomajame nurodyme nėra nieko nesuprantamo – E. J. iš privalomojo nurodymo turinio privalėjo suprasti ir suprato, kad jis buvo įpareigotas iki 2019 m. liepos 22 d. sutvarkyti atliekas, esančias jo žemės sklype, kurios yra susikaupusios pakankamai nedidelėje teritorijoje bei pakankamai gerai matomoje vietoje. Jei kas nors šiame privalomajame nurodyme E. J. buvo neaišku, jis galėjo tai paprastai išsiaiškinti susisiekęs su nurodymą surašiusiu Departamento pareigūnu, tačiau to jis nepadarė ir nesiekė padaryti.
11. Antra, kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, privalomasis nurodymas turi būti vykdomas pilna apimtimi, todėl jei E. J. ir sutvarkė dalį atliekų iš žemės sklypo, tai nepašalina jo atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis, pasibaigus privalomajame nurodyme nurodytam terminui ir patikrinus jo vykdymą, buvo nustatyta, kad E. J. nesutvarkė žemės sklype esančių atliekų ir tai buvo užfiksuota 2019 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių fiksavimo akte bei prie jo pridėtose nuotraukose (Departamento bylos 27-29 lapai). Iš tiesų, byloje esančiose nuotraukose, darytose tiek iki privalomojo nurodymo surašymo, tiek suėjus jame nustatytų reikalavimų įvykdymo terminui, toje pačioje E. J. žemės sklypo vietoje buvo užfiksuotos tos pačios atliekos. Negalima tikėti ir apeliacinio skundo teiginiais, kad iš žemės sklypo pašalinęs dalį atliekų E. J. apie tai pranešė Departamentui. Tai paneigė apylinkės teismo posėdyje dalyvavęs Departamento atstovas, pagal kurį Departamentas jokio pranešimo apie sutvarkytas atliekas iš E. J. negavo. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 24 d. privalomojo nurodymo, E. J. buvo supažindintas ne tik su tuo, ką būtent bei iki kada privalo padaryti, tačiau ir su tuo, kad, įvykdęs privalomąjį nurodymą, nedelsdamas turi apie tai informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną. Tai rodo, kad asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, turi bendradarbiauti su privalomąjį nurodymą surašiusiu pareigūnu. Bylos duomenimis, net ir darant prielaidą, kad iki 2019 m. liepos 22 d. E. J. pašalino dalį atliekų iš jam priklausančio žemės sklypo, apie tai jis Departamentui nepranešė bei nepateikė tai pagrindžiančių duomenų (pavyzdžiui, nuotraukų, jei atliekas, kaip pats teigė, tvarkė savo jėgomis). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad E. J. atliekų iš žemės sklypo iki 2019 m. liepos 22 d. nepašalino.
12. Sprendžiant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, yra svarbios ir aplinkybės, apibūdinančios jo veiksmus, pastangas siekiant įvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J. bandė klaidinti tiek Departamentą, tiek teismą apie jo pastangas įvykdyti jam surašytą 2019 m. gegužės 24 d. privalomąjį nurodymą, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad E. J. dėl jam asmeniškai nesuprantamo privalomojo nurodymo į jį surašiusį Departamento pareigūną nesikreipė, taip pat nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo galimumo ar patarimų kaip jį vykdyti, ignoravo jam nurodytas pareigas, darytina išvada, kad jo skundo teiginiai (didelė žemės sklypo teritorija, neaiškus ir nesuprantamas privalomasis nurodymas, sunkiai surandamos atliekos ir kt.) nėra pateisinantys jo neveikimą nevykdant jam surašyto privalomojo nurodymo. Taigi, Departamento pareigūno 2019 m. gegužės 24 d. E. J. surašyto privalomojo nurodymo neįvykdymo laiku, t. y. 2019 m. liepos 22 d., faktas byloje yra įrodytas. Ši jo veika atitinka ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Departamento pareigūno R. V. surinkti duomenys, o tiksliau – 2019 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių fiksavimo aktai, negalėjo būti pripažinti įrodymais todėl, kad jis į privačią teritoriją pateko be tinkamo asmens sutikimo. AAVKĮ 17 straipsnyje nustatyta, kad į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu (1 dalis); esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų; tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas (2 dalis). Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame buvo nustatyta tarša atliekomis, šioje byloje aktualiu laikotarpiu priklausė E. J. ir pastarasis ar jo atstovas faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje nedalyvavo. Kita vertus, atliekos buvo išpiltos atvirame, neužtvertame žemės sklype. Kaip minėta anksčiau, šio žemės sklypo taršos atvejis buvo nustatytas NŽT pareigūnų 2019 m. balandžio 26 d. patikrinimo metu, apie šį patikrinimą E. J. pranešus, tačiau jam nedalyvaujant. Pažymėtina ir tai, kad Departamento pareigūnas 2019 m. gegužės 16 d. netikrino ir nevertino tai, kas nebuvo tikrinama ankstesnio NŽT patikrinimo metu, o atliko tik atliekų apžiūrą bei vėliau patikrino, tik kaip E. J. vykdo privalomąjį nurodymą. Taigi, žemės sklypo savininko E. J. teisės tuo aspektu, kad faktinių duomenų patikrinimai atvirame žemės sklype, kurio teritorija buvo užteršta atliekomis, buvo atliekami savininkui nedalyvaujant, nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad duomenys, gauti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui atliekant patikrinimus, yra neteisėti. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2019 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių fiksavimo aktai neatitinka jų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šiuose dokumentuose užfiksuoti šioje byloje reikšmingi duomenys yra neteisingi bei turėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui.
14. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismui atlikus pakankamai išsamų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimą, skundžiamoje nutartyje E. J. kaltės turinys yra pakankamai detalizuotas ir atskleistas. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, E. J. veiksmai negali būti pateisinami neatidumu ir jie turi būti vertinami kaip jo aplaidumas. Taip pat apygardos teismas, susipažinęs su byloje surinktais E. J. charakterizuojančiais bylos duomenimis, įvertinęs, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jam paskirta bauda nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl pagrindo ją švelninti taip pat nėra. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.