Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1385-275/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
e2S-1385-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16707-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1385-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16707-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bordolina“, antstolis Darius Bliznikas, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi su skundu ir prašė panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymą areštuoti turtines teises. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 1 302 376,41 Eur sumai, šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises. 2019 m. gegužės 13 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu dėl turtinių teisių arešto, kuriuo nusprendė areštuoti turtines teises į esamas ir būsimas lėšas bei turtą bei uždrausti priimti reikalavimų įvykdymą, valdyti ar disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Minėtame patvarkyme nurodytas arešto mastas – 1 302 376,41 Eur.

2. Pareiškėjo teigimu, antstolis privalėjo vykdyti teismo nutartį ir pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Antstolis teismo nutarties nevykdė, nekilnojamojo turto neareštavo. Antstolis nesurado ir neaprašė viso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo). Antstolio aprašyta tik dalis nekilnojamojo turto (37 vienetai), nors pareiškėjui priklauso net 75 nekilnojamojo turto vienetai. Vertinant įkeistą nekilnojamąjį turtą, antstolis privalo atsižvelgti į turto vertę, įkeitimu užtikrintos prievolės dydį ir tuo atveju, jei turto vertė viršija įsipareigojimų dydį, areštuoti net ir įkeistą turtą. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo ne tik įkeistą, bet ir laisvą turtą, kuris turi būti antstolio vertinamas. Pareiškėjas taip pat turi daug vertingo kilnojamojo turto, pavyzdžiui, saulės baterijos ir pan.

3. Antstolis 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Įvertinus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siūlomą areštuoti turtą – turtinę teisę į UAB „Primestus“ pagal neprotestuotiną vekselį 1 795 600 Eur sumai arba UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris įkeistas hipoteka, akivaizdu, kad šio turto areštas neužtikrins galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis taip pat pažymėjo, kad nurodytas vekselis nėra užtikrintas jokiomis priemonėmis.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo BUAB „Bordolina“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolininkas savo skundą grindžia iš esmės tuo, kad jis turi daug ir didelės vertės turto, o taip pat turi turtines teises, kurias jo teigimu antstolis turėjo areštuoti pirmiausiai. Tačiau vien tik turto vertė ir nurodomų reikalavimo teisių dydis neapsprendžia skolininko realios turtinės padėties ir atitinkamai pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Skolininkas sąmoningai slepia nuo teismo, antstolio ir išieškotojo savo įsipareigojimus ir išlaidas, tai yra tikrąją turtinę padėtį ir gebėjimą įvykdyti būsimą teismo sprendimą, tai yra savo tikrąją turtinę padėtį netgi pažeidinėdamas teisės aktų reikalavimus - daugiau kaip 11 metų, tai yra nuo 2007 metų. VĮ „Registrų centras“ neteikia privalomų finansinės atskaitomybės duomenų, be kurių nei teismui, nei išieškotojui neįmanoma objektyviai įvertinti realios skolininko turtinės padėties ir jo gebėjimo įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Todėl neabejotina, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas slepia nuo trečiąją asmenų, teismo ir valstybinių institucijų tikrąją savo turtinę padėtį. Toks ilgalaikis ir nuoseklus neteisėtas savo tikrosios turtinės padėties slėpimas neabejotinai įrodo atsakovo nesąžiningumą. Tuo tarpu skolininko kruopščiai ir selektyviai atrinkti duomenys tik apie turto vertę neleidžia visapusiškai, objektyviai ir teisingai įvertinti skolininko tikrosios turtinės padėties ir gebėjimo įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

5. Pažymėjo, kad netgi iš skolininko pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad iš esmės visas skolininko nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka ir areštuotas.

6. Kaip matyti iš antstolio Dariaus Blizniko 2019 m. gegužės 13 d. Turto aprašo, kuriame buvo areštuotas tik hipoteka neįkeistas nekilnojamasis turtas, skolininko laisvo, neapsunkinto hipoteka, turto vertė yra gana menka, palyginti su laikinųjų apsaugos priemonių suma. Taipogi nėra aiškus skolininko turtui pritaikytų areštų mastas kitose bylose. Areštuota teismo nutartyje nurodyta 1 302 376,41 Eur suma susideda iš esmės iš banko sąskaitoms taikomo arešto. Tuo tarpu realaus laisvo nekilnojamojo turto antstolis surado ir areštavo labai nedaug. Šie duomenys papildomai pagrindžia išieškotojo argumentus ir teismo pritaikiusio areštus nustatytas aplinkybes, kad realaus skolininko turto gali nepakakti įvykdyti būsimą teismo sprendimą, dėl ko ir būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad skolininko nurodomas vekselis pasirašytas su UAB „Primestus“, nėra užtikrintas jokiomis priemonėmis, todėl visiškai sutiktina su antstolio argumentais, kad tokio turtinių teisių areštas niekaip neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų paskirties, bei neužtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą tenkino: panaikino antstolio Dariaus Blizniko 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymą areštuoti turtines teises.

8. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesutikimą su antstolio 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu iš esmės grindžia tuo, kad šiuo patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjo turtinės teisės, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

9. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs 2019 m. gegužės 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė pirmiausia areštuoti atsakovo (šioje byloje – pareiškėjo) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar jo nepakankant – areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises. Toks areštuotino turto eiliškumas nustatytas vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

10. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tą pačią dieną, kai buvo priimtas skundžiamas patvarkymas dėl pareiškėjo turtinių teisių arešto, t. y. 2019 m. gegužės 13 d., antstolis taip pat sudarė Turto aprašą, kuris buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre. Turto apraše antstolis aprašė iš viso 37 turto objektus (4 transporto priemones, 20 nekilnojamojo turto objektų ir pinigines lėšas, esančias 13 skirtingų banko sąskaitų). Vertindamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo vertę, nurodė, kad ji Turto aprašo duomenimis sudaro 2 869 604 Eur (4200 Eur transporto priemonės ir 2 865 404 Eur nekilnojamasis turtas). Teismas pastebėjo, kad iš Turto apraše nurodyto nekilnojamojo turto, hipotekos sandoriu įkeistas yra tik vienas objektas – 2 038 000 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), o likęs turtas nėra apsunkintas hipoteka.

11. Nurodė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, areštavo pareiškėjui priklausančias turtines teises ir nustatė kitus apribojimus, kurių mastas – 1 302 376,41 Eur, t. y. turtines teises areštavo visai sumai, dėl kurios teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neatsižvelgdamas į esminės reikšmės turinčią aplinkybę, kad pareiškėjas nuosavybės teise turėjo (turi) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjui priklausančias turtines teises ir nustatydamas jų arešto mastą, pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytą pareigą turtines teises areštuoti tik nesant ar esant nepakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nesilaikė ekonomiškumo principo ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjo (skolininko) interesus bei iškreipė vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Dėl to, nurodytų motyvų pagrindu skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, antstolio 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymą areštuoti turtines teises panaikino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliantė BUAB „Bordolina“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

12.1. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo areštuoti turtines teises, neįsigilino į bylos esmę. Nors iš tikrųjų Turto apraše antstolis aprašė 4 transporto priemones, tačiau kaip matyti iš šias transporto priemones identifikuojančių duomenų, visos jos, išskyrus vieną, yra išregistruotos iš LR kelių transporto registro, kas reiškia, kad šių transporto priemonių faktiškai nėra. Faktiškai gali būti tik viena transporto priemonė, kurios vertė itin maža - tik 2 000 Eur, palyginus su arešto mastu 1 302 376,41 Eur.

12.2. Nors iš tikrųjų Turto apraše antstolis aprašė 20 nekilnojamojo turto objektų, tačiau kaip matyti iš šiuos nekilnojamojo turto objektus identifikuojančių duomenų, iš esmės visi šie nekilnojamojo turto objektai yra arba inžineriniai įrenginiai, arba garažai, tvoros, kiemo aikštelės, arba aplamai tik parkavimo vietos (žymima raide P), kurių vertė, nors ir nurodyta Turto apraše, tačiau tikėtina, yra gerokai menkesnė, o gal ir aplamai šie nekilnojamojo turto objektai yra beverčiai. Todėl, nepaisant to, kad jie nėra apsunkinti hipoteka, iš jų gali nepavykti išieškoti, dėl ko realiai būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Iš tikrųjų vieno nekilnojamojo turto objekto - buto (patalpos) adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra nurodyta 2 038 000 Eur, tačiau jis yra apsunkintas hipoteka. Dėl šios priežasties visiškai neaišku, kokiai pinigų sumai yra taikoma hipoteka, be to, norint išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, yra būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas, kurio, pagal praktiką, hipotekos kreditoriai įprastai neduoda. Todėl realiai būsimas teismo sprendimas taip pat gali būti neįvykdytas. Be to, kaip matyti, Turto apraše antstolio aprašytam pastatui adresu (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 593 000 Eur yra taikomi kitų institucijų apribojimai, kas reiškia, kad šis nekilnojamojo turto objektas jau yra areštuotas. Dėl šios priežasties, nepaisant šio pastato įvertinimo, iš jo gali nepavykti išieškoti, dėl ko realiai būsimas teismo sprendimas taip pat gali būti neįvykdytas. Taip pat teismas nepagrįstai motyvavo ir tuo, kad Turto apraše antstolis aprašė ir 13 skirtingų banko sąskaitų. Tačiau banko sąskaitos nėra joks materialus turtas, iš kurio būtų galimas išieškojimas, o antstolis nežino ar aplamai tose banko sąskaitose pareiškėjas laiko kokias nors pinigines lėšas, kai tuo tarpu pats pareiškėjas vengia vykdyti antstolio nurodymą ir vengia atskleisti informaciją apie pinigines lėšas, laikomas banko sąskaitose. Todėl visiškai akivaizdu ir neabejotina, kad antstolis, patvarkymu areštavęs pareiškėjo turtines teises, vykdė tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3286-866/2019, tiek ir savo pareigas tinkamai, nepažeidė nei skolininko, nei išieškotojo teisių ir teisėtų interesų, kadangi patvarkymu siekė realaus, o ne formalaus, būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.

12.3. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą reikšmingą faktinę aplinkybę, kad antstolis 2019-05-13 reikalavimu pareikalavo pareiškėjo raštu pateikti antstoliui duomenis apie pareiškėjui priklausantį kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones (jų buvimo vietą ir techninę būklę), lėšas bei indėlius, esančius kredito įstaigose, nurodyti kokius turtinius (piniginius) įsipareigojimus turi (neturi) kiti juridiniai ar fiziniai asmenys. Tačiau pats pareiškėjas, pažeisdamas LR CPK 645 straipsnio reikalavimus, piktybiškai nevykdė antstolio reikalavimo ir slėpė nuo antstolio duomenis, būtinus jo turtinei padėčiai bei turtui nustatyti ir tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 3286-866/2019 reikalavimus. Jeigu pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs įstatymo reikalavimus ir antstolio teisėtus nurodymus, tai neabejotina, kad antstolis turėtų galimybę areštuoti iš pradžių pareiškėjo nekilnojamąjį, po to kilnojamąjį turtą, o tik po to turtines teises. Todėl neabejotina, kad dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų antstolis skundžiamu patvarkymu buvo priverstas areštuoti pareiškėjo turtines teises.

12.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į tą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas daugiau kaip 10 metų, tai yra nuo 2007 metų VĮ „Registrų centras“ neteikia privalomų finansinės atskaitomybės duomenų, be kurių nei teismui, nei antstoliui neįmanoma nustatyti realaus pareiškėjo turto sudėties, jo vertės, o taip pat realios pareiškėjo turtinės padėties tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3286-866/2019 reikalavimus. Jeigu pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs norminių aktų reikalavimus ir teikęs savo finansinės atsakomybės duomenis, kuriuos teikti imperatyviai jį įpareigoja norminiai aktai, tai antstolis taip pat turėtų galimybę areštuoti iš pradžių nekilnojamąjį, po to kilnojamąjį turtą, o tik po to turtines teises.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

13.1. Nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, pagrįstos byloje surinktais įrodymais, o būtent: paties antstolio D. Blizniko sudarytame Turto apraše aprašyti iš viso 37 turto objektai (4 transporto priemonės, 20 nekilnojamojo turto objektų ir pinigines lėšos, esančios 13 skirtingų banko sąskaitų). Pagal pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo vertę, ji Turto aprašo duomenimis sudaro 2 869 604 Eur (4200 Eur transporto priemonės ir 2 865 404 Eur nekilnojamasis turtas). Iš Turto apraše nurodyto nekilnojamojo turto, hipotekos sandoriu įkeistas yra tik vienas objektas – 2 038 000 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), o likęs turtas nėra apsunkintas hipoteka. Taigi, teismas pagrįstai panaikino antstolio patvarkymą areštuoti turtines teises, nes pareiškėja turi neįkeisto ir neareštuoto nekilnojamojo turto, kurį pagal vykdomą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį, antstolis privalėjo areštuoti pirmiausia, tačiau to nepadarė, ir pažeisdamas Teismo nutarties vykdymo tvarką ir tuo pačiu pareiškėjos interesus, gavęs teismo nutartį iš karto pirmiausia areštavo pareiškėjos lėšas banko sąskaitose, tokiu būdu visiškai paralyžavo įmonės veiklą.

13.2. Pažymėtina, kad transporto priemonių registras atlieka tik išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Transporto priemonės iš registro gali būti išregistruojamos dėl to, kad automobilis neturi techninės apžiūros ar privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir šiam automobiliui draudžiama dalyvauti eisme, tačiau automobilio išregistravimas iš registro nepanaikina pareiškėjos nuosavybės teisių. Visi 4 apraše aprašyti automobiliai priklauso pareiškėjai nuosavybės teise ir gali būti areštuojami, tačiau antstolis automobilius aprašė net neatvykęs į vietą jų apžiūrėti ir atitinkamai nedalyvaujant skolininkui. Taigi, BUAB „Bordolina“ argumentai, kad 3 automobilių faktiškai nėra, visiškai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais, o paremti tik spėliojimais. UAB „Bordolina“ nuomone, faktiškai gali būti tik viena transporto priemonė, kurios vertė 2 000 EUR ir tai reiškia, kad UAB „Bordolina“ pripažįsta, kad minėta transporto priemonė priklauso pareiškėjai, nurodo jos vertę, ir tai rodo, kad ši transporto priemonė gali būti arešto objektu ir pagal antstolio vykdomą teismo nutartį, kaip kilnojamasis turtas, turėjo būti areštuojama pirmiausia, tačiau antstolis to nepadarė ir neteisėtai areštavo banko sąskaitas.

Šalies argumentai

13.3. Pareiškėjas nesutinka su BUAB „Bordolina“ nepagrįstais teiginiais, kad pareiškėjo turimas nekilnojamasis turtas yra bevertis. Kompleksiškai vertinant BUAB „Bordolina“ atskirojo skundo argumentus, jie yra neteisingi pareiškėjo atžvilgiu ir net nelogiški, nes BUAB „Bordolina“ spėjimu, trijų automobilių faktiškai nėra, vienas automobilis neva tai tik 2 000 EUR vertės, nekilnojamasis turtas bevertis ir pan., tačiau minėtas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas turėjo būti areštuojamas pirmiausia, nes jį pareiškėjas turi. Areštavus pareiškėjui priklausantį kilnojamąjį (automobilius) ir nekilnojamąjį turtą gali susidaryti arešto suma ir neturi teisinės reikšmės, kiek objektų bus areštuota, svarbu, kad arešto mastas atitiktų nekilnojamojo turto vertę. Kita vertus, areštuoti pareiškėjo banko sąskaitas galima tik tuo atveju, jei areštavus kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, šio turto nepakaktų.

13.4. Šioje byloje esantiems įrodymams prieštarauja BUAB „Bordolina“ teiginiai, kad pareiškėjas pažeidinėjo įstatymus, nevykdė antstolio įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, kuriuos areštuoti antstolį įpareigojo Vilniaus apygardos teismas 2019-05-08 nutartimi. Pareiškėjas sužinojęs apie banko sąskaitų areštą, beveik kasdien antstoliui teikdavo vis naujus dokumentus apie turimą nekilnojamąjį turtą, turines teises, tačiau jie būdavo antstolio atmetami ir net nenagrinėjami.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės- pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą.

14.1. Nurodo, kad 2019-05-13 turto aprašu antstolis aprašė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančius nekilnojamojo turto objektus, tačiau kaip matyti iš šiuos nekilnojamojo turto objektus identifikuojančių duomenų, iš esmės visi šie nekilnojamojo turto objektai yra arba inžineriniai įrenginiai, arba garažai, tvoros, kiemo aikštelės, arba aplamai tik parkavimo vietos, kurių vertė, nors ir nurodyta turto apraše, tačiau tikėtina, yra gerokai menkesnė, o galimai šie nekilnojamojo turto objektai yra beverčiai. Todėl, nepaisant to, kad jie nėra apsunkinti hipoteka, iš jų gali nepavykti išieškoti skolos, dėl ko realiai būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

14.2. Turto aprašu antstolis aprašė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšas, esančias skirtingose banko sąskaitose. Tačiau banko sąskaitos nėra joks materialus turtas, iš kurio būtų galimas išieškojimas, o antstolis nežino ar tose banko sąskaitose UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laiko kokias nors pinigines lėšas, kai tuo tarpu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vengia vykdyti antstolio nurodymą ir vengia atskleisti informaciją apie pinigines lėšas, laikomas banko sąskaitose. Todėl visiškai akivaizdu ir neabejotina, kad antstolis patvarkymu areštavęs pareiškėjo turtines teises, vykdė tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3286-866/2019, tiek ir savo pareigas tinkamai, nepažeidė nei skolininko, nei išieškotojo teisių ir teisėtų interesų, kadangi patvarkymu siekė realaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.

14.3. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą reikšmingą faktinę aplinkybę, kad antstolis 2019-05-13 reikalavimu raštu pareikalavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikti antstoliui duomenis apie įmonei priklausantį kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones (jų buvimo vietą ir techninę būklę), lėšas bei indėlius, esančius kredito įstaigose, nurodyti kokius turtinius (piniginius) įsipareigojimus turi (neturi) kiti juridiniai ar fiziniai asmenys. Tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevykdė antstolio reikalavimo. Jeigu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ būtų tinkamai vykdęs antstolio reikalavimą, tai neabejotina, kad antstolis turėtų galimybę areštuoti iš pradžių pareiškėjo nekilnojamąjį, po to kilnojamąjį turtą, o tik po to turtines teises. Todėl neabejotina, kad dėl paties UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmų antstolis skundžiamu patvarkymu buvo priverstas areštuoti pareiškėjo turtines teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3286-866/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovo BUAB „Bordolina“ reikalavimams užtikrinti. Minėta nutartimi nutarta areštuoti atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, buv. adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 1 302 376, 41 Eur sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Antstolis 2019 m. gegužės 13 d. priėmė skundžiamą patvarkymą areštuoti turtines teises Nr. S-19-35-14257, kuriuo: 1) areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančias turtines teises į esamas ir būsimas lėšas bei turtą (arešto mastas – 1 302 376,41 Eur); 2) uždraudė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priimti reikalavimų įvykdymą, valdyti ar disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis 1 302 376,41 Eur apimtimi; 3) įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jeigu yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių piniginių lėšų, jas nedelsiant pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, neviršijant arešto masto 1 302 376,41 Eur.

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tenkinti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų.

20. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

22. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas nesutikimą su antstolio 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu iš esmės grindžia tuo, kad šiuo patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjo turtinės teisės, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 13 d., antstolis sudarė Turto aprašą, kuris buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre. Turto apraše antstolis aprašė iš viso 37 turto objektus (4 transporto priemones, 20 nekilnojamojo turto objektų ir pinigines lėšas, esančias 13 skirtingų banko sąskaitų). Vertinant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę, ji Turto aprašo duomenimis sudaro 2 869 604 Eur (4 200 Eur transporto priemonės ir 2 865 404 Eur nekilnojamasis turtas). Hipotekos sandoriu įkeistas yra vienas objektas – 2 038 000 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad Antstolio areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakaktų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 1 302 376,41 Eur sumai, įvykdymui, kadangi iš Hipotekos sandorio įkeisto objekto pirmiausiai būtų išieškoma hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai, ir tik šiuos patenkinus, būtų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teikdamas skundą antstoliui Dariui Bliznikui nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kiek areštuotose įmonės sąskaitose yra lėšų. Todėl antstolis neturėdamas tokios informacijos areštavo lėšas skirtingose banko sąskaitose. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų nurodęs, kad bent vienoje banko sąskaitoje yra pakankamai lėšų, kurių pakaktų prievolės įvykdymui, antstolis būtų areštavęs tik vieną ar kelias banko sąskaitas.

25. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, antstolio Dariaus Blizniko 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymą palikti galioti (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, antstolio Dariaus Blizniko 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymą palikti galioti.

Teisėja Danutė Kutrienė