Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-2351-657/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-25
Bylos Nr.
2S-2351-657/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12454-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
P. Z.
Suinteresuotas asmuo
V. M., Kauno
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2351-657/2011(Proceso Nr. 2-05-3-12454-2011-0)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 128.2.; 117.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims V. M., Kauno 13-ojo notarų biuro notarei Violetai Bagdanskienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. Z. kreipėsi į teismą prašydamas palikimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Z. mama M. (M.) M. po sutuoktinio V. M. mirties palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas nurodė, kad jau yra priimtas teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad po V. M. mirties palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis, sūnus V. M.. Kadangi klausimas dėl palikimo priėmimo jau išspręstas, teismo nuomone, patenkinus pareiškėjo pareiškimą būtų priimti du skirtingi teismo sprendimai dėl to pateis turto (b.l. 6).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas P. Z. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu teismas nustatė tik juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po V. M. mirties palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis, sūnus V. M., o klausimas apie tai, kad palikimą priėmė M. (M.) M. nebuvo sprendžiamas, todėl tai nėra tapatūs reikalavimai. Apelianto nuomone, faktas kad palikimą jau yra priėmę kiti įpėdiniai negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo (b.l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 str. 4 d. taip pat nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiesiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatytas.

Nagrinėjamu civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. priėmė teismo sprendimą, kuris pagal procesinį tikslą yra teismo sprendimas dėl pripažinimo. Tai reiškia, kad šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažintas faktas, kad palikimą po V. M. mirties priėmė jo sūnus V. M. turi prejudicinę reikšmę ir kitiems galimiems įpėdiniams, notarams, taip pat teismams, nagrinėjantiems kitas bylas.

CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis; 2) ieškinio; dalyką; 3) pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-476/2010). Sprendžiant, ar pareikšti ieškiniai yra tapatūs, pirmiausia įvertinama, ar tapačios jose nurodytos ginčo šalys. Šalys yra ieškovas ir atsakovas, kurie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Civilinėje byloje Nr. 2-3348-151/2010 pareiškimą, dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, pateikė V. M.. Nagrinėjamu atveju procesas yra inicijuojamas kito. Todėl teismas konstatuoja, jog priimtas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-20 sprendimas nėra priimtas tarp tų pačių šalių.

Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl reikalavimo tapatumo, nurodo, jog kad palikimą po V. M. mirties priėmė M. (M.) M. Vertinant, ar sutampa dviejų ieškinių (pareiškimų) dalykai, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-10 nutartis c.b. Nr. 2-1427/2009. Lyginant abiejų reikalavimų tapatumą, matyti, kad naujai reiškiamame pareiškime, ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje iš esmės siekiama palikimo priėmimo. Šie reikalavimai nukreipti kad palikimą priėmė M. (M.) M. skirtingiems asmenims ir siekiama nustatyti skirtingus juridinę reikšmę turinčius faktus. Pirmosios instancijos teismas, neišanalizavęs reikalavimų pagal rezultato, kurio siekia apeliantas turinio, padarė nepagrįstą išvadą, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo reiškiamas toks pat reikalavimas, kaip ir pateiktame pareiškime.

Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p). Naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-290/2010). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškimų tapatumo, apeliantas teigia, kad skiriasi ieškinio pagrindas. Teismas sutinka su apelianto nuomone, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-20 sprendime bei naujame pareiškime nurodomos skirtinos faktinės aplinkybės. Ieškinio pagrindą, kuriuo yra grindžiamas reikalavimas, sudaro faktinės aplinkybės, juridiniai faktai, o ne teisės normų įvardijimas. Tuo tarpu teisinio ieškinio (pareiškimo) pagrindo, sudarančio konkrečios materialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį, ieškovas (pareiškėjas) ieškinio pareiškime (pareiškime) net neprivalo nurodyti. Naujas ieškinys (pareiškimas) galimas tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Todėl teismas pažymi, kad nepaisant to, kad apelianto nurodytas ieškinio teisinis pagrindas yra identiškas ankstesniajam, tačiau esant nevienodoms faktinėms aplinkybėms, negali būti laikoma, kad pagrindas yra tapatus.

Teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad faktas kad palikimą jau yra priėmę kiti įpėdiniai negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo. Toks apelianto argumentas atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Pažymėtina, kad nei 2010-09-20 teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra nurodytos aplinkybės dėl faktų ir teisinių santykių su M. (M.) M., kaip įpėdine.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti P. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, gautą Kauno miesto apylinkės teisme 2011 m. rugpjūčio 26 d., neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl P. Z. pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 3 d. 339 str., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir P. Z. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė