Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis V. T., kuris neneigia 2022 m. sausio 5 d. apie 12.00 val. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo objekto tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs narkotines medžiagas – miltelius, kurių masė 1,8388 g, su juose esančiu 0,00128 g gryno karfentanilio, ir laikęs jas darbinių rūbų kelnių kišenėje, iki kol tą pačią dieną apie 17.00 val. šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Tačiau apeliantas tvirtina, jog šias narkotines medžiagas jis įgijo bei laikė asmeniniam vartojimui, tikslo jų platinti neturėjo, ir dėl to prašo jo nusikalstamą veiką, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuotą reikalavimą bei argumentus, kuriais jis grindžiamas, bei vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kas šiuo atveju neatsiejamai susiję ir su baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimu.

7. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyje nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo jas parduoti ar kitaip platinti turėjimas. BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį taikoma ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Taigi, jei asmuo įgyja ar laiko narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti.

8. Poziciją, kad narkotines medžiagas jis įgijo ir laikė savo reikmėms, V. T. pateikė ne tik apeliaciniame skunde, bet laikėsi jos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, kur bausmę atliko ir R. J.. R. J. pasiteiravus, kur būtų galima gauti narkotinių medžiagų, šis pasakė, kad pabandys jų surasti. Paskui, būdamas darbe – statybose, vykusiose (duomenys neskelbtini), jis sulaukė skambučio, galimai R. J., kuris nurodė išeiti. Išėjus, prie tvoros, buvo žmogus, kuris ir padavė jam paketėlį su narkotine medžiaga bei apsisukęs nuėjo. Apeliantas tikino, kad jam perduotas narkotines medžiagas ketino suvartoti laisvėje, į įkalinimo įstaigą jų neštis nesiruošė. Tokius nuteistojo parodymus iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas R. J., kuris parodė, kad kartu su juo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atlikęs nuteistasis V. T. vieną dieną jo pasiteiravo, ar šis galėtų gauti jam (t. y. V. T.) narkotinių medžiagų. Kadangi žinojo, kad V. T. dirba (duomenys neskelbtini), jis paprašė narkotinių medžiagų į darbo vietą jam nunešti savo draugės I. J..

9. Nors aptarti V. T. ir R. J. parodymai, duoti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, sutapo, tačiau jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas minėtą narkotinę medžiagą įgijo ir laikė ne asmeniniam vartojimui, o tikslu ją perduoti R. J., t. y. turėdamas tikslą ją platinti. Be to, tokie R. J. parodymai yra prieštaringi jo paties teisme, kuomet buvo sprendžiamas šio liudytojo baudžiamosios atsakomybės dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos klausimas, duotiems parodymams. Todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, paminėtais V. T. ir R. J. parodymais nesivadovauja ir vertina juos tik kaip gynybinę versiją (V. T. atveju) bei norą padėti išvengti nuteistajam griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (R. J. atveju).

10. Kad būtent I. J. 2022 m. sausio 5 d. apie 12.00 val. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo objekto tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė V. T. paketėlį su milteliais, kuriuose buvo 0,00128 g gryno karfentanilio, neginčytinai patvirtina pačios I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos teisme liudytoja patvirtino kaip teisingus, kad jai 2022 m. sausio 5 d. apie 09.00 val. paskambino R. J., paprašė paimti narkotinių medžiagų ir pristatyti SMS žinute vėliau atsiųstu adresu – „(duomenys neskelbtini)“, po ko ji, apie 11.00 val. sėdo į autobusą ir nuvykusi į vietą pamatė, kad ten vyksta statybos. I. J. parodė, kad tuomet ji nuėjo prie statybų objekto tvoros ir laukė, kol kažkas prie jos prieis. Maždaug po poros minučių prie jos priėjo darbinę uniformą vilkėjęs ir prie statybų dirbęs vyras, kuriam priėjus ji padavė paketėlį su narkotine medžiaga ir nuėjo. Tai, kad kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą V. T. įgijo būtent iš I. J. patvirtina ir liudytoju šioje byloje apklausto kriminalinės žvalgybos pareigūno M. M. parodymai, jog atliekant slaptus veiksmus, t. y. klausant I. J. ir bausmę atlikusio R. J. telefoninių pokalbių, buvo gauta informacija, kad I. J. narkotines medžiagas, skirtas R. J., perdavė kitam nuteistajam, vaikinui, kuris turi būti su darbo rūbais. Nors apyvartoje uždraustos medžiagos įgijimas iš I. J., palaikiusios santykius su R. J., savaime nepaneigia apelianto versijos, jog narkotinėmis medžiagomis jis disponavo ne tikslu jas perduoti tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atlikusiam kitam nuteistajam – R. J., tačiau šią versiją kategoriškai atmesti leidžia slaptų veiksmų stenogramoje užfiksuoti duomenys, kiti I. J. parodymai, o taip pat ir R. J. teisme, kuomet buvo sprendžiamas jo paties baudžiamosios atsakomybės už šią nusikalstamą veiką klausimas, duoti parodymai. Iš slaptų veiksmų stenogramoje nurodytos informacijos matyti, kad, 2022 m. sausio 4 d. bendraudamas su I. J., R. J. iš pradžių pasakė jai surasiantis žmogų, kuris galėtų iš jos paimti turimą didelį narkotinių medžiagų kiekį, o vėliau nurodė, kad narkotines medžiagas ji turės perduoti kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 5 d. Bendraudamas su I. J. 2022 m. sausio 5 d. R. J. jai nurodė važiuoti link bibliotekos, prieiti prie statybų, kur prie jos prieis ten dirbantis vaikinas, prašė jos parašyti, kai perduos šiam narkotines medžiagas. Šie slaptų veiksmų stenogramoje užfiksuoti duomenys visiškai atitinka R. J. teisme, kuriame buvo sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas, bei ikiteisminio tyrimo jo, kaip įtariamojo, duotus parodymus, kad būtent jis 2022 m. sausio 4 d. paprašė kartu atliekančio bausmę V. T. paimti jam, t. y. R. J., skirtas narkotines medžiagas, su kuo apeliantas, nors ir nenoromis, tačiau sutiko tai padaryti. Tokiems R. J. parodymams neprieštarauja bei juos tik patvirtina ir I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisme patvirtinti parodymai, kad 2022 m. sausio 5 d. V. T. perduotos narkotinės medžiagos buvo skirtos jos buvusiam sugyventiniui R. J., nes jis, būdamas pataisos namuose, toliau vartojo narkotines medžiagas, būtent karfentanilį, kurias jam ji perduodavo netiesiogiai, o per kitus asmenis. Tai, kad vartojo narkotines medžiagas pataisos namuose ir kad šios medžiagos buvo skirtos jam, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats R. J..

11. Nors nagrinėjant šią baudžiamąją bylą liudytoju apklaustas R. J. jau pakeitė savo parodymus ir tikino, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek anksčiau teisme, jis melagingai nurodė, kad neteisėtai įgytas narkotines medžiagas V. T. turėjo perduoti jam, tą patį nurodė ir savo draugei I. J., nes nenorėjo išduoti, jog apeliantas yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kadangi jis turėjo darbą bei šeimą, tačiau teisėjų kolegijos neįtikino tokia nurodyta parodymų pakeitimo versija. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, visiškai nelogiška, kad R. J., sprendžiant jo atsakomybės klausimą už šią nusikalstamą veiką, būtų apkalbėjęs pats save ir sunkinęs savo teisinę padėtį, siekdamas neva nesugadinti V. T. reputacijos ir šiam padėti, teigdamas, kad šios narkotinės medžiagos buvo skirtos jam, t. y. R. J.. Be to, tuo pačiu R. J. būtų apsunkinęs ne tik savo, bet ir V. T. teisinę padėtį.

12. Tai, kad narkotines medžiagas V. T. įgijo ir laikė ne savo reikmėms, o paprašytas R. J., kuriam ir turėjo jas perduoti Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, ir kas pagal teismų praktiką laikytina kitokiu platinimu, patvirtina ne tik R. J. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant jo baudžiamąją bylą teisme duoti parodymai, liudytojų I. J. ir M. M. parodymai bei slaptų veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys, bet ir tas faktas, kad apeliantas iš karto neatsiskaitė už jam perduotą paketėlį su karfenteniliu, kaip pats patikino, net nežinojo kokios narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis jam buvo perduotas, nors teigė, jog paketėlio turinį būtų suvartojęs ne pataisos namuose, o dar negrįžus į juos, tačiau darbo metu jo taip ir nepradarė. Be to, nors V. T. tikino, kad anksčiau buvo vartojęs narkotinių medžiagų, kad vėl norėjo jomis svaigintis dėl blogos emocinės būsenos, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje taip ir nebuvo surinkta – apeliantas nebuvo baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, teistas už neteisėtą disponavimą jomis. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. taip pat nurodė, kad kol atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje narkotinių medžiagų nevartojo.

13. Visa tai, kas nurodyta aukščiau, patvirtina, jog V. T. kaltinime nurodyta narkotine medžiaga neteisėtai disponavo turėdamas tikslą ją platinti – jis sutiko su R. J. pasiūlymu įgyti narkotines medžiagas, kurios buvo skirtos R. J., suprato, jos jas perduos trečiasis asmuo, kuris yra laisvėje, kuris, kaip paaiškėjo, buvo I. J., ir gavęs iš R. J. nurodymus iš I. J. įgijo šią narkotinę medžiagą būdamas savo darbovietėje ir laikė ją, kol šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 19 d buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. Nr. APD-2024-13006. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. T., sudaro 433,13 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš V. T. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. Duomenų, kad yra įsidarbinęs šiuo metu, teisėjų kolegijai taip pat nepateikta. Taip pat neaišku, ar galimybė dirbti V. T. bus užtikrinta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jam atliekant paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra aktualių duomenų ir apie jo turimą turtą. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog po šios aukštesnės instancijos teismo nutarties paskelbimo nuteistasis turės atlyginti skundžiamu nuosprendžiu Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteistas ekstradicijos išlaidas, kurias sudaro 3 008,79 Eur. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš V. T. valstybės naudai 433,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. APD-2024-13006.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.