- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-208-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00748-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- Ž. Č.
- Ieškovas
- Ž. G.
- Išvadą teikia
- Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Č. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-948-594/2013 pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui Ž. Č., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui H. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė vaiko H. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, jei priešieškinio reikalavimai nebūtų patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismas šia nutartimi priteisė iš atsakovo 76,22 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartimi ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista: 22,50 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (250x12=3000 x 3 proc. = 90 Lt – 67,50 Lt (75 proc. žyminio mokesčio dalis) = 22,50 Lt), 35,75 Lt žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 17,97 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 76,22 Lt bei 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų – už procesinių dokumentų rengimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir pakeisti nutarties dalį, kuria iš atsakovo valstybei priteista 76,22 Lt bylinėjimosi išlaidų – priteisti iš atsakovo 17,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje konstatavo, kad taikos sutartimi ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepakankamai atsižvelgė į taikos sutarties specifiką bei pasekmes ir situaciją traktavo taip, lyg byla būtų baigta ne šalims sudarius taikos sutartį, o teismui priėmus sprendimą, kuriuo visiškai tenkinamas ieškinys. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria tarpusavio abipusėmis nuolaidomis įsipareigojo užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti viena kitai pareikštus ieškinio reikalavimus. Taikos sutartyje šalių padarytos nuolaidos ar jų mastas neturi reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo valstybei priteisė 76,22 Lt žyminio mokesčio bei 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Be to, teismas, priteisdamas iš atsakovo 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iškreipė šalių valią, kadangi šalys sudarydamos taikos sutartį, 6 punktu susitarė, kad kiekviena šalis savo turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įsipareigoja padengti savo sąskaita. Apeliantas nurodo, jog jis taikos sutarties 7 punktu įsipareigojo padengti teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentu įteikimu, todėl iš jo turi būti priteistos tik šios išlaidos, sudarančios 17,97 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas atskiruoju skundu nurodo nesutinkantis su bylinėjimosi išlaidų priteisimu valstybei – už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei ir žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, kadangi byloje buvo patvirtinta taikos sutartis.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo sūnui H. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, taip pat nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja (b. l. 4–5). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1890-2254 nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovei Ž. G. teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų ieškovei dydį (b. l. 9). Byloje pateikta 2013-10-16 pažyma, patvirtina, kad valstybė už ieškovės procesinių dokumentų rengimą patyrė 240 Lt išlaidų (b. l. 71).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad kiekviena šalis savo turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įsipareigoja padengti savo sąskaita (taikos sutarties 6 p.), ir atsakovas įsipareigojo padengti teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (taikos sutarties 7 p). Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo ir atsakovo pareigos atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos, remiantis CPK 96 straipsniu. Apelianto nurodyta CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei.
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, patvirtinus taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio. Pastaroji norma, vertinant ją sistemiškai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi, leidžia daryti išvadą, jog už likusių 25 proc. žyminio mokesčio sumokėjimą valstybei atsako ieškovė ir atsakovas proporcingai taikos sutartimi atitinkamai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taikos sutartimi iš esmės buvo patenkinti visi ieškinio reikalavimai. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio, teismas 25 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio priteisė iš atsakovo, kadangi ieškovė, jai suteikus antrinę teisinę pagalbą ir nustačius 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., CPK 83 str. 1 d. 2, 14 p., 2 d.). Todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį žyminio mokesčio 25 proc. (22,50 Lt už turtinį reikalavimą ir 35,75 Lt už neturtinį reikalavimą, viso - 58,25 Lt) turi būti priteisti iš atsakovo į valstybės pajamas. Dėl tų pačių priežasčių į valstybės pajamas pagrįstai priteistos ir valstybės turėtos išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei. Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl ieškovė, sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų nepatyrė. Be to, pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas valstybei iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovavosi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų dydžio (b. l. 71), todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos nepagrįstai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.