Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M.Š.pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo motina M.Š. įstatyme nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas, todėl, pasak pareiškėjo, yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina M.Š. priėmė palikimą po sutuoktinio B.Š. mirties, pradėdama faktiškai visą turtą valdyti. Pareiškėjas pažymi, jog M.Š., kaip mirusiojo sutuoktinė, yra paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinė. Po B.Š. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo, taip pat B.Š. nebuvo sudaręs testamento, tą patvirtina 2019 m. gegužės 8 d. Šalčininkų rajono notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės išduotas liudijimas ir Testamentų registro išrašas. Po B.Š. mirties, M.Š. liko gyventi namie, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., iki B.Š. mirties prižiūrėjo ir slaugė jį šiame name, rūpinosi. Taip pat iš 2024 m. birželio 12 d. Gyventojų registro išrašo matyti, jog nuo 1977 m. balandžio 20 d., t. y. praktiškai iškart po santuokos sudarymo, M.Š. deklaravo savo gyvenamąją vietą sutuoktinio B.Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir mokėjo už elektros energiją, remontavo namą, prižiūrėjo ūkinius pastatus, laikė ūkį, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, sodino daržą, jį prižiūrėjo, taip pat prižiūrėjo miško plotą, tvarkėsi kaip galėjo po sutuoktinio mirties likusioje valdoje ir žemės sklypuose. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog M.Š. palaidojo B.Š. savo lėšomis. Ginčo dėl palikimo po B.Š. mirties priėmimo nėra, niekas kitas nepretenduoja į po pareiškėjo tėvo mirties atsiradusį palikimą.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (santuokos sudarymo įrašo Nr. 234) nustatyta, kad B.Š. ir M.Š. 1976 m. lapkričio 20 d. Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Remiantis į bylą pateiktu Gyventojų registro išrašu, gautu iš VĮ Registrų centro, nustatyta, jog M.Š. turėjo vieną nepilnametį vaiką (pareiškėją) M.Š. Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, jog B.Š. mirė 2000 m. rugpjūčio 31 d., mirusysis nebuvo sudaręs testamento, duomenų apie paveldėjimo bylos sudarymą nėra (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog M.Š. mirė 2018 m. gegužės 10 d.

8. Remiantis Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Dieveniškių seniūnijos 2023 m. liepos 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)ir Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog B.Š.i nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, registrų centro byloje pažymėtas 1A1/m su veranda 1a1/ž ir ūkio pastatai 211/m, 311/m, esantys Vaškelių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. sav. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas nurodo, jog žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. lapkričio 21 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.8-85-11753, priklausė B.Š., t. y. jis buvo nurodytų nekilnojamųjų daiktų naudotojas.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

9. Pareiškėjas M.Š.prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina M.Š., gim. 1939 m. kovo 5 d., mirus jos sutuoktiniui B.Š. gim. 1934 m. birželio 25 d., priėmė visą jo palikimą, pradedama faktiškai jį valdyti.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

11. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

13. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B.Š. mirė būdamas vedęs M.Š., bei turėjo vieną sūnų (pareiškėją) M.Š.. Remiantis byloje pateiktu Gyventojų registro išrašu, gautu iš VĮ Registrų centro, nustatyta, jog M.Š. 1977 m. balandžio 20 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., t. y. nepraėjus metams po sudarytos santuokos su B.Š.. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog B.Š. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, registrų centro byloje pažymėtas 1A1/m su veranda 1a1/ž ir ūkio pastatai 211/m, 311/m, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) tenka B.Š. nuosavybėn kaip naudotojo.

15. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

16. M.Š. yra paveldėtoja CK 5.13 straipsnio pagrindu. M.Š. po savo sutuoktinio B.Š. mirties priėmė jai pagal įstatymą tenkančią palikimo dalį pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina aplinkybės, jog M.Š. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius, remontavo namą ir prižiūrėjo ūkinius pastatus, sodino bei prižiūrėjo daržą, mišką, tvarkėsi likusioje valdoje ir žemės sklypuose. Bylos duomenimis, ginčo dėl palikimo po B.Š. mirties priėmimo nėra, joks kitas asmuo nepretenduoja į po B.Š. mirties atsiradusį palikimą.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M.Š. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui B.Š, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad M.Š. po sutuoktinio B.Š. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M.Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B.Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. rugpjūčio 31 d. atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjui M.Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl turto, likusio po M.Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.