Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-136-593/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-07-12
Bylos Nr.: 1A-136-593/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50769-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: E. B., S. B.
Advokatai: Ričardas Girdziušas, Simonas Slapšinskas, Edgaras Jautakis

Kategorijos

1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-593/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50769-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.5.3.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,nuteistosios S. B. gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,

nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą atleistos N. A. M. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Simono Slapšinsko, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos N. A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo ir nuteistosios S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąją per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A3“ vertės – 3 120 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimties eurų) konfiskavimą.

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti, nuspręsta ją panaikinti.

E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti, nuspręsta ją panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

N. A. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant ją laiduotojos O. S. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato. Baudžiamoji byla N. A. M. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. S. B. nuteista už tai, kad ji 2019 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, apklausiama liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, turėdama tikslą padėti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam M. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai parodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ją sumušė nepažįstama mergina, nors 2018 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 11.55 val. iki 13.25 val., pirmosios liudytojo apklausos metu ir 2019 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 13.25 val. iki 13.50 val., papildomai apklausta kaip liudytoja davė teisingus parodymus, tai yra, kad 2019 m. lapkričio 29 d. ją sumušė M. M., kad daugiau nieko bute nebuvo, kas ir buvo nustatyta byloje.

2. E. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio nuo 13.15 val. iki 14.15 val. metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1823-1091/2019 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, apklausiamas liudytoju ir prisiekęs sakyti tik tiesą, nieko nenutylėti bei būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, siekdamas padėti savo draugui M. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, Kauno apylinkės teismo teisėjai R. P. davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad M. M. prašymu, apie 1 val. nakties, nuvežė nepažįstamą merginą į M. M. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po to, maždaug apie 4-5 val., merginą iš buto išvežė, kad žino, jog ši mergina bute susimušė su S. B., nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. B. sumušė M. M..

3. N. A. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio nuo 9.33 val. iki 11.00 val. metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1823-1091/2019 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, būdama kaltinamojo M. M. motina, sutiko duoti parodymus ir apklausiama liudytoja bei prisiekusi sakyti tik tiesą, nieko nenutylėti bei būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, Kauno apylinkės teismo teisėjai R. P. davė žinomai melagingus parodymus, tai yra ji teismo posėdžio metu paneigė, kad ikiteisminio turimo metu buvo apklausta liudytoja, o perskaičius jos apklausos protokolą ir supažindinus su juo, ji teigė, kad ant protokolo yra ne jos parašas, nors teismo posėdžio metu liudytojo apklausos protokolą surašiusi A. P. patvirtino, kad apklausa iš tiesų įvyko ir apklausos protokolą su juo susipažinusi pasirašė liudytoja.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo E. B. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojais M. M. ir D. J., gynybai suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1823-1091/2019, teismo posėdžio metu paprašytas papasakoti apie jam žinomas aplinkybes, apeliantas iš esmės papasakojo, jo manymu, svarbiausias aplinkybes, t. y. kad padėjo M. M. ir S. B. susirasti ir išsinuomoti butą, taip pat, kad naktį jam paskambino M. M. ir paprašė į butą atvežti E. B. pažįstamą merginą, ką jis paprašytas ir padarė, paryčiais ta mergina paskambino E. B. ir paprašė, kad jis ją paimtų iš buto, ką jis taip pat padarė, bei kad ryte žiniasklaidoje perskaitė, jog tą naktį S. B. buvo sumušta, iš ko ir sužinojo apie įvykį. Tokie E. B. parodymai tiek juos duodant, tiek atsakant į teisėjos, prokuroro ir kaltinamojo klausinius buvo nuoseklūs, nekito bei vienas kitam neprieštaravo, kas patvirtina, kad E. B. melagingų parodymų nedavė.

4.2. Skunde pažymima, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, E. B. 2018 m. lapkričio 29 d. bute, (duomenys neskelbtini), kartu su M. M., S. B. bei jo paties atvežta mergina laiko neleido, į šį butą net nebuvo užėjęs, todėl teismui duoti parodymų apie tai, kas tą vakarą bute vyko tarp jame buvusių asmenų, objektyviai negalėjo. Su vežama mergina E. B. daug nebendravo, jos vardo ar pavardės neklausė, šių duomenų neklausė ir M. M., todėl jų nurodyti teismui taip pat negalėjo. Be to, duodamas parodymus teismo posėdžio metu, E. B. nurodė, jog kitą dieną atsikėlęs bei žiniasklaidoje pamatęs naujienas apie įvykį, iš jam žinomo fakto, kad M. M. į butą buvo pasikvietęs dar vieną draugę, kurią E. B. ir atvežė, bei kuri buvo neblaivi, padarė prielaidą, jog galimai merginos galėjo susimušti, tačiau nuteistasis, duodamas parodymus, net keletą kartų pakartojo, jog pastarųjų aplinkybių nežino, nes nematė, o tik mano, kad taip galėjo būti. E. B. vartojo frazes „kiek žinau“, „skaičiau, kad M. miegojo, tai susimušti jos galėjo tik tarpusavyje“, „manau, kad susimušė“, „kažkur skaičiau – gal internete, gal komentaruose“, „aš nepadariau išvados, tiesiog taip pagalvoju“, „kad susimušė merginos, skaičiau kažkur žiniasklaidoje. Per visą tą įvykį buvo daug straipsnių, galėjo tai būti komentarai“, „aš nežinau, ar ten susimušė merginos, man ta mergina atsisėdusi nepasakė“, kas atskleidžia, jog tai buvo tik nuteistojo asmeniniai spėjimai apie įvykio aplinkybes, padaryti atsakant į teisėjos klausimus, tačiau ne aktyvus siekis duoti melagingus parodymus ir taip suklaidinti teismą.

4.3. Skunde nurodoma, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį negali atsirasti, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2010, Nr. 2K-505/2013). Nustatyti, kuriais parodymais byloje priimant sprendimą reikėtų remtis, o kuriais ne, yra teismo prerogatyva, bet tai nereiškia, jog asmens, kuris duodamas parodymus ar atsakydamas į proceso šalių klausimus išreiškė savo nuomonę ar spėjimus, kurie galiausiai byloje nepasitvirtino ir kuriais nebuvo remtasi priimant teismo sprendimą, parodymai turėtų būti įvertinti kaip melagingi, ar kad toks asmuo turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį.

4.4. Pažymima ir tai, kad apylinkės teismas realiai nevertino E. B. parodymų atitikimo tikrovei, jo veiksmų atitikties BK 235 straipsnyje numatytos veikos objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, tame tarpe, nevertino ir nepasisakė dėl E. B. tyčios, kuo ji pasireiškė, kodėl nuteistasis būtų norėjęs ir siekęs duoti melagingus parodymus, kai su M. M. buvo tik pažįstami, o ne draugai ar artimi giminaičiai. Taip pat teismas nepasisakė apie E. B. veiksmų intensyvumą, ar tikrai jis dėjo maksimalias pastangas dėl veikos padarymo, ypač, kai nurodė, jog atvyko duoti parodymus tik dėl to, kad gavo teismo šaukimą, t. y. buvo teismo įpareigotas tą padaryti, o atsakydamas į kitos kaltinamosios gynėjo klausimą nurodė, kad duoti parodymus jo anksčiau nekvietė nei policija, nei prokurorė, nei M. M. (2020 m. spalio 26 d. teismo posėdis), kas atskleidžia, kad E. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nesiekė dalyvauti bei duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Taigi, teismas neatskleidė nuteistojo veiksmų kvalifikavimo požymių, kurie yra būtini, kad jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 235 straipsnį būtų teisėtas ir pagrįstas.?

4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame be Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-634/2020, bei šiose bylose paties E. B., M. M., S. B. ir N. A. M. duotų parodymų, nėra atlikta jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, galinčių paneigti ar patvirtinti pareikštus įtarimus, kuriais vėliau galėtų būti grindžiami kaltinimai kaltinamiesiems, t. y. kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Po Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 nuosprendžio priėmimo ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo surašytas kaltinamasis aktas, netruko net dviejų mėnesių. Per šiuos du mėnesius nebuvo atlikti jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai, kiti baudžiamojo proceso įstatymuose numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nebuvo surinkti ir patikrinti M. M. bei E. B. mobiliųjų telefonų duomenys, nenustatyta, ar jie 2018 m. lapkričio 29 d. tarpusavyje kontaktavo, kas būtų galėję patvirtinti ar paneigti duotus parodymus, jog M. M. prašė E. B. paimti ir atvežti iš nurodytos vietos jo pažįstamą merginą, taip pat, būtų buvę galima sužinoti, ar nurodytoji mergina tikrai E. B. skambino paryčiais, prašydama ją parvežti, be kita ko, būtų sužinotas jos mobiliojo telefono numeris bei galimai išsiaiškinta tikroji tapatybė. Negana to, ikiteisminio tyrimo metu pagal E. B. mobiliojo ryšio buvimo vietą nebuvo bandoma nustatyti, ar jis tikrai nurodytu laiku vyko paimti nepažįstamos merginos prie taip vadinamojo (duomenys neskelbtini) esančio „(duomenys neskelbtini)“, vėliau ją vežė į M. M. išsinuomotą butą, o paryčiais iš nurodyto buto parvežė į (duomenys neskelbtini). Šių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandyta gauti iš gatvės vaizdo kamerų duomenų ar kitais tyrimo veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas net pats M. M., kuris galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybes apie prašymą atvežti nurodytą merginą, būtų galėjęs atskleisti prašytos atvežti merginos duomenis, taip pat, nebuvo apklaustas M. M. išnuomoto buto savininkas, ar išnuomoti nurodytą butą tikrai padėjo E. B.. Taigi, galimi įtarimai nebuvo patikrinti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o pareiškiant kaltinimus tebuvo vadovaujamasi kitose baudžiamosiose bylose priimtais nuosprendžiais, kas pažeidžia E. B. teisę į teisingą ir nešališką teismą.

4.6. Skunde teigiama, jog E. B. iš esmės papasakojo, jo manymu, svarbiausias jam žinomas aplinkybes. Aplinkybės, kurios yra svarbios, yra vertinamasis dalykas, kurį kiekvienas asmuo gali įvertinti skirtingai. Todėl nagrinėjant bylą dėl S. B. sveikatos sutrikdymo bei šios veikos padarymu kaltinant M. M., suprantama, jog, nukentėjusiajai bei kaltinamajam duodant parodymus, jiems žymiai svarbesnėmis galėjo pasirodyti aplinkybės dėl paties sveikatos sutrikdymo, o ne aplinkybės apie tai, kaip jie išsinuomojo butą, ypač kai butas buvo išsinuomotas teisėtai. Todėl visiškai nepagrįstu laikytinas teismo teiginys, kad aplinkybė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji neminėjo fakto, jog E. B. jiems padėjo išsinuomoti butą, reiškia, kad pastarasis davė melagingus parodymus. 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu E. B. siekė pagrįsti savo parodymus, prašydamas iškviesti liudyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką D. J., tačiau apylinkės teismas šio nuteistojo prašymo netenkino, taigi, teismas nesuteikė jam galimybės įrodyti, kad jis sakė tiesą atitinkančius parodymus ir nepadarė veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

4.7. Skunde nesutinkama ir su Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 priimtame nuosprendyje nurodytu teiginiu, jog liudytojo E. B. parodymai nesutapo su nukentėjusiosios parodymais, kadangi pastaroji nurodė, jog E. B. atvežus kitą merginą, ji į butą įleido abu šiuos asmenis. Šis teiginys yra išimtas iš konteksto bei neteisingai interpretuotas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. B. teismui nurodė, jog įvykdęs M. M. prašymą bei atvežęs merginą į butą, (duomenys neskelbtini), jis palydėjo šią merginą iki buto durų, kurias atidarė S. B., ji atrodė sveika ir nesužalota, tačiau daugiau papasakoti E. B. negalėjo, nes su S. B. nebendravo ir į butą neužėjo, palikęs atvežtą merginą, pats išvažiavo. Tokie nuteistojo parodymai buvo nuoseklūs ir nekito nė vienos nagrinėtos baudžiamosios bylos metu. Tuo tarpu S. B. parodymai E. B. parodymams neprieštaravo, nes ji parodė, kad įleido, t. y. atidarė duris, atvažiavusiai nepažįstamai merginai bei E. B.. Kaip matyti iš tolimesnių S. B. parodymų, E. B. į buto vidų užėjęs nebuvo bei jos sveikatos sužalojimo įvykio aplinkybių nematė. Todėl Kauno apylinkės teismo argumentas, iš nukentėjusiosios parodymų turinio išimant žodį „įleidau“, kai iš viso jos parodymų konteksto akivaizdu, jog turima omenyje ne dviejų asmenų įleidimą į buto vidų, o tik durų atidarymą, laikytinas nepagrįstu.

4.8. Nepagrįstu laikytinas ir nuosprendžio teiginys, jog „E. B. parodymų nepatikimumą patvirtina jo išsakyta nuomonė, kad įvykio metu susimušė M. M. merginos ir jis apie tai skaitė internete, nes jokiose žiniasklaidos priemonėse nebuvo skelbta apie tai, kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo kita mergina“. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas taip teigdamas nurodo, jog tai buvo tik E. B. išsakyta nuomonė, bet ne aktyvūs parodymų teiginiai, kuriais šis būtų siekęs suklaidinti bylą nagrinėjusį teismą. Be to, teismo teiginys, kad žiniasklaidos priemonėse nebuvo skelbta, kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo kita mergina, nepagrįstas ir yra tik spėjamojo pobūdžio. Nurodytu laikotarpiu įvykio aplinkybėmis, kaip ir vėliau pačia nagrinėjama byla, domėjosi daugybė žurnalistų, apie tai buvo rašomi straipsniai ne tik laikraščiuose, bet ir internetiniuose tinklalapiuose (pateikiamos nuorodos į konkrečius straipsnius), kuriuose žmonės galėjo viešai išreikšti nuomonę bei parašyti komentarus. E. B. žinojo, kad, jei jo atvežta mergina tą vakarą iš buto išėjusi nebuvo, ji galimai matė arba pati dalyvavo S. B. sveikatos sutrikdymo veikoje. Todėl nuteistasis pakankamai lengvai galėjo padaryti prielaidą, jog abi M. M. merginos tarpusavyje galėjo susimušti, o dėl nuomonės išreiškimo baudžiamoji atsakomybė asmeniui kilti negali.

4.9. Skunde nesutinkama ir su nuosprendžio argumentais, jog E. B. parodymai negali būti laikomi teisingais, nes jis nenurodė jokių anketinių vežtos merginos duomenų bei neatsiminė, kur tiksliai merginą parvežė. Iš tiesų nuteistasis nenorėjo ir nesiekė susipažinti ar bendrauti su M. M. paprašyta atvežti mergina ne tik dėl to, jog nenorėjo konfliktuoti su M. M. dėl merginos ir galimai kilsiančio pavydo, bet ir dėl to, jog vežama mergina buvo neblaivi. Be to, E. B. parodymai negali būti laikomi melagingais vien dėl to, jog šių duomenų nenurodė kitos bylos proceso šalys. Jau minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinti nuteistojo mobiliojo telefono duomenys, iš kurių būtų buvę galima sužinoti, ar nurodytoji mergina tikrai E. B. skambino paryčiais, prašydama ją parvežti, be kita ko, tokiu būdu būtų buvęs sužinotas jos mobiliojo telefono numeris bei galimai išsiaiškinta tikroji jos tapatybė. Pažymima ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 nagrinėtas įvykis įvyko 2018 m. lapkričio 29 d., tuo tarpu E. B. parodymus nagrinėtoje byloje davė tik 2019 m. spalio 2 d., t. y. liudijo apie įvykius, vykusius daugiau nei prieš 10 mėnesių. Nepaisant to, duodamas parodymus, E. B. ne tik tiksliai nurodė iš kur pirmą kartą paėmė merginą, bet ir labai tiksliai nurodė, kur vėliau ją, jos pačios prašymu, parvežė ir iš automobilio išleido – prie (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prie dviejų devynaukščių namų. Tokius pačius atsakymus E. B. pateikė ir atsakydamas į prokuroro klausimus, kas atskleidžia duotų parodymų nuoseklumą bei teisingumą. Nuteistasis merginos, išlipusios iš automobilio, toliau nebelydėjo, todėl duodamas parodymus, negalėjo tiksliai nurodyti, kur vėliau mergina nuėjo.

