Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-25 · Byla Nr. 2KT-86/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
2KT-86/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Advokatai
Romualdas Mikliušas, Vilius Masiulis
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-86/2014Procesinio sprendimo kategorija:98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-902-425/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2KT-902-425/2014, kurioje turi būti išspręstas Visagino miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-246-724/2014 perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas.

Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-246-724/2014 2014 m. lapkričio 6 d. gautas ieškovo A. S. pareiškimas dėl visų Visagino miesto apylinkės teismo teisėjų ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo, grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas V. M. Panevėžio apygardos teismui pateikė skundą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo G. A. procesinės ir neprocesinės veiklos, o Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareikalavo G. A. pasiaiškinti dėl skunde nurodytų aplinkybių.

Civilinę bylą Nr. 2-246-724/2014 nagrinėjantis Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas G. A. 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi nusišalino nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir perdavė nusišalinimo klausimą nagrinėti didžiausią patirtį turinčiam Visagino miesto apylinkės teismo teisėjui V. C.. Teisėjas V. C. 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-246-724/2014 nagrinėjimo visų Visagino miesto apylinkės teismo teisėjų vardu. Nusišalinimo pagrįstumo ir bylos perdavimo kitam teismui tikslingumo klausimą perdavė spręsti Panevėžio apygardos teismui. Nutartyje nurodoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas tyrimas dėl UAB “Vilstata” civilines bylas nagrinėjančių ir bylų procese dalyvaujančių Visagino miesto valstybės institucijų tarnautojų galimai nusikalstmų veiksmų. Atliekant šį tyrimą į Specialiųjų tyrimų tarnybą apklausai buvo kviečiamos Visagino miesto apylinkės teismo darbuotojos. Nusišalinusio teisėjo G. A. nuomone, vienos iš proceso šalių inicijuotas tyrimas yra akivaizdus siekis daryti poveikį bylą nagrinėjančiam teisėjui, teismo posėdžių sekretorei bei kitiems Visagino miesto apylinkės teismo teisėjams (nušalinimai pareikšti teisėjams G. B. ir V. V. bei visiems kitiems teisėjams civilinėse bylose Nr. 2-311-758/2014 ir Nr. 2-874-844/2014), sukompromituoti juos aukštesnės instancijos teismų akyse. Pažymima, kad proceso metu nušalinimai teisėjui (teisėjams) nebuvo reiškiami.

Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas A. S. pareiškė nušalinimą ir Panevėžio apygardos teismui, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. lapkričio 24 d. gauti pareiškėjo A. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas G. A. nusišalino nuo civilinių bylų Nr. 2-1049-724/2014, Nr. 2-246-724/2014 ir Nr. 2-1255-724/2014 nagrinėjimo. Pareiškėjo nuomone, nusišalindamas teisėjas G. A. pripažįsta, jog jis negali savarankiškai nagrinėti šių civilinių bylų, nes dėl sprendimų jose priėmimo turi aiškintis Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Be to, pareiškėjo vertinimu, V. M. skundas nėra organizacinis ir nėra skundas dėl teisėjo etikos, o procesinis ir dėl to susijęs su teisingumo vykdymu. Teisėjo pažintis su bylos šalimi yra pagrindas nušalinti teisėją, o teisėjo sprendimų neatitiktis teismų praktikai yra procesinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos teismui pareikštas nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apylinkės teismo visiems teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimus sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Tuo atveju, kai nušalinimas pareikštas apylinkės teismo visiems teisėjams ir atitinkamo apygardos teismo visiems teisėjams, klausimą dėl jo pagrįstumo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju iš Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d. nutarčių turinio galima spręsti, kad Visagino miesto apylinkės teismas nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo Nr. 2-246-724/2014 in corpore. CPK nėra numatyta, kad teismo (teisėjo) nusišalinimo pagrįstumą turėtų įvertinti didžiausią patirtį turintis atitinkamo teismo teisėjas ar aukštesnės instancijos teismas. Teismų nutartys dėl nušalinimo ar nusišalinimo pagal CPK nėra skundžiamos apeliacine tvarka. Vadinasi, šioje situacijoje, nusišalinus Visagino miesto apylinkės teismui, Panevėžio apygardos teismas turi spręsti civilinės bylos Nr. 2-246-724/2014 perdavimo kitam jo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui klausimą (CPK 34 str. 3 d.).

Nušalinimą pareiškęs ieškovas abejoja Panevėžio apygardos teismo nešališkumu dėl to, kad šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paprašė Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. paaiškinimo dėl skundo, kurį padavė atsakovas V. M.. Kaip pareiškėjui jau žinoma iš kitų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriose išspręsti nušalinimo pagrįstumo analogišku pagrindu klausimai, administracinės veiklos priežiūros subjektams nagrinėjant asmenų skundus dėl teisėjų veiksmų įprasta praktika yra paprašyti teisėjo paaiškinimo dėl skunde nurodytų aplinkybių. Faktas, kad administracinės veiklos priežiūros subjektas pareikalauja teisėjo paaiškinimo dėl aplinkybių, kurias asmenys nurodo skunduose dėl konkrečių teisėjų veiksmų, nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu būdu reikalaujama pasiaiškinti dėl konkrečių priimtų procesinių sprendimų ar pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą principas. Šis faktas pats savaime nereiškia nei to konkretaus teisėjo, kurio veiksmai skundžiami neprocesiniu skundu, nei juo labiau, kurio nors kito to paties ar kito teismo teisėjo, kurio atžvilgiu administracinės veiklos priežiūrą vykdo tas pats subjektas, šališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2KT-77/2014, Nr. 2KT-78/2014). Tuo pačiu konstatuotina, kad paaiškinimo iš teisėjo pareikalavimas nereiškia paties administracinės veiklos priežiūros subjekto, pareikalavusio pasiaiškinimo, šališkumo, o priešingai – parodo tinkamai vykdomas išorinio administravimo funkcijas (Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Administravimo teismuose nuostatų 10.4 p.).

Papildomai gautuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teisėjas G. A. nusišalino nuo civilinių bylų Nr. 2-1049-724/2014, Nr. 2-246-724/2014 ir Nr. 2-1255-724/2014 nagrinėjimo, nesudaro pagrindo nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo vertinimas, kad minėtasis V. M. skundas dėl teisėjo G. A. veiksmų yra procesinis skundas. Pareiškėjui išaiškinama, kad procesiniais skundais civilinėse bylose laikomi skundai, paduoti teismui CPK nustatyta tvarka (pvz., CPK XVI skyrius „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“, XVII skyrius „Bylų procesas kasaciniame teisme“), kuriuose remiantis teisiniais argumentais skundžiami konkretūs teismo priimti procesiniai sprendimai, o ne nurodomas netinkamas teisėjo elgesys ir prašoma įvertinti konkretaus teisėjo veiksmus bei spręsti klausimą dėl siūlymo iškelti tam teisėjui drausmės bylą.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, yra pagrindas daryti išvadą, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog Panevėžio apygardos teisme gali būti sprendžiamas bylos Nr. 2-246-724/2014 perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti A. S. Panevėžio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo.

Grąžinti Visagino miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-246-724/2014 bylą Panevėžio apygardos teismui klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui sprendimui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė