- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-368-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01791-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- M. P.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2092-217/2013 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei V. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas M. P. kreipėsi į teismas su ieškiniu atsakovei V. P., dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo.
Teisme 2013-11-04 gautas ieškovo M. P. ir atsakovės V. P. prašymas, kuriame jie nurodė, jog susitarė taikiai, sudarė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismas šia nutartimi priteisė iš atsakovės V. P. valstybės naudai 36,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 25,77 Lt pašto išlaidų, valstybės naudai 200,00 Lt už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui M. P.. Teismas nurodė, kad šalys Taikos sutarties 2 punktu susitarė ir patvirtino, kad kiekvienas pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 87 str. 2 d., 94 ir 96 str. nuostatas, pripažįstant, kad taikos sutartimi ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo išspręstas ieškovo naudai. Teismas nustatė, kad valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 144,00 Lt žyminio mokesčio. Šalims sudarius taikos sutartį, mokėtina 25 procentų dydžio pirmiau minėto žyminio mokesčio suma, kas sudaro 36,00 Lt. Taip pat valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 25,77 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Teismas nurodė, kad ieškovas yra 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei priteistina 36,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 25,77 pašto išlaidų, viso 61,77 Lt. Teismas taip pat rėmėsi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2.)-13-T-2503-2931, kuriuo ieškovas M. P. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-29 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2066, iš kurios matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui valstybės išlaidas iki 2013-10-29 sudaro 657,87 Lt (320,00 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 280,00 Lt už advokatės atstovavimą, 57,87 Lt už kelionės išlaidas). Remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., už ieškinio parengimą užmokesčio dydis yra numatytas koeficientas 3, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, todėl už ieškinio paruošimą valstybė patyrė 300,00 Lt išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovė advokatė K. M. ieškovą civilinėje byloje viso atstovavo 1 val. 10 min. (2013-09-12 ir 2013-10-29 parengiamieji teismo posėdžiai, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p., 9 p.), todėl už advokatės atstovavimą valstybė patyrė 150,00 Lt išlaidų. Viso už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui valstybės išlaidas sudaro 507,87 Lt (300,00 Lt + 150,00 Lt + 57,87 Lt = 507,87 Lt). Teismas nurodė, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertinęs, kad atsakovė V. P. tinkamai vykdė savo kaip proceso šalies pareigas, sprendė, kad iš atsakovės, remiantis CPK 93 str. 4 d., valstybei priteistina 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
III. Atskirojo skundo argumentai
A. V.P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės valstybės naudai priteista 200,00 Lt už valstybės suteiktą teisinę pagalbą ieškovui ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nurodo, teismo nutarties dalis, kurioje priteistos bylinėjimosi išlaidos prieštarauja šalių pasirašytai ir teismo patvirtintai taikos sutarčiai. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuoja CPK 96 str. tačiau šioje normoje kalbama apie išlaidų atlyginimą, kai priimamas teismo sprendimas. Šiuo atveju šalys ginčą sprendė taikiai, atsakovė niekada neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su sūnumi, jokių kliudymų nedarė, byloje tokių įrodymų nėra pateikta, taikos sutartyje įrašė visas ieškovo pageidaujamas bendravimo su vaiku sąlygas, todėl šiuo atveju teismas turėjo taikyti CPK 93 str. nuostatas ir įvertinti ar ieškovas visumoje sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ieškinį šioje byloje be jokio pagrindo, nesant teisių pažeidimo, iškėlė ieškovas, atsiliepimu atsakovė nurodė, kad ji netrukdo tėvui su vaiku bendrauti, tačiau ieškovas pats nerodo tam jokio noro. Atsiliepime atsakovė su siūloma ieškovo bendravimo tvarka dalinai nesutiko, tačiau tai darė atsižvelgdama išimtinai į mažamečio sūnaus, kuriam yra daugiau nei 1 metai mažiaus, interesus bei aplinkybes, kad tarp tėvo ir sūnaus nėra jokio emocinio ryšio, vaikas tėvo nepažįsta, nes šalys kartu negyvena ir ieškovas vaiko nematė nuo tada, kai sūnui buvo keletas mėnesių. Tačiau nežiūrint to, atsakovė gera valia suderino su ieškovu vaiko interesus atitinkančias bendravimo sąlygas ir tvarką ir siekė bylą baigti taikiai. Todėl šioje situacijoje būtent ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes jis realiai nesant ginčo tarp tėvų ir net nepabandęs bendrauti su vaiku, iš karto kreipėsi į teismą. Todėl jokių teisingumo ir protingumo principų neatitinka teismo pozicija, priteisti išlaidas iš sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojančios šalies, nesąžiningai besielgiančios šalies naudai. Be to, pažymėtina, kad atsakovė yra 12 klasės moksleivė, besimokanti vidurinėje mokykloje, auginanti mažametį sūnų, yra išlaikoma mamos, pati negaunanti jokių savarankiškų pajamų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginti ji neturi jokių galimybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. P. kreipėsi į teismas su ieškiniu atsakovei V. P., dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo (b.l.2-3). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, 2013 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-2503-2931 nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovui M. P. teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų ieškovui dydį (b. l. 8). Byloje pateikta 2013-10-16 pažyma, patvirtina, kad valstybė už antrinės teisinės pagalbos teikimą patyrė 657,87 Lt išlaidų (b. l. 27). Teismas nutartyje nurodė, kad remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., už ieškinio parengimą užmokesčio dydis yra numatytas koeficientas 3, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, todėl už ieškinio paruošimą valstybė patyrė 300,00 Lt išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovė advokatė K. M. ieškovą civilinėje byloje viso atstovavo 1 val. 10 min. (2013-09-12 ir 2013-10-29 parengiamieji teismo posėdžiai, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p., 9 p.), todėl už advokatės atstovavimą valstybė patyrė 150,00 Lt išlaidų. Viso už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui valstybės išlaidas sudaro 507,87 Lt.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, teismo nutarties dalis, kurioje priteistos bylinėjimosi išlaidos prieštarauja šalių pasirašytai ir teismo patvirtintai taikos sutarčiai. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuoja CPK 96 str. tačiau šioje normoje kalbama apie išlaidų atlyginimą, kai priimamas teismo sprendimas. Šiuo atveju šalys ginčą sprendė taikiai, atsakovė niekada neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su sūnumi, jokių kliudymų nedarė, byloje tokių įrodymų nėra pateikta, taikos sutartyje įrašė visas ieškovo pageidaujamas bendravimo su vaiku sąlygas, todėl šiuo atveju teismas turėjo taikyti CPK 93 str. nuostatas ir įvertinti ar ieškovas visumoje sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.
CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (taikos sutarties 2 p.). Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos, remiantis CPK 96 straipsniu. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, patvirtinus taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio. Pastaroji norma, vertinant ją sistemiškai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi, leidžia daryti išvadą, jog už likusių 25 proc. žyminio mokesčio sumokėjimą valstybei atsako ieškovas ir atsakovė proporcingai taikos sutartimi atitinkamai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taikos sutartimi iš esmės buvo patenkinti visi ieškinio reikalavimai. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio, teismas 25 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio priteisė iš atsakovės, kadangi ieškovas, jam suteikus antrinę teisinę pagalbą ir nustačius 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.). Todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį žyminio mokesčio 25 proc. turi būti priteisti iš atsakovės į valstybės pajamas. Dėl tų pačių priežasčių į valstybės pajamas pagrįstai priteistos ir valstybės turėtos išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovui. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl ieškovas, sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jis jų nepatyrė. Be to, pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas valstybei iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovavosi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų dydžio (b. l. 27). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įvertinęs, jog atsakovė tinkamai vykdė savo kaip proceso šalies pareigas, todėl sprendė, kad iš atsakovės, remiantis CPK 93 str. 4 d., valstybei priteistina 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas valstybei nuo 507,87 Lt iki 200,00 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.