4.10. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Šių reikalavimų skundžiamas nuosprendis neatitinka. Be to, priimant skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą, iš kurio kyla imperatyvas, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Visa tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, bei sąlygojo netinkamą BK 235 straipsnio 1 dalies E. B. atžvilgiu taikymą.

5. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos N. A. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria N. A. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir pagal laidavimą perduota dukters atsakomybei, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

5.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas N. A. M. veiksmus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 235 straipsnio 1 dalį. Bylos medžiaga liudija, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo iš tiesų pasakė tai, kas prieštaravo objektyviai nustatytoms aplinkybėms, tačiau jos pareiškimas teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta, neįrodo, jog ji įvykdė nusikaltimą. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes, parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną kaltininko dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Dėl to pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu melagingi parodymai apie kitas, bylai mažiau svarbias aplinkybes, negali būti pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, t. y. melagingais parodymais laikytini liudytojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu duoti tikrovės neatitinkantys parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimą.

5.2. Gynėjo vertinimu, sprendžiant iš 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolo, N. A. M. tyrėjai A. P. papasakojo apie sūnaus būdą, jo bendravimą su S. B., bendrą alkoholinių gėrimų bei narkotikų vartojimą, taip pat ji padarė prielaidą, kad M. M. gal ir galėjo taip pasielgti, nes jis su S. B. pykdavosi, vienas kitam nenusileisdavo, nors jai nežinoma, kad jis būtų skriaudęs S. B..

5.3. Kauno apylinkės teismo teisėja R. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 pripažino M. M. kaltu įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusioji S. B. nebuvo M. M. šeimos narys. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-634/2020 nukentėjusiosios skundą atmetė, o gynėjo – patenkino iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, panaikino ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį.

5.4. Palyginus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 tirtas aplinkybes su tuo, apie ką ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė N. A. M., darosi aišku, jog liudytoja 2018 m. lapkričio 28-29 dienomis nebuvo bute (duomenys neskelbtini), todėl jai nebuvo žinomos nei S. B. sužalojimo aplinkybės, nei kas tai padarė, jai nieko nebuvo žinoma ir apie disponavimą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Tyrėjos A. P. užrašyti liudytojos parodymai buvo itin abstraktūs ir bendro pobūdžio. Liudytoja nepapasakojo visiškai nieko apie esmines byloje tirtų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei apie kaltininko veiksmus. Tai veda link išvados, jog N. A. M. pareiškimas teisiamajame posėdyje, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apskritai nebuvo apklausta, negalėjo padaryti jokios neigiamos įtakos teismo darbui, baudžiamajam procesui ir tiesos nustatymui M. M. byloje, šiuo pasakymu nebuvo siekiama tyčia suklaidinti teismą, kad šis priimtų M. M. palankų sprendimą. Tokiu pasakymu nebuvo pažeistas vienas iš BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementų – objektas.

5.5. Apelianto teigimu, apie tai, jog N. A. M. veikoje nebuvo nusikaltimo sudėties požymių, galima spręsti ir iš to, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai savo procesiniuose sprendimuose net neužsiminė apie šios liudytojos parodymus. Tai reiškia, jog jie visiškai nebuvo svarbūs ar reikšmingi, nustatant tiesą bei priimant sprendimus. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį netaikoma, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, jog pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo. Duodama parodymus savo sūnaus baudžiamojoje byloje, N. A. M. iš esmės papasakojo tą patį, kas užfiksuota jos apklausos protokole. Žinoma, teisiamajame posėdyje jos parodymai buvo abstraktesni, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, ji nieko negalėjo papasakoti apie esmines M. M. bylos aplinkybes. Advokato nuomone, prieš darant išvadą, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo melavo, reikėjo atkreipti dėmesį į itin garbingą pastarosios amžių. Baudžiamojoje byloje yra medicininis dokumentas, patvirtinantis, jog nuo 2019 m. yra stebimas N. A. M. atminties sutrikimas. Dėl to nieko keisto, kad duodama 2019 m. rugpjūčio 22 d. parodymus apylinkės teisme ji paprasčiausiai pamiršo faktą, jog 2018 m. lapkričio 29 d. ją apklausė tyrėja A. P.. Prie to, kad jos atmintis negrįžo net ir po to, kai jai buvo parodytas apklausos protokolas, prisidėjo ir aplinkybė, jog protokolas buvo surašytas tyrėjos ranka. Rankraštinis protokolo tekstas pagal rašyseną iš pirmo žvilgsnio nelabai skiriasi nuo po juo esančio prierašo rankraščio. Dėl to liudytojai galėjo pasirodyti, kad ir prierašą parašė ne ji, taip pat ne ji ir pasirašė.

5.6. Iš liudytojo 2018 m. lapkričio 29 d. apklausos protokolo matyti, kad tą dieną į N. A. M. namus iš pradžių atvyko policijos darbuotojai, po to – greitosios medicinos pagalbos medikai, dar vėliau – tyrėja A. P., kuri ir surašė apklausos protokolą. Tokiomis aplinkybėmis liudytoja galėjo paprasčiausiai susipainioti. Maža to, nederėtų atmesti ir galimybės, jog žinia apie tai, kad jos sūnus galimai padarė nusikalstamą veiką, sukėlė motinai stresą. Neigiamų emocijų visuma galėjo nulemti, jog N. A. M. iš tiesų susipainiojo ir teisme negalėjo papasakoti to, kas buvo iš tikrųjų. Akivaizdu, kad liudytoja ne melavo, bet sąžiningai klydo pareikšdama, jog ji ikiteisminio tyrimo metu nedavė jokių parodymų. Tuo tarpu, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, privalu nustatyti tiesioginės tyčios požymius jo elgesyje, t. y. būtina konstatuoti, kad liudytojas ne tik supranta savo procesinę padėtį ir žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą bei duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, ką patvirtina savo parašu teisme, tačiau tuo pačiu suvokia, jog duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje, jog teismas negalėtų priimti tikrąsias aplinkybes atitinkančio sprendimo. Įvertinus N. A. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei jos pasakojimą pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji neturėjo tyčios sutrukdyti teisingumo nustatymui, todėl jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios požymių.

6. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

6.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus. BK 235 straipsnio 4 dalis numato, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Ši įstatymo nuostata yra įtvirtinta siekiant įgyvendinti asmenų Konstitucinę teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimuosius giminaičius, yra nurodęs, jog fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).

6.2. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1823-1091/2019 teisme S. B. tvirtino, kad ji su M. M. oficialiai yra sugyventiniai tik dėl to, kad ji galėtų M. M. lankyti įkalinimo įstaigose, todėl S. B., ją apklausiant teisme, nebuvo supažindinta su teise numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji nėra šeimos narys. Taigi, prieš duodant parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, kurie kaltinamajame akte įvardinti kaip melagingi, ji nebuvo supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje. Tuo metu, kai davė parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, ji buvo laikoma M. M. sugyventine, kadangi pastarajam buvo inkriminuota nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui. Tik išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-1823-1091/2019, teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. M. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas buvo inkriminuotas nepagrįstai. Vien aplinkybė, kad M. M. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė – nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, buvo pašalinta, nereiškia, kad prieš jos parodymų davimą teisme, ji neturėjo būti supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje.

6.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ir ikiteisminiame tyrime ji tinkamai nebuvo supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti ją nukentėjusiąja ir išaiškinta, kad privalo duoti parodymus bei atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. Po šio nutarimo paskelbimo, tą pačią dieną ji buvo apklausta ir kaip liudytoja. 2018 m. gruodžio 19 d. liudytojo papildomos apklausos metu su minėta teise jos ne tik, kad nesupažindino, bet protokole net nurodė, kad ji įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Visais šiais atvejais ji buvo apklausiama kaip M. M. šeimos narys, nes ir pranešimas apie įtarimą jam 2018 m. lapkričio 30 d. buvo įteiktas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose. Be to, pagal kaltinamojo akto turinį, kuriame aprašyta jai inkriminuota nusikalstama veika, nurodyta, kad ji melagingai parodė, jog ją sumušė nepažįstama mergina, nors ją sumušė M. M.. Baudžiamoji teisė nenumato atsakomybės už sumušimą, tačiau numato atsakomybę už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą (BK 138 straipsnis). Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad M. M. jai padarė nesunkų sveikatos?sutrikdymą, t. y. sužalojimus, kurie nurodyti 2018 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G374/2018 (02).

6.4. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė, kad 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad tą naktį su M. M. turėjo lytinių santykių. Jiems patinka grubus seksas, kai šiek tiek prismaugia, stipriai užduoda. Užduodavo kur prašydavo, taip pat į veidą, žymės gal ir likdavo, priklausomai kiek stipriai prašydavo. Taigi, vertinant jos parodymus, kuriuos ji davė 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu, jie nėra melagini, nes juose nurodė, kad M. M. jai sudavė, prismaugė, tačiau tai buvo padaryta jai sutinkant. Tokie veiksmai gali būti laikomi kaip sumušimas, kas nurodyta kaltinamajame akte.

6.5. Teismų praktikoje pasisakyta, kad asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai, tačiau to negalima pasakyti apie kaltinamąjį aktą šioje byloje. Apibendrinant galima teigti, kad kaltinamajam aktui neatitinkant BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jam esant nekonkrečiam, aprašant nusikalstamą veiką vartojant ne teisės aktuose nurodytas sąvokas (sumušė), buvo pažeistos jos teisės į gynybą.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo E. B., nuteistosios S. B. ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos N. A. M. gynėjai advokatai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė visus šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos N. A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nesuvaržant įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis), apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir padarė teisingą išvadą dėl S. B. bei E. B. kaltės, jiems davus melagingus parodymus, tačiau netinkamai įvertino N. A. M. duotus parodymus bei jų įtaką galutinio procesinio sprendimo priėmimui, dėl ko jos kaltės klausimas buvo išspręstas neteisingai.

9. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju apeliantams yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, juos apklausiant kaip liudytojus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019.

Žemesnės instancijos teismas

10. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-566-895/2015). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo (išskyrus nurodytus BPK 79 straipsnyje), apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Liudytojo pareiga – šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylos aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis). Prieš apklausiant, liudytojas, išaiškinus jo teises ir pareigas, įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 183 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnio 1 dalis). BK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

Dėl nuteistosios S. B. apeliacinio skundo

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 29 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sudavė S. B. daugybę smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, taip pat spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas, griebdamas už plaukų, per prievartą parklupdė ant žemės, metė į ją alaus skardinę, išpildamas alų jai ant galvos. Tokiais itin žiauriais fiziniais veiksmais, žalodamas, padarė S. B. poodines kraujosruvas veide, akių vokuose ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą, dėl šių M. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų S. B. buvo sutrikdyta psichikos sveikata ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Taigi, įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra konstatuota, jog S. B. sveikatą sutrikdė būtent M. M.. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu apeliantai S. B. ir E. B. yra pripažinti kaltais iš esmės dėl tos pačios melagingos versijos pirmosios instancijos teisme pateikimo, siekiant padėti M. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. S. B. 2019 m. liepos 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu melagingai aiškino, kad ją sumušė nepažįstama mergina, o E. B. 2019 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu melagingai nurodė, kad būtent jis šią nepažįstamą merginą M. M. prašymu nakties metu atvežė į pastarojo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paryčiais tą pačią merginą išvežė į namus.

14. Pagrindinis (esminis) S. B. apeliacinio skundo argumentas, kodėl ji negali atsakyti už melagingų parodymų davimą, yra tai, kad ji, prieš duodama parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, nebuvo supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, t. y. apeliantės vertinimu, ji, kaip M. M. šeimos narė (sugyventinė), turėjo teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, tačiau šia teise jai pasinaudoti neleista. Pažymėta ir tai, kad su minėta teise ji nepagrįstai nebuvo supažindinta ir ikiteisminio tyrimo metu – 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. apklausų metu, nors M. M. pranešimas apie įtarimą 2018 m. lapkričio 30 d. buvo įteiktas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, t. y. įtariant jį nesunkiai sutrikdžius savo šeimos nario sveikatą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., 29–32 b. l.) nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusiosios motina V. B.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, S. B. išsivežė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, o bute kartu su ja buvęs M. M. buvo sulaikytas aplinkybių išsiaiškinimui. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. B. ir M. M. yra sugyventiniai, tai užfiksuota, atsižvelgiant į N. A. M. nurodytas aplinkybes apie jo sūnaus ir nukentėjusiosios bendrą gyvenimą apie dvejus metus laiko.

Žemesnės instancijos teismas

15. Esant aptartai pirminei informacijai, S. B., įvertinus jos sveikatos būklę, pirmą kartą kaip liudytoja buvo apklausta 2018 m. gruodžio 4 d. Prieš šią apklausą jai buvo išaiškintos liudytojo turimos teisės, pareigos bei atsakomybė. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas (1 t., 37 b. l.) patvirtina, kad S. B. buvo išaiškinta ir teisė, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, šios apklausos metu ji galėjo neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Vis dėlto, S. B. bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais ir davė išsamius parodymus, be kita ko, ir apie savo santykius (ryšį) su M. M.. Šios apklausos metu ji nurodė, kad su M. M. bendravo kaip su savo antrąja puse, likdavo pas jį nakvoti, tačiau bendro šeimos ūkio nevedė. 2018 m. vasarą ji susitvarkė dokumentus, kurie liudija, kad ji ir M. M. oficialiai yra sugyventiniai, tačiau tai buvo padaryta tik tam, kad ji galėtų jį lankyti kalėjime (1 t., 38–42 b. l.). Liudytojo papildomos apklausos protokolas (1 t., 43–44 b. l.) patvirtina, kad S. B. jos turimos teisės ir pareigos pakartotinai išaiškintos nebuvo, tačiau buvo priminta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, kas atitinka BPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvardydama savo santykius su įtariamuoju, ji nurodė „draugiški“, tačiau savęs, kaip M. M. sugyventinės, neidentifikavo. Taigi, abiejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu S. B. turėjo galimybę neduoti parodymų apie savo šeimos narį (sugyventinį), tačiau ji sąmoningai rinkosi duoti parodymus ir atsakyti į visus jai užduodamus klausimus, kadangi realiai savęs M. M. sugyventine nelaikė.

16. 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog kaltinamasis nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis, todėl ji teisėjos buvo įspėta dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus pagal BK 163 straipsnį ir už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., 71 b. l.). Šios apklausos metu S. B. nurodė, kad M. M. jos nemušė. Įvykio dieną kaltinamojo draugas E. T. su drauge J. K. paėmė ją iš tėvų namų ir atvežė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jau buvo M. M.. Tuomet pastarieji išvažiavo, o M. M. nuėjo miegoti. Netrukus ji išgirdo beldimą į duris, atvyko dar vienas M. M. draugas su panele, kurios ji nepažįsta. Ši pradėjo reikšti jai pretenzijas, ką ji veikia su šios vaikinu, tuomet suveikė moteriškas pavydas ir kilo konfliktas. Ji su šia mergina susimušė, paskui šią merginą išsivežė, o ji nuėjo miegoti. Šie S. B. parodymai buvo paneigti liudytojų V. B., I. G., L. P. bei J. K. parodymais. Nors šios moterys tiesiogiai smurtinių veiksmų nematė, tačiau jos iš karto po įvykio ar praėjus neilgam laiko tarpui nuo šio įvykio bendravo su nukentėjusiąja ir pastaroji joms aiškiai įvardijo, kad smurtą jos atžvilgiu naudojo M. M.. Šį asmenį S. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, nukentėjusioji motyvuotai paaiškinti nesugebėjo ir bandė įteigti teismui, jog neadekvačiai suvokė situaciją, nes buvo paveikta psichiką veikiančių medžiagų. Vis dėlto, ir ši versija buvo paneigta apklausus gydytoją psichiatrę K. D., nukentėjusiosios pirminę apklausą ligoninėje atlikusią tyrėją E. Č. bei šioje apklausoje dalyvavusį tyrėją M. Č..

17. Liudytoja K. D. parodė, kad tik atvežta į priėmimo skyrių S. B. buvo išsigandusi, verksminga, aiškino, jog buvo sumušta draugo. Tuo metu, kai tyrėjai atvyko atlikti jos apklausą, ji jau buvo adekvati ir pajėgi bendrauti su pareigūnais, ūminės reakcijos į stresą buvo nuslūgusios. Nukentėjusiajai buvo atlikti psichologiniai tyrimai, įvertintas jos mąstymas, kuris jokių problemų nekėlė, todėl pareigūnams buvo leista atlikti apklausą. Liudytoja E. Č. apklausos metu nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų paveikta stiprių vaistų ir nesiorientuotų aplinkoje. Parodymai buvo duoti laisva valia, S. B. pati viską pasakojo, tik paklausus, ar anksčiau nėra patyrusi smurto, stengėsi nutylėti ir į šį klausimą neatsakyti. Jautėsi, kad ji šiek tiek bijo kalbėti apie M. M.. Liudytojas M. Č. patvirtino kolegės E. Č. teiginius apie tai, kad nukentėjusiąją gydytoja leido apklausti, kaip galinčią duoti teisingus bei išsamius parodymus. Pokalbio metu jis suprato, kad S. B. bijo M. M., jautėsi, kad ji yra sugniuždyta. Nukentėjusioji norėjo viską papasakoti, bet buvo įbauginta, jautėsi, kad tam tikrus momentus stengiasi nutylėti. Aptarti parodymai patvirtina, kad S. B. pirminius parodymus davė savanoriškai, neleistinas spaudimas jai nebuvo daromas, taip pat jos aplinkos suvokimui bei įvykių eigos atgaminimui neturėjo įtakos jokie medikamentai. Apklausa vyko praėjus keturioms paroms nuo patirto fizinio smurto, visą šį laiką ji buvo prižiūrima medikų, pastarieji stebėjo jos emocijas ir matė, kad šios jau nurimusios, todėl esama sveikatos būklė jai netrukdė bendrauti su pareigūnais ir duoti parodymus.

18. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad S. B. nesugebėjo apibūdinti, kaip atrodė ją neva sumušusi nepažįstama mergina. Taip pat ji negalėjo tiksliai įvardyti, kada maždaug ši mergina atvyko (teigė, jog gal apie 3 val. nakties), kuriuo metu M. M. šią galėjo pasikviesti į butą (ji nematė ir negirdėjo, kaip M. M. tarėsi dėl šios merginos atvežimo), be to, dėl šios merginos atliktų veiksmų parodymai yra itin prieštaringi. Iš pradžių S. B. nurodė, kad vos jai atidarius buto duris, mergina pradėjo reikšti pretenzijas dėl M. M., kas išaugo į smurtu pasibaigusį konfliktą. Vėliau tos pačios apklausos metu S. B. nurodė, kad su šia mergina kartu vartojo alkoholį, kada tai vyko – prieš fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimą ar po – įvardyti negalėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nedidelėje patalpoje – bute – vykstant žodiniam konfliktui ir grumtynėms tarp neblaivių asmenų, paprastai yra sukeliamas nemažas triukšmas, tačiau šiuo atveju teigta, jog M. M. nieko negirdėjo, nes miegojo kitame kambaryje, todėl sukonfliktavusių merginų neišskyrė. Vis dėlto, S. B. apklausos metu nurodė ir tai, kad išvykus nepažįstamai merginai ji su M. M. dar galimai užsiėmė grubiu seksu, vadinasi, duomenų, kad jis buvo giliai įmigęs S. B. nurodomo konflikto metu – nėra. Taigi tokie nuteistosios parodymai yra akivaizdžiai nelogiški ir vertinami kritiškai. Jau minėta, kad M. M. dėl smurto prieš S. B. yra nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriame, be kita ko, yra išsamiai aptarta bei paneigta ir versija apie nepažįstamos merginos atvykimą bei smurtavimą S. B. atžvilgiu.

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog S. B. 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Noras padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju buvo stipresnis nei turimų procesinių pareigų sąžiningas vykdymas. S. B. aiškiai suvokė, jog sako netiesą, t. y. ji bandė suklaidinti teismą, kad šis priimtų M. M. palankų sprendimą ir tokiu būdu nebūtų įvykdytas teisingumas. Todėl apeliantės išteisinimui pagrindo nėra. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo inkriminuota aplinkybė, jog šis nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o teisminio bylos nagrinėjimo metu minėta aplinkybė nepasitvirtino, nekeičia fakto, jog S. B. davė melagingus parodymus. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad prieš apklausą teisme, nukentėjusioji aiškiai įvardijo, kad kaltinamasis nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis, kartu įvertinus S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jos ir M. M. santykius (sugyventinių statusą gavo tik tam, kad galėtų vaikščioti pas jį į įkalinimo įstaigą pasimatymų metu), pirmosios instancijos teismo teisėja neturėjo jokio pagrindo supažindinti ją su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje.

20. Apeliaciniame skunde S. B. nurodo ir tai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes aprašant nusikalstamą veiką buvo vartotos teisės aktuose nenumatytos sąvokos („sumušė“), kas pažeidė jos teisę į gynybą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Taigi, kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo; tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių reikalavimų buvo laikytasi, esminių procesinių trūkumų nenustatyta. S. B. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, ji su bylos medžiaga susipažinti nepageidavo, jokių, prašymų, pastabų neišreiškė (2 t., 119 b. l.), t. y. nenurodė, kad jai yra nesuprantamas kaltinimas ir tai varžo jos gynybos teises. Dėl jai inkriminuotame kaltinime vartojamos sąvokos „sumušė“ pažymėtina, kad tai yra jos pačios 2019 m. liepos 10 d. vykusios apklausos metu pavartotas žodis, kuomet S. B. aiškino, kad ją sumušė nepažįstama mergina, todėl ši tiksli frazė buvo perkelta ir į kaltinimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojui ar nukentėjusiajam duodant parodymus, iš jų nėra reikalaujama, kad būtų vartojamos teisinės sąvokos (padarė nežymų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pan.), parodymai yra duodami šnekamąja, buitine kalba, o teisinį parodymų vertinimą atlieka bei dėl veikos kvalifikavimo pagrįstumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju S. B. kalbant apie nepažįstamos merginos sumušimą, buvo aiškiai suprantama, kad yra pasakojama apie patirtą fizinį smurtą. Kadangi šis teiginys bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, todėl tiksli išsakyto teiginio formuluotė buvo perkelta į jai inkriminuotą kaltinimą dėl melagingų parodymų davimo, kas visiškai atitinka reikalavimus, keliamus kaltinimo formulavimui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nekonkretaus, neaiškaus kaltinimo atmetami kaip nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. B. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jai tinkamai individualizuota paskirta bausmė, t. y. nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių. Šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė (tiek šios bausmės rūšis, tiek jos dydis) yra proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistosios asmenybės charakteristikai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl apeliantės nuteisimo paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl nuteistojo E. B. ir jo advokato Simono Slapšinsko apeliacinio skundo

23. Apeliantų teigimu, nuteistasis E. B. nesiekė duoti melagingų parodymų, o apie įvykio aplinkybes jis pateikė tik savo asmeninius spėjimus, t. y. darė prielaidas, kas galėjo įvykti 2019 m. lapkričio 29 d. naktį (paryčiais), kai buvo sumušta S. B., kadangi (duomenys neskelbtini), esančio buto viduje jis įvykio metu nebuvo ir jokių konfliktų bei fizinio smurto naudojimo momento nematė. Šiems teiginiams teisėjų kolegija pritaria tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su E. B. aiškinimu, jog incidento metu jis įvykio vietoje nebuvo ir tiesiogiai smurtinių veiksmų S. B. atžvilgiu nematė, todėl nežino, kas konkrečiai įvyko. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad apeliantas sakė netiesą, nurodydamas, jog M. M. prašymu, apie 1 val. nakties, nuvežė nepažįstamą merginą į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir maždaug apie 4–5 val. ryte šią merginą iš minėto buto išvežė. Ši versija buvo sąmoningai pateikta teisiamojo posėdžio metu, siekiant suklaidinti teismą, kad M. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

24. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl E. B. galėjo norėti duoti melagingus parodymus, jei M. M. nėra netgi jo draugas, o tik pažįstamas, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad motyvas bei tikslas nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. E. B. aiškiai nurodė, kad nors jį ir M. M. nesieja artima draugystė, tačiau jo tėvas yra labai geras M. M. draugas, todėl jei pastarajam reikėdavo kokios nors pagalbos, jis negalėdavo atsisakyti ir nepadėti. M. M. prašymu jis taip pat buvo padėjęs susirasti nuomai butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, šią aplinkybę galėtų patvirtinti buto savininkas D. J., tačiau pastarasis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Minėtą asmenį atsisakyta apklausti kaip liudytoją ir apeliacinės instancijos teisme, nes buto nuomos aplinkybės (kas surado, išnuomojo, mokėjo nuomos mokestį ir pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. E. B. nėra kaltinamas davęs melagingus parodymus apie tai, kad padėjo M. M. ir S. B. išsinuomoti butą Kaune.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame be Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-634/2020, bei šiose bylose paties E. B., M. M., S. B. ir N. A. M. duotų parodymų, nėra atlikta jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, galinčių paneigti ar patvirtinti pareikštą kaltinimą. Apeliantų teigimu, siekiant išsiaiškinti, ar E. B. iš tiesų 2018 m. lapkričio 29 d. naktį vežė nepažįstamą merginą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), reikėjo patikrinti M. M. ir E. B. mobiliųjų telefonų duomenis (praleistus/priimtus skambučius), nustatyti E. B. mobiliojo telefono buvimo vietą įvykio metu, taip pat išsireikalauti gatvių, kuriomis vyko E. B., vaizdo kamerų įrašus bei atlikti kitus veiksmus, kurie galėtų padėti identifikuoti merginos asmenybę, tačiau visa tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta.

26. Dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas E. B. buvo iškviestas į teismą gynybos prašymu, t. y. šį asmenį teisiamojo posėdžio metu įvardijo kaltinamasis M. M. ir išreiškė pageidavimą jį apklausti teisme. Šį prašymą palaikė ir kaltinamojo gynėjas Ričardas Girdziušas, nurodydamas, kad sprendžiant iš nukentėjusiosios S. B. ir M. M. teisme duotų parodymų, tai galėtų būti tas pats asmuo, kuris galimai atvežė į butą merginą, kuri galimai konfliktavo su nukentėjusiąja (1 t., 100–101 b. l.). M. M. ir jo gynėjo prašymas buvo tenkintas ir tokiu būdu į 2019 m. spalio 2 d. vykusį teisiamąjį posėdį buvo kviestas liudytojas E. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nei S. B., nei M. M. net neužsiminė apie tai, kad išvažiavus E. T. ir J. K., kurie atvežė į butą S. B., po kiek laiko atvyko E. B., kuris atvežė dar vieną merginą, kurios jokių anketinių duomenų nesugebėjo įvardyti nei E. B., nei S. B., nei pats M. M., kurio prašymu neva ši mergina ir buvo atvežta. Kadangi naujoji versija apie nepažįstamos merginos atvežimą į butą bei šios sukeltą smurtu pasibaigusį konfliktą atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl nebuvo objektyvios galimybės ikiteisminio tyrimo metu atlikti apeliaciniame skunde nurodytus neva trūkstamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Liudytojas E. B. parodymus davė praėjus beveik metams laiko nuo byloje nagrinėtų įvykių, todėl patikrinti jo mobiliojo telefono duomenis ar gatvių vaizdo kamerų įrašus nebebuvo prasmės, kadangi reikšminga informacija po tiek laiko neabejotinai yra neišsaugota. Vis dėlto, tai nereiškia, kad E. B. parodymų apie neva vežtą nepažįstamą merginą melagingumo negali pagrįsti kiti byloje surinkti įrodymai.

27. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad paties E. B. parodymai stokoja konkretumo, informatyvumo bei logiškumo. Antra, jie tam tikrais aspektais nesutampa su S. B. teisme duotais parodymais, kas patvirtina, jog iš anksto buvo sugalvota ir aptarta M. M. gynybinė versija, siekiant šiam padėti išvengti teistumo, tačiau neaptartos visos melagingos versijos detalės, kas akivaizdžiai atsiskleidė išsamios E. B. apklausos teisme metu (atsakydamas į daugelį klausimų, liudytojas mėtėsi, prieštaravo pats sau bei negalėjo įvardyti jokių konkretesnių įvykio, apie kurį duoda parodymus, aplinkybių). Iš pradžių teisiamojo posėdžio metu E. B. aiškino, kad M. M. paskambino ir paprašė, įvardydamas konkrečią vietovę, paimti iš ten kažkokią merginą ir atvežti pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis prašymą įvykdė. M. M. skambučio jis sulaukė apie vidurnaktį, o merginą į butą atvežė apie 1 val. nakties ar šiek tiek vėliau. Pats išvažiavo namo. Po to, apie 4-5 val. ryto ta pati mergina jam paskambino ir paprašė parvežti į namus. Kadangi E. B. nenurodė, iš kur nepažįstama mergina turėjo jo mobiliojo telefono numerį, šis klausimas jam buvo užduotas apklausos metu. Supratęs savo pasakojimo nelogiškumą, E. B. papildė savo parodymus, teigdamas, jog M. M. neva nurodė ne tik vietovę, iš kurios reikės paimti merginą, tačiau ir pastarosios mobilaus telefono numerį, kuriuo jis paskambino, prieš atvažiuodamas į nurodytą vietą. Tokiu būdu ši mergina turėjo jo telefono numerį ir galėjo juo paskambinti, prašydama ją parvežti į namus.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad E. B. visiškai nesugebėjo apibūdinti du kartus automobiliu vežtos merginos, t. y. negalėjo įvardyti nei šios merginos išvaizdos (kūno sudėjimo, ūgio, plaukų spalvos, dėvėtų drabužių ir pan.), nei apytikrio amžiaus. Analogiškai apibūdinti į butą atvežtos merginos nesugebėjo ir S. B.. E. B. teigimu, su šia moterimi nei važiuodamas pirmyn, nei atgal jis nebendravo, nes tarp jo ir M. M. yra susitarimas, kad jis nesidomėtų pastarojo moterimis. Atvažiavęs pasiimti iš buto merginos, jis kažkokių didelių šios išvaizdos pokyčių nepastebėjo, nebent tai, kad ji buvo dar labiau susivėlusi. Mergina greitai išbėgo iš buto, buvo nerami, tačiau pokalbis tarp jų nevyko. E. B. nepasiteiravo, kodėl taip greitai yra išvykstama, tiesiog parvežė ją į tą pačią vietą, iš kurios ir buvo paėmęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pasakojimas stokoja logiškumo. Net jei pats E. B. ir nesidomėjo, kas vyko (duomenys neskelbtini) esančiame bute pastarąsias kelias valandas, kol jo nebuvo, tačiau po rimto, smurtu (grumtynėmis) pasibaigusio konflikto, neblaivi ir įsiaudrinusi moteris neabejotinai būtų emocionaliai ar bent jau fragmentiškai papasakojusi savo įvykių versiją.

29. Pažymėtina ir tai, kad, E. B. teigimu, S. B. nebuvo nustebusi nepažįstamos moters atvežimu, nes tai buvo įprastas dalykas, M. M. turėjo daug merginų ir tai nieko nestebino, todėl jis, įvykdęs prašymą, ramiai išvažiavo. Tuo tarpu S. B. teigė, kad ši nežinoma moteris, vos jai atidarius duris, pradėjo ant jos rėkti, reikšti pretenzijas ir konfliktuoti, vadinasi, žodinio konflikto pradžią turėjo girdėti ir E. B., nes jis neliko automobilyje, o palydėjo merginą iki buto durų, tačiau pastarasis šios aplinkybės (dėl žodinio konflikto pradžios) nenurodė. Be to, S. B. aiškino, jog E. B. su mergina atvažiavo apie 3 val. nakties, o šis teigė, jog atvyko apie 1 val. nakties. Taigi, parodymai dėl atvažiavimo laiko taip pat skiriasi.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos merginos tapatybės nepadėjo atskleisti ir M. M.. Pastarasis buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme (3 t., 121–122 b. l.), tačiau jis net nebuvo įsitikinęs, kad iš tiesų prašė E. B. atvežti kažkokią merginą, juo labiau, negalėjo pasakyti apie kokią konkrečiai moterį yra kalbama. M. M. nuomone, jis greičiausiai prašė atvežti merginą, tačiau tuo metu buvo girtas, todėl visų aplinkybių neatsimena. Taip pat M. M. patvirtino, kad po 2018 m. lapkričio 29 d. įvykio E. B. buvo atvykęs pas jį į pasimatymą tardymo izoliatoriuje. Šio pasimatymo metu vyko pokalbis ir apie tą naktį, kai buvo sumušta S. B., tačiau konkrečiai kas buvo kalbėta, jis neprisiminė. E. B. taip pat patvirtino, kad buvo susitikęs su M. M. tardymo izoliatoriuje, kalbėjosi apie šiam pareikštus įtarimus, t. y. kad jie yra nepagrįsti, tačiau M. M. neprašė jo duoti konkrečių parodymų teisme, į teisiamąjį posėdį jis atvyko, nes gavo teismo šaukimą. Ikiteisminio tyrimo metu jis į policijos įstaigą nesikreipė ir apie jam žinomas 2018 m. lapkričio 29 d. nakties aplinkybes niekam nepasakojo, nes studijavo politikos mokslus ir nenorėjo problemų. Pažymėtina ir tai, kad S. B. nepažįstamą merginą atvežusį M. M. draugą įvardijo tik „A.“, t. y. pilno šio asmens vardo ir pavardės nežinojo, o minėtos nepažįstamos merginos vardą nurodė „lyg ir I.“, tuo tarpu M. M., praėjus beveik metams laiko po įvykio, staiga prisiminė, jog „A.“ tai yra E. B., o kas yra „I.“, neprisiminė. Šie padriki ir nerišlūs „prisiminimai“ patvirtina, kad versija apie nepažįstamos merginos atvežimą į butą yra išgalvota.

31. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. B. žinojo, kad jokios merginos 2018 m. lapkričio 29 d. naktį į (duomenys neskelbtini), esantį butą nevežė (nei į šį butą, nei iš jo), todėl kategoriškai taip teigdamas, jis, kaip liudytojas, turėdamas pareigą sakyti tiesą davė melagingus parodymus ir tokiu būdu tyčia siekė suklaidinti teismą. Ši kaltinimo dalis pasitvirtino, todėl apelianto išteisinimui pagrindo nėra. Vis dėlto, kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad E. B. paliudijo, jog „žino, kad ši nepažįstama mergina susimušė su S. B.“, nepasitvirtino. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog E. B. apklausos teisme metu išsakė tik savo nuomonę apie tai, kad įvykio metu galėjo susimušti M. M. merginos, tačiau tvirtinimo ar teigimo dėl minėtos aplinkybės nebuvo. Perklausius E. B. 2019 m. spalio 2 d. vykusios apklausos garso įrašą, matyti, kad, atsakydamas į teisėjos jam užduodamus klausimus, jis vartojo frazes: „manau“, „galėjo būti“, „kažkur skaičiau, girdėjau“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog net ir teisėja, formuluodama klausimus liudytojui, vartojo frazę „ar jūs manote, kad...“, t. y. teisėja teiravosi E. B. nuomonės, todėl pastarasis ją ir įvardijo – pateikė savo asmeninį spėjimą, prielaidą, kuri negali būti vertinama kaip žinojimas. Be to, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad apie S. B. sumušimą rašė didžiausi šalies interneto portalai – (duomenys neskelbtini) ir kt. Nors publikuotų straipsnių tekstuose versija apie dviejų merginų sukonfliktavimą (susimušimą) dėl M. M. nebuvo iškelta, tačiau visi straipsniai buvo gausiai komentuojami minėtų svetainių lankytojų, todėl neatmestina galimybė, kad E. B. galėjo šią versiją perskaityti ir viešai prieinamoje erdvėje.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis buvo kategoriškas tik teigdamas apie nepažįstamos merginos vežimą į butą bei iš jo, tuo tarpu aiškindamas, kas galėjo įvykti šiame bute jis pateikė savo asmeninę nuomonę. Net ir suvokdamas, kad jokios merginos nevežė, todėl pastaroji tikrai negalėjo sukonfliktuoti su S. B., E. B. negalėjo būti užtikrintas, kad įvykio metu be S. B. ir M. M. bute nebuvo jokių kitų asmenų, nes 2018 m. lapkričio 29 d. naktį jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš viso nesilankė ir minėtu adresu nevažiavo. Todėl internete galimai pasiskaitęs apie bute vykusį vakarojimą, jis galėjo susidaryti įspūdį, jog susimušė kas nors iš dalyvavusių asmenų. Kadangi E. B. net kelis kartus apklausos teisme metu pakartojo, jog aplinkybės dėl merginų susimušimo neteigia, nes to nežino, bet kelia tokią prielaidą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai klaidino teismą. Prielaidos, spėjimai ir tikimybės neturi įrodomosios galios, todėl jo išsakyta nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, negali būti pripažinta melagingu liudijimu. Todėl iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina įrodyta pripažinta aplinkybė, jog E. B. melagingai nurodė, kad „žino, jog ši nepažįstama mergina susimušė su S. B.“, kaip nepasitvirtinusi ir neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių.

33. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažintu įrodyto kaltinimo apimtį šiek tiek sumažina, tačiau keisti E. B. paskirtos bausmės rūšies ar dydžio pagrindo nėra. Nuteistajam yra paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri yra adekvati ir proporcinga tiek jo atliktiems neteisėtiems veiksmams, tiek ir jo asmenybės charakteristikai. Bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nėra pažeistos.

Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos N. A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinio skundo

34. Advokatas skunde neneigia, kad jo ginamoji 2019 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio metu iš tiesų pasakė tai, kas prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, tačiau prašo įvertinti ir tai, kad N. A. M. išsakyti teiginiai apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ji tyrėjos nebuvo apklausta ir ant apklausos protokolo yra ne jos parašas, nėra susiję su esminėmis aplinkybėmis, reikšmingomis nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019. N. A. M. duoti parodymai buvo abstraktūs ir bendro pobūdžio, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus, jais nesivadovavo, taigi, jokios įtakos sprendimų priėmimui jie neturėjo.

35. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes; kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Sąvoka „melagingas“ reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, sąmoningą jos iškraipymą arba neigimą realių egzistuojančių ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai.

36. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolas (1 t., 60–61 b. l.) patvirtina, kad N. A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie jai žinomas aplinkybes dėl jos sūnaus M. M. ir jo draugės S. B. tarpusavio santykių. N. A. M. nurodė, kad žinia, jog M. M. galėjo smurtauti prieš S. B. ją sujaudino, be to, prieš apklausą pas ją namuose jau lankėsi policijos pareigūnai, vėliau ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie ieškojo S. B., tačiau ji pasakė, kad pastarosios, taip pat ir jos sūnaus namuose nėra. Apklausos metu liudytoja nurodė, kiek maždaug laiko M. M. palaiko santykius (draugauja) su S. B., taip pat abstrakčiai teigė, kad tarp jų būdavo įvairių pykčių, nes jos sūnus yra karštakošis, ūmaus būdo, be to, jie abu vartodavo alkoholinius gėrimus bei narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad visą N. A. M. parodymų tekstą savo ranka užrašė apklausą atlikusi tyrėja A. P., o liudytoja savo rašysena nurodė, kad protokolą perskaitė, iš jos žodžių yra surašyta teisingai, taip pat parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė.

37. Teisme N. A. M. apie jai žinomas aplinkybes buvo apklausta 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus beveik dešimčiai mėnesių nuo jos ikiteisminio tyrimo metu vykdytos apklausos. Liudytojai buvo išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta procesinė teisė, tačiau ji sutiko duoti parodymus apie savo šeimos narį, todėl buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš pradžių N. A. M. nurodė, jog tikrai neprisimena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena tik tiek, kad buvo atvažiavusi greitoji, o policijos pareigūnų nebuvo. Teisėjai balsu perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodžius apklausos protokolą, ji neigė, kad tai jos rašysena, aiškino, kad ji taip gražiai nerašo, taip pat neatpažino ir savo parašo. Taigi, N. A. M. neigė realiai egzistuojantį faktą – savo pačios apklausą ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vietoje šio fakto ji nenurodė jokių kitų, išgalvotų faktų, kurie būtų trukdę nustatyti byloje tiesą ar pakreipti baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi. N. A. M. apklausiama teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad S. B. yra jo sūnaus draugė, jie buvo įregistravę sugyventinių statusą, kad M. M. būtų galima lankyti įkalinimo įstaigoje pasimatymų metu. Taigi, liudytojos parodymai yra išimtinai susiję tik su kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiais, tuo tarpu apie M. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas ji nieko nurodyti negalėjo, nes įvykio vietoje nebuvo ir apie naktį iš 2018 m. lapkričio 28 d. į 2018 m. lapkričio 29 d. vykusius konfliktus bei naudotą smurtą nieko nežinojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad N. A. M. parodymų dalis apie jo sūnaus ir S. B. tarpusavio santykius buvo teisinga, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad pastaroji realiai nebuvo M. M. sugyventinė, o tik draugė. Būtent tai aiškino ir N. A. M., t. y. kad nukentėjusioji tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, tačiau bendro šeimos ūkio kartu su jos sūnumi nevedė, nes M. M. turėjo daug merginų.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su advokato skundo teiginiais, kad N. A. M. galėjo ir sąžiningai suklysti teigdama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta ir apklausos protokole yra ne jos parašas. Tokia išvada yra galima, įvertinus aplinkybę, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens amžius yra pakankamai garbus – apklausos teisme metu jai buvo 79 metai, be to, N. A. M. turi sveikatos problemų (byloje esanti medicininė pažyma (2 t., 177 b. l.) liudija, kad jai nuo 2019 m. fiksuojamas atminties sutrikimas, yra skirtas medikamentinis gydymas, kuris tęsiamas iki šiol), tai, kad motinos atmintis yra prasta, paliudijo ir jos dukra O. S. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (3 t., 19 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati N. A. M., apklausta įtariamąja, nurodė, jog apklausos teisme metu buvo labai susijaudinusi, ne viską prisimena, ko jos teisėja klausė, vis dėlto, pamena, jog teisėja perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji dėl jaudulio parodė, kad jų nedavė ir kad parašas ant protokolo yra ne jos (2 t., 102 b. l.). Kadangi, jau minėta, tyrėja visą parodymų tekstą užrašė savo ranka, o N. A. M. parašė tik vieną sakinį ir pasirašė, todėl trumpai žvilgtelėjusi į apklausos protokolą, ji galėjo ir neidentifikuoti savo parašo, juo labiau, kad 2018 m. lapkričio 29 d. pas ją lankėsi policijos pareigūnai, paskui greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir galiausiai apklausą atlikusi tyrėja. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmieji atvykę policijos pareigūnai neatliko N. A. M., kaip liudytojos, apklausos, o tik teiravosi, ar namuose nėra jos sūnaus ir pastarojo draugės. To paties teiravosi ir vėliau atvykusios greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tuo tarpu apklausą atliko dar vėliau, bet tą pačią dieną atvykusi tyrėja A. P., todėl N. A. M. galėjo sąžiningai klysti manydama, jog tiesiog pakartotinai suteikia policijos pareigūnams juos dominančią informaciją, o ne duoda oficialius parodymus jau pradėtame ir vykdomame ikiteisminiame tyrime. Dėl šios priežasties ji galėjo susimaišyti bei pasimesti ir apklausos teisme metu, teigdama, jog parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė.

39. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas N. A. M. tiesioginės tyčios nenustatė, nes ji nedėjo jokių pastangų, kad bylą nagrinėjančio teismo darbas – siekis nustatyti objektyvią tiesą byloje – būtų sutrikdytas. Nors, jau minėta, savo parašo ant apklausos protokolo ji neatpažino ir sąžiningai galvojo, jog tokių parodymų nedavė, tačiau duodama parodymus teisme, ji nurodė teisingas aplinkybes apie jos sūnaus M. M. ir S. B. tarpusavio santykius, todėl jokios reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išgalvotos ar iškraipytos. Vėliau, po apklausos teisme, nuslūgus stresui ir įtampai, N. A. M. prisiminė, jog vis tik buvo apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu, tą ji patvirtino ir pareiškus jai pranešimą apie įtarimą dėl melagingų parodymų davimo.

40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog N. A. M. veiksmuose (išsakytuose teiginiuose) nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Jos 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykusios apklausos metu neteisingai nurodyta aplinkybė nebuvo susijusi su nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, be to, dėl garbaus amžiaus, prastos atminties bei jaudulio ji galėjo ir sąžiningai klysti. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis yra keistina, priimant apeliantės atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios S. B. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos N. A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl N. A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo N. A. M. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies E. B. įrodyta pripažintą aplinkybę, kad jis, duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog žino, kad nepažįstama mergina bute susimušė su S. B..

Kitą 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė