Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-3812-979/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2-3812-979/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01253-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. e2-3812-979/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01253-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.4.; 3.1.7.8.; 3.1.17.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.2.8.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 8 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. J. ir atsakovo A. S. prašymą patvirtinanti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl gyvenamosios vietos nustatymo nepilnamečiams vaikams, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių 2018 m. gegužės 2 d. taikos sutartį. Nurodė, kad šalys abipusiu nuolaidų ir kompromisų būdu susitarė, kad civilinę bylą būtų koncentruočiau ir ekonomiškiau užbaigti taikos sutartimi, todėl prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Ieškovės J. J. ir atsakovo A. S. 2018 m. gegužės 2 d. pasirašyta taikos sutartis patvirtina, kad šalių valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, šalims žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės – patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Pateiktas tvirtinti šalių pasirašytas taikus susitarimas sudarytas šalių valia, jo turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šalims žinoma, kad sudarius taikų sutarimą ir teismui jį patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Remiantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, iš atsakovo A. S. valstybei priteistina 25 procentai žyminio mokesčio dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, nuo kurio ieškovė yra atleista, t. y. 18,00 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 % = 72 Eur x 25 % = 18 Eur) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 2 dalis).

Šalys taikos sutarties 12 punkte (nutartyje 8 punkte) numatė, kad šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginti viena iš kitos nereikalauja. Ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, tarnybai nusprendus teikti šalims valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą, paskyrus ieškovei atitinkamai advokato padėjėją ir advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų, todėl šalys, sudarydamos taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jų nepatyrė (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-368-273/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-208-230/2014). Įvertinus tai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, paskirstomos vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, t. y. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovei Jūratei J. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 30 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalvos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1532-5983 nustatyta, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. 2018 m. gegužės 2 d. pažymos Nr. NTP-7-2764 duomenimis antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 195,60 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi išimtinai vaikų interesais, į tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, šalių procesinį elgesį (sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), iš atsakovo A. S. priteistina 25 procentai, t. y. 48,90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. pažymą Nr. NTP-7-2764 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 294 straipsniu, 295 straipsniu, 334 straipsniu, 335 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės J. J. ir atsakovo A. S. 2018 m. gegužės 2 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S.. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.Šalys sutarė, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui teiks po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios taikos sutarties teisme patvirtinimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)Šalys susitaria, kad A. S. papildomai prisidės prie nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. išlaikymo, nupirkdamas vaikams reikalingus daiktus pagal žodinį šalių susitarimą.Šalys patvirtina, kad abu lygiomis teisėmis atsako už nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. auklėjimą ir vystymą, švietimą, užtikrina vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, privalo rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaikų teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 str.), o dėl to kilusius ginčus spręs teisme įstatymo nustatyta tvarka.Šalys susitarė nenustatyti detalios tėvo A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. ir S. S. tvarkos, tačiau sutarė, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, o norint bendrauti kitu laiku, iš anksto tikslų bendravimo laiką suderina su vaikų motina J. J..Šalys susitaria ateityje viena kitai nereikšti jokių pretenzijų, susijusių su šia civiline byla, užbaigiama taikos sutartimi.Šalys pripažįsta, kad šia taikos sutartimi numatytos bylos baigties ir ginčų užkirtimo ateityje sąlygos yra protingos ir teisingos, ir tokiu būdu ginčas tarp jų yra galutinai išspręstas.Šalys sutaria, kad pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginti viena iš kitos nereikalauja.Šalys patvirtina, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, nesant jokio neteisėto spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos šią sutartį sudaryti. Šalys patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį negaliojančia. Ši sutartis nepažeidžia šalių teisių ir interesų, moralės principų, taip pat neprieštarauja viešajam interesui.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-3812-979/2018 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl gyvenamosios vietos nustatymo nepilnamečiams vaikams, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,90 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų devyniasdešimt ct) išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė