Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-09-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-18354-1070/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
e2YT-18354-1070/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
J. K., Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (el. b. l. 1-4).

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis J. K., kuris nepaliko testamento. J. K. sutuoktinė B. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo seneliai turėjo tik vieną vaiką, t. y. dukrą J. K. (pareiškėjo motiną). Pareiškėjo senelį nepaliko testamento. Po B. K. mirties nei pareiškėjo senelis, nei motina J. K. nesikreipė į notarų biurą dėl B. K. palikimo priėmimo. Po B. K. mirties liko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurią pareiškėjo seneliai įsigijo 2010 m. birželio 23 d. Po sutuoktinės mirties pareiškėjo senelis naudojosi abiem sutuoktiniams priklausančiais daiktais (baldais, indais bei kitais kilnojamaisiais daiktais bei žemės sklypu). J. K. augino daržoves žemės sklype, turėjo šiltnamį, mokėjo komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso Kauno rajono savivaldybei ir buvo suteiktas abiem pareiškėjo seneliams gyventi. Po B. K. mirties J. K. liko gyventi minėtame bute. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo senelis priėmė sutuoktinės palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad J. K. priėmė B. K. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo negavo pranešimo apie galimą palikėjos B. K. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti (el. b. l. 50-52).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo spręsti paduotą pareiškimą teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus. Teigia, kad neturi duomenų apie mirusios palikimo priėmimą (el. b. l. 43-46).

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareikštu prašymu (el. b. l. 60).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutuoktiniai B. K. ir J. K. buvo pareiškėjo seneliai (el. b. l. 5, 6, 9, 12). Pareiškėjo seneliai buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Santuokoje jie įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15, 16), gyveno Kauno rajono savivaldybei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelė B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Nei pareiškėjo motina, nei jo senelis J. K. nesikreipė į notarų biurą dėl B. K. palikimo priėmimo (el. b. l. 10). Iš rašytinių pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad Po B. K. mirties jos sutuoktinis J. K. liko gyventi Kauno rajono savivaldybei priklausančiame bute, kuriame buvo mirusios B. K. daiktai, perimti J. K.. J. K. ir toliau augino daržoves bendrosios jungtines nuosavybės teise valdytame sklype, mokėjo mokesčius už butą, kuriame gyveno kartu su B. K. (el. b. l. 27-29)

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad J. K. po savo sutuoktinės B. K. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, perėmė jos asmeninius daiktus, elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo ir priežiūros. J. K. toliau naudojosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo šį turtą, mokėjo mokesčius už bendrai valdytą butą.

Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad J. K. po savo sutuoktinės B. K. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. K. ir B. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina