Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. G. ir G. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, (toliau – Ieškovė, Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovams A. G. ir G. J. tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 50 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 4) iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtoje fizinių asmenų šeimoje; 5) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

2. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai G. J. ir A. G. Nepilnametis yra netekęs tėvų globos. Atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo, vaiko atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina ir geriausių vaiko interesų neužtikrina. Be to, atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškinyje pažymima, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, t. y. vaiko motina buvo išvežta gimdyti, o vaiko tėvas atsisakė vaiku rūpintis ir vaikas liko be įstatyminio atstovo. 2023 m. sausio 27 d. bendrauta su atsakove, kuri nurodė, kad ji sūnų paliko šeimos socialinei darbuotojai, o jos sugyventinis į namus negrįžo, nes turi dirbti ir išlaikyti šeimą. Atsakovė teigė, kad ji savo vaiku geba pasirūpinti ir su sugyventiniu sutaria gerai, jos sugyventinis alkoholio nevartoja, prieš ją ir vaiką nesmurtauja. Specialistams abejonių kėlė moters gebėjimas suprasti, ko jos klausiama, bei gebėjimas adekvačiai vertinti situaciją. Tą pačią dieną specialistai bendravo su atsakovu, kuris nurodė, kad kai jam paskambino šeimos socialinė darbuotoja ir pranešė, jog jo sugyventinė išvežama gimdyti, jis iš karto grįžti į namus negalėjo, nes dirbo. Taip pat sakė, kad jis dirba Kaune ir į Kazlų Rūdą negrįžta kiekvieną vakarą, grįžta kartą per savaitę. Atsakovas pasakojo, kad anksčiau jis kartais vartodavo alkoholį ir yra buvę atvejų, kada jis smurtavo prieš atsakovę. Pasak vyro, šiuo metu jis alkoholio nevartoja, prieš sugyventinę nesmurtauja. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė keletą dienų piktybiškai neįsileido socialinio darbuotojo į namus, motyvuodama, kad jai nebuvo nuotaikos, be to, atsakovas į namus grįžta vieną kartą per savaitę, moteris negeba užtikrinti visavertės mitybos sau ir vaikui (būna atvejų, kai skambina darbuotojui ir prašo pagalbos, kad atvežtų maisto, kadangi namuose jo stinga). Įvertinus visas aplinkybes ir tai, kad tėvai nenurodė kitų asmenų, galinčių pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, vaikas buvo saugiai apgyvendintas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kazlų Rūdos socialinės paramos centro Globos centro budinčios globėjos šeimoje. 2023 m. sausio 30 d. VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras pateikė informaciją, kad atsakovai šeimos pagalbos plane priimtus įsipareigojimus vykdo iš dalies. Be to, atsakovai neatsižvelgė į specialistų rekomendacijas, neugdė vaiko (dažniausiai berniukas buvo randamas sėdintis arba vežimėlyje ir tamsioje aplinkoje). 2023 m. sausio 31 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, įvertinus rizikos / apsaugos veiksnius vaiko atžvilgiu, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaikui laikinosios priežiūros priemonę, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2023 m. sausio 31 d. buvo gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnų pranešimas, kad Krizių centre motina smurtavo prieš mažametį sūnų, taip pat kartu buvo kūdikis (nepilnamečio brolis), motina įvykio metu buvo blaivi. 2023 m. sausio 31 d. bendraujant su atsakove ji nepripažino, kad smurtavo prieš vyresnį sūnų, moteris savo veiksmų nevertino kaip fizinio smurto. Atvykusiems specialistams moteris įvardijo, kad jai yra per sunku rūpintis dviem vaikais. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. sausio 20 d. nutartimi leido paimti nepilnametį iš jo įstatyminių atstovų (atsakovų). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirta fizinių asmenų šeima, gyvenanti Vilniaus mieste. 2023 m. balandžio 13 d. apsilankymo pas nepilnamečio vaiko globėjus metu laikinoji globėja nurodė, kad berniukas motinos beveik nepažįsta, vaiko tėvai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Be to, buvo organizuojami trys vaiko ir tėvų susitikimai, tačiau vaiko motina į susitikimą atvyko tik vieną kartą, į kitus neatvyko. Pažymėjo, kad į vieną iš susitikimų jie patys vežė vaiką į Kazlų rūdą. Taip pat nurodė, kad iš tėvų pusės trūksta iniciatyvos ir motyvacijos atkurti ryšį su vaiku.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad, paėmus vaiką iš atsakovų, buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas – 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. spalio 19 d. vyko atvejo vadybos posėdžiai. Dirbant su šeima pastebėta, kad atsakovė yra linkusi meluoti šeimos socialinei darbuotojai. Nuo 2023 m. spalio 3 d. šeimai paskirtas individualios priežiūros darbuotojas. 2023 m. spalio 24 d. Tarnyboje gauta informacija iš Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad nepilnamečio pasiekimais domisi abu laikinieji globėjai. Informacijos apie tai, kad vaiko tėvai domėtųsi vaiko ugdymu tiesiogiai – kreipiantis į ugdymo įstaigą – nėra, todėl ieškovės teigimu, šioje dalyje vaiko tėvai yra nusišalinę nuo vaiko. Be to, 2023 m. spalio 25 d. Tarnyboje gauta informacija iš VšĮ SOTAS, kurioje nurodoma, kad vaiko globos procesas vyksta sklandžiai: globėjai rūpinasi berniuko tiek fiziniais, tiek emociniais poreikiais, rūpinasi globotinio sveikata, vyksta pas gydytojus suplanuotais laikais, vykdo jų rekomendacijas. Globėjai atsiliepia į skambučius, sudaro sąlygas apsilankyti šeimoje, teikia informaciją apie globotinį. Globos centre 2023 m. birželio 27 d. dieną įvyko atsakovės ir nepilnamečio susitikimas. Atsakovė rodė iniciatyvą bendrauti su vaiku, kalbino nepilnametį, klausė globėjų apie vaiką, buvo paėmusi jį ant rankų. Vėliau buvo planuojami kiti susitikimai, bet jie neįvyko, nes atsakovė juos atšaukdavo. Dažniausiai skambindavo ir domėdavosi vaiku atsakovė, su atsakovu buvo bendrauta tik kelis kartus. Atsakovė bendraudama su globos koordinatore sakydavo, kad nori, jog vaikas augtų su ja, informuodavo apie tai, kad pagerino namų sąlygas, domėjosi vaiko sveikata.

4. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad surinkus atsakovą charakterizuojančią informaciją, nustatyta, jog atsakovas yra ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, pagal Sodros duomenų išrašą informacijos apie vyro gaunamas pajamas nėra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje informacijos, jog atsakovo darbingumo lygis būtų sumažėjęs, nėra. Surinkus atsakovę charakterizuojančią informaciją nustatyta, kad atsakovė nėra teista, yra bausta administracine tvarka vieną kartą už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Sodros duomenų išraše matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos yra šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka, kitų pajamų moteris negauna. Atsakovė Užimtumo tarnyboje nėra registruota. Vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje esančia informacija, atsakovė darbinga 50 proc.

5. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovai savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė. Taip pat nurodė, kad per visą laikinosios globos laikotarpį vaiko tėvai nesikreipė į šeimos socialinę darbuotoją, atvejo vadybininkę ar globos koordinatorę dėl galimybės su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškovės teigimu, atsakovai vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti vaiką, visiškai juo nesirūpina, todėl jiems apribotina tėvų valdžia vaiko atžvilgiu. Kadangi atsakovai nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą, jo nelanko pakankamai dažnai, artimų ryšių su nepilnamečiu sūnumi nepalaiko (vaikas pasimatymo metu atsakovės neidentifikavo kaip motinos), nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, ieškovės vertinimu, tėvų valdžia atsakovams vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai. Be to, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į nepilnamečio amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių priteistinas išlaikymas: iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 250 eurų (tai yra vienintelis atsakovo vaikas), o iš atsakovės po 50 eurų (atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką bei darbinga 50 proc.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Be to, ieškovė pažymėjo, kad vaiko laikinoji globa vyksta sklandžiai, globėjai sudaro vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jo amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos, tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta fizinių asmenų šeima. Nekilnojamo turto registro 2023 m. lapkričio 9 d. duomenimis, nepilnametis neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

6. Atsakovai A. G. ir G. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad visiškai nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo atmesti visus ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad abu baigė tėvystės įgūdžių mokymus. Be to, atsakovė pripažįsta savo sveikatos sutrikimą, neįgalumą, esantį nuo gimimo, nurodė, kad gydosi, vartoja vaistus, lanko psichologo užsiėmimus. Taip pat nurodė, kad jie yra vaiko biologiniai tėvai, yra emocinis ryšys. Atsakovai stengiasi rūpintis vaiku, nori būti su savo vaiku, bendrauja su socialine darbuotoja, vykdo jos nurodymus. Atsakovų teigimu, jų būstas dabar yra tvarkingas su patogumais, be to, jie nevartoja alkoholio. Atsakovai taip pat nurodė, kad nesutinka, jog jų vaikas nei laikinai, nei pastoviai gyventų su svetimais asmenimis, taip pat nesutinka mokėti išlaikymo, kadangi patys nori ir yra pasirengę savo vaiką auginti, ugdyti, rūpintis. Atsakovų teigimu, jie stengiasi vykdyti tėvų pareigas, nevengia jų, taip pat nesielgė žiauriai su vaiku.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, kad vaikas laikinuosius globėjus vadina tėčiu ir mama, tarp vaiko ir globėjų yra susiformavęs ryšys, priešingai nei tarp vaiko ir atsakovų. Informacijos, kad atsakovai teiktų išlaikymą vaikui, nėra.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Papildomai nurodė, kad tvarkosi namuose, lanko psichologo konsultacijas, vyras negeria, dirba. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu namų sąlygos geros, namai sutvarkyti. Paaiškino aplinkybes dėl įvykio, kurio metu trenkė mažamečiam vaikui, nurodė, kad jai buvo sunku su dviem vaikais, gailisi dėl tokio savo poelgio. Nurodė, kad šiuo metu ieškosi darbo. Be to, domisi vaiku, jam paskambina, pastaruoju metu norėjo susitikti su vaiku, tačiau vaiko globėjai neleido, nes vaikas susirgo. Pažymėjo, kad bendrauja su socialiniais darbuotojais, žalingų įpročių neturi. Paaiškino, kad neteikia išlaikymo vaikui, kadangi neturėjo pajamų. Atsakovė teigė, kad gebėtų pasirūpinti vaiku ir jo poreikiais, psichologų konsultacijos padėjo suprasti, kaip reikia rūpintis vaiku.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas G. J. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad ieškovė pateikė daug melagingų parodymų. Paaiškino, kad atsakovė turi sergantį tėvą, eidavo pas jį jam padėti, dėl to atsakovės nebūdavo namuose ir ji negalėjo įsileisti socialinių darbuotojų, kurie atvykdavo nepranešę. Pažymėjo, kad šiuo metu dirba pavienius darbus, greitu metu registruosis Užimtumo tarnyboje. Be to, planuoja įsidarbinti legaliai, kad galėtų išlaikyti šeimą. Nurodė, kad prieš mėnesį pradėjo gauti geras pajamas, uždirba 40–50 Eur per dieną, dirba kiekvieną darbo dieną, kartais dirba viršvalandžius. Paaiškino, kad išlaikymo vaikui neteikė, nes gaudavo mažas pajamas, pradėjęs gauti didesnes pajamas, išlaikymo taip pat neteikė, kadangi nežinojo, kokio išlaikymo reikia vaikui, be to, žinojo, jog vaiku pasirūpins globėjai. Nurodė, kad vaikui galėtų skirti 250 Eur išlaikymą. Uždirbtus pinigus skyrė būsto remontui. Taip pat paaiškino, kad maždaug 3– 4 mėnesius visiškai negeria alkoholio, nesmurtauja prieš atsakovę, stengiasi nekonfliktuoti su policijos pareigūnais, nedaryti nusižengimų. Be to, stengiasi namuose palaikyti tvarką, kurti namų jaukumą, kad namuose vaikams nieko netrūktų, būtų švaru ir tvarkinga, jog vaikai nesusižalotų, nebūtų šeiminių konfliktų. Nurodė, kad su vaiku gyvai nesimatė nuo vasario mėnesio, kadangi sirgo, neturėjo finansinių galimybių atvykti į Vilnių. Šiuo metu taip pat neturi galimybės susitikti su vaiku, kadangi globėjai pranešė, kad vaikas susirgęs. Paaiškino, kad klausinėdavo vaiko globos koordinatorės apie vaiko sveikatą, dėl galimybių susitikti. Dėl nuotolinio bendravimo tartis nebandė. Iš vaiko globėjų sužinojo, kad vaikas turi sveikatos problemų, tačiau gyvendamas su vaiku, jo sveikatos sutrikimų nepastebėjo.

10. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Dovilė Ulbinienė nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė juos atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai baigė tėvystės įgūdžių mokymus, atsakovė dalyvavo 7 užsiėmimuose, atsakovas – 6 užsiėmimuose, 2 val. trukmės. Be to, atsakovė pripažįsta savo sveikatos sutrikimą, gydosi, vartoja vaistus, lanko psichologo užsiėmimus. Pažymėjo, kad tarp vaiko ir atsakovų yra kraujo, emocinis ryšys, atsakovai nori rūpintis savo vaiku, be to, jie bendrauja su socialine darbuotoja, vykdo jos nurodymus. Atsakovų būstas yra tvarkingas, su patogumais, atsakovas nevartoja alkoholio. Paaiškino, kad žiauraus elgesio su vaiku nebuvo, atsakovai nevengia vykdyti savo pareigų, atvyko į teismo posėdį, susitvarkė būstą, atsakovas žadą susirasti legalų darbą, žino, kad vaiką reikia vesti pas gydytojus. Pažymėjo, kad tėvams sudaromos kliūtys su vaiku susitikti Vilniuje – sudaromos galimybės susitikti tik penktadieniais, globėjai pranešdavo, kad vaikai serga. Paaiškino, kad visi klysta ir daro klaidų, dėl to negalima vadovautis tuo, kaip buvo anksčiau, ir manyti, jog taip bus ir ateityje, dėl to atsakovai turi gauti pagalbą rūpinantis vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

12. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2064-374/2023 išduotas teismo leidimas paimti B. J. iš jo tėvų A. G. ir G. J.

13. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. nustatyta laikinoji globa, vaikas apgyvendintas laikinųjų globėjų šeimoje.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21750-534/2023 atsakovei A. G. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko G. G. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui po 50 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Šiam atsakovės vaikui tėvystė nenustatyta, tačiau, ieškovės duomenimis, vaiko tėvas taip pat yra atsakovas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

15. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

16. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių.

17. Taigi pagal įstatymą nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt., ką bylos nagrinėjimo metu pabrėžė atsakovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

18. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai tėvų valdžios savo mažamečiam sūnui neįgyvendina, vaikui nuo 2023 m. vasario 22 d. nustatyta laikinoji globa laikinų globėjų šeimoje. Per visą vaiko laikinos globos laikotarpį, trunkantį jau vienerius metus, įvyko trys tėvų susitikimai su vaiku 2023 m. kovo, gegužės ir birželio mėn., atsakovas dalyvavo dviejuose iš jų, vienas iš susitikimų įvyko ir buvo organizuotas pačių globėjų iniciatyva. Paskutinio susitikimo 2023 m. birželio mėn. metu atsakovė paklausė, ar būtina atvažiuoti liepos mėn., nes jau buvo birželį, į ką globėjai atsakė, kad atvažiuoti būtina, nes svarbu turėti kuo dažnesnius susitikimus su vaikais. Iš laikinųjų globėjų pateiktos informacijos matyti, kad globos koordinatorė buvo organizavusi dar kelis susitikimus, tačiau patys tėvai juos atšaukė (el. b. 1 t., b. l. 105). Nors duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovai buvo linkę pateisinti tokį ilgą nebendravimo su vaiku laikotarpį, pavyzdžiui, pinigų kelionei į Vilnių neturėjimu, pačių laikinųjų globėjų elgesiu (ką, kaip matyti iš laikinųjų globėjų pateiktos informacijos, atsakovai yra darę ir anksčiau: socialinei darbuotojai atsakovė sakė, kad vieną iš organizuotų sutikimų atšaukė globėjai, nes globos koordinatorė tuo metu atostogauja, tačiau, globėjų teigimu, susitikimas buvo atšauktas pačių tėvų) (el. b. 1 t., b. l. 37, 105), teismo vertinimu, atsakovai, teigiantys, kad nori ir gali patys pasirūpinti vaiku, nepagrindė, jog nuo 2023 m. birželio mėn. negalėjo susitikti su vaiku dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178, 185 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad atvejo vadybos procese atsakovams buvo išaiškinta galimybė pasinaudoti nemokamo transporto paslauga (el. b. 1 t., b. l. 47). Aplinkybė, kad atsakovai, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, buvo sutarę su vaikais susitikti teismo posėdžio dieną, neturi esminės teisinės reikšmės, nes teismas vertina atsakovų elgesį viso laikinos globos metu, o ne vien pavienius veiksmus, atliktus bylos nagrinėjimo metu.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės apylinkės teismui 2023 m. vasario 20 d. išdavus teismo leidimą paimti vaiką iš atsakovų, jiems buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės priežiūros bei individualios priežiūros darbuotojos paslaugos, tačiau bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tik socialinės darbuotojos iniciatyva, atsakovų mobilieji telefonai dažnai būna išjungti, ne visada įsileidžia į namus (el. b. 1 t., b. l. 46–47). Taigi atsakovams buvo teikiama visa būtina socialinė ir net individualios priežiūros pagalba, tačiau atsakovai arba nebuvo linkę ja pasinaudoti, arba naudojosi tik tiek, kiek jiems patiems buvo naudinga tenkinant jų pačių asmeninius poreikius bei interesus.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai ne tik nepalaiko su vaiku nuolatinio bendravimo, dėl ko atsakovų ir vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs, vaikas neidentifikuoja atsakovų kaip savo tėvų, tačiau atsakovai taip pat neteikia vaikui išlaikymo (motyvuoja tuo, kad arba neturi pinigų, arba mano, jog globėjai pasirūpins vaiku), nesidomi vaiko ugdymo procesu (el. b. 1 t., b. l. 39), t. y. nepaisant baigtų tėvystės įgūdžių mokymų, yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei ugdymo, kas yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį (kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais).

22. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, viena iš atsakovų bendro gyvenimo problemų buvo atsakovo alkoholio bei smurto prieš atsakovę vartojimas (el. b. 1 t., b. l. 41–58, 103). Nors teismo posėdžio metu abu atsakovai teigė, kad atsakovas nebevartoja alkoholio, atsakovas nurodė, kad negeria 3–4 mėnesius, atsakovė palankiai atsiliepė apie atsakovą, tačiau 2023 m. spalio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas pripažino, kad pasitaiko alkoholio vartojimo atvejų, nei individualių psichologo konsultacijų, nei priklausomybių konsultanto konsultacijų nelanko (el. b. 1 t., b. l. 44). Tas pačias aplinkybes, t. y. kad nevartoja alkoholio ir nesmurtauja prieš sugyventinę, kaip matyti iš ieškinyje pateiktos informacijos, atsakovas buvo nurodęs ir vaiko paėmimo iš tėvų procese 2023 m. sausio mėn., tačiau 2023 m. gegužės 29 d. atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė pripažino, kad pasitaiko tiek atsakovo alkoholio vartojimo, tiek smurto atvejų (el. b. 1 t., b. l. 43), 2023 m. spalio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu alkoholio vartojimą pripažino pats atsakovas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas taip pat yra du kartus teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), paskutinį kartą už 2023 m. gegužės 2 d. padarytą nusikalstamą veiką (el. b. 1 t., b. l. 33–36). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas yra išsprendęs alkoholio ir (ar) smurto vartojimo problemą, ir dėl to vaikui būtų užtikrinta saugi aplinka atsakovų namuose (CPK 178, 185 straipsnis).

23. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje ir atsakovų pripažintomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovai faktiniu elgesiu nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų, formaliai bendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nebendrauja su vaiku ir apsiriboja tik formaliu domėjimusi vaiku. Pagal ieškovės nurodytą informaciją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21750-534/2023 atsakovei A. G. neterminuotai apribota motinos valdžia kito nepilnamečio vaiko G. G. atžvilgiu; atsakovas, nors žadėjo, tačiau iki šiol nėra pripažinęs savo tėvystės šio vaiko atžvilgiu. Taigi atsakovų vaikai kartu su atsakovais negyvena, jiems nustatyta laikinoji globa. Šie duomenys, vertinant sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovai nėra motyvuoti įgyvendinti tėvų valdžią savo vaikų atžvilgiu, o jų nesutikimas su ieškiniu yra formalaus pobūdžio ir nėra grindžiamas siekiu užtikrinti vaiko geriausius interesus.

24. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas rūpintis, auginti ir auklėti vaiką, vaiku visiškai nesirūpina, ir objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų mažamečiam sūnui B. J. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

25. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

26. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

27. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

28. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis).

31. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

32. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio G. J. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais. Vaiko laikinos globos metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktą vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktą, vaiko laikinoji globa vykdoma tinkamai.

33. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, B. J. gyvenamoji vieta nustatoma su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

34. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

35. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

36. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės A. G. nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 50 Eur, o iš atsakovo G. J. – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 317 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

38. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

39. Pagal bylos duomenis, atsakovai oficialiai niekur nedirba, atsakovei 50 proc. yra apribotas darbingumas, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas ribotas darbingumas, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma (50 Eur) yra itin maža, kita vertus, atsakovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, vieninteles atsakovės pajamas sudaro šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma (250 Eur) neviršija orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba, nors su ieškinio reikalavimu nesutiko, tačiau patvirtino, jog galėtų skirti 250 Eur / mėn. vaiko išlaikymui, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės A. G. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui B. J. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, iš atsakovo G. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui B. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

40. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42. Atsakovė A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

43. Atsakovas G. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

44. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, B. J. gyvenamąją vietą nustatyti su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai laikinaisiais globėjais, paskiriant juos nepilnamečio vaiko B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų administratoriais.

Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.