- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1765-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23488-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- O. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo, pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei O. V. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovei I. K. paskirti naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv. m.), atsakovei O. V. paskirti naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv. m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv. m.), ieškovei I. K. ir atsakovei O. V. paskirti naudotis bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv. m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv. m.), tualetu 14-4 (2,23 kv. m.) virtuve 14-5 (5,28 kv. m.) bei patalpa, kuri bus naujai suformuota siekiant užtikrinti patekimą į virtuvę (1,54 kv. m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7), priteisti ieškovei I. K. iš atsakovės O. V. 11 682,96 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už ieškovei priteistą kompensacijos sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji su atsakove O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 38,34 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei ir atsakovei priklauso po 1/2 dalį buto. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad patekimas į virtuvę (indeksas 14-5) pagal tokią siūlomą tvarką būtų per atsakovei tenkančio kambario (indeksas 14-6) dalį ir toks naudojimasis neatitiktų reikalavimo nustatant naudojimosi tvarką bendrasavininkams priskirti izoliuotas patalpas, tikslinga abiejų šalių sąskaita ir interesais suformuoti dar vieną bendro naudojimo patalpą (pridedamame plane pažymėtą raudonai), kurios bendras plotas būtų 1,54 kv. m. (1,08 kv. m. x 1,43 kv. m.; plane ieškovė jį žymi indeksu 14-7). Taip pat nurodė, kad tokios patalpos suformavimas įrengiant vieną pertvarą su durimis (pažymėta punktyru) užtikrintų izoliuotą atsakovei priskirto kambario naudojimą ir tai, kad ieškovė, norėdama patekti į virtuvę, tai galėtų padaryti ne per atsakovės kambarį, o per bendro naudojimo patalpą, be to, dėl naujai įrengiamos bendro naudojimo patalpos atitinkamai sumažėtų atsakovei tenkančio kambario plotas iki 17,27 kv. m. (18,81 - 1,54). Ieškovės vertinimu, tai būtų racionaliausias šio klausimo sprendimo būdas, išlaidos suformuojant tokią pertvarą nebūtų didelės.
3. Pažymėjo, kad šaliai, kuriai tenka kambarys, turintis indeksą 14-6, tenka 4,715 kv. m. daugiau, nei turėtų tekti (gyvenamasis plotas - 24,51 kv. m. / 2 = 12,555 kv. m.; 17,27 kv. m. - 12,555 = 4,715 kv. m.), turi būti išmokėta kompensacija, kurios pagalba kompensuojamas skirtumas tarp bendrasavininkiui priklausančios idealiosios buto dalies ir realiai tenkančios naudotis dalies. Akcentavo, kad ją ieškovė skaičiuoja nuo rinkos kainos, kuri yra ne mažesnė, nei 95 000 Eur už visą butą. Remiantis ieškovės nurodoma buto rinkos verte (95 000 Eur), buto 1 kv. m. kaina sudaro 2477,82 Eur (95 000 Eur / 38,34 kv. m.), todėl kompensacija sudaro 11 682,96 Eur (2477,82 Eur x 4,715 kv. m.) ir šią kompensaciją atsakovė turėtų sumokėti ieškovei.
Atsiliepimas
4. Atsakovė O. V. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką kaip tai nurodoma ieškinyje, išskyrus papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimą, o kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Paaiškino, kad kambario, kurio indeksas 14-6, ir patalpos, kurią ieškovė žymi indeksu 14-7, atskyrimas įrengiant pertvarą su durimis yra nereikalingas, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Papildomos bendro naudojimo erdvės suformavimas nėra reikalingas, nes pertvara su durimis tarp didžiojo kambario (indeksas 14-6) ir bendro naudojimo patalpos — koridoriaus (ieškovė nurodo indeksu 14-7) faktiškai jau yra daugelį metų, todėl joks papildomos bendro naudojimo erdvės suformavimas šiuo metu nereikalingas.
6. Atsakovė nurodė, jog nesutinka mokėti ieškiniu reikalaujamą kompensaciją (įskaitant ir kompensacijos dydžio klausimą) už atsakovei tenkančio naudotis kambario didesnį plotą, nurodydama, jog reikalaujamos sumokėti kompensacijos faktinis dydis ir apskaičiavimo pagrįstumas (metodika) yra absoliučiai nelogiški sprendimai. Neaišku, kodėl ieškovė, apskaičiuodama kompensacijos dydį, kaip pagrindą ima buto pardavimo rinkos vertę ir ją dalina pagal buto kvadratūrą t. y. kompensaciją apskaičiuoja daugindama atsakovei daugiau tenkančius kvadratinius metrus su tokio 1 kvadratinio metro pardavimo rinkos kaina, jeigu ieškiniu siekiama išspręsti naudojimosi turtu (butu) tvarkos klausimus, kurie sudaro ne nuosavybės teisės, bet daiktinės teisės reglamentuojamus teisinius santykius.
7. Atsakovės manymu, ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją liudija ir apie ieškovės prieštaringą nesąžiningą elgesį, nes ieškovė pati savavališkai pradėjo naudoti mažesnįjį kambarį (indeksas 14-2), t. y. jį nuomoti kitam asmeniui, nepaisydama atsakovės valios, todėl ieškiniu reikalauti kompensacijos už prašymą priteisti atsakovei naudotis tenkantį didesnį kambarį (indeksas 14-6) yra nesąžininga ir nelogiška. Pažymėjo, kad ne ieškovei, o faktiškai jos sūnui (V. S.), kuris ir buvo pasirašęs 2022 m. gegužės 27 d. buto nuomos sutartį, buvo materialiai naudinga nuomoti mažąjį kambarį, kad ieškovei nerūpėjo, ką šiuo klausimu galvoja atsakovė, kad ieškovė pati nusprendė „atiduoti“ naudotis didįjį kambarį atsakovei nepaisant nori ji to, ar ne.
8. Pabrėžė, kad tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją neišvengiamai ateityje kils nesutarimai dėl tokios kompensacijos dydžio įskaitymo arba neįskaitymo vienai arba abiem ginčo šalims perleidžiant butą arba šį turtą atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
9. Ieškovė I. K. pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė jos teisių pažeidimą sieja su buto dalies (kambario 14-2 ir bendro naudojimo patalpų) išnuomojimu tretiesiems asmenims be atsakovės sutikimo. Ieškovės vertinimu, nuomos santykiai nėra šios bylos dalykas ir nedaro jokios įtakos ieškovės teisei reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką jos pasirinktu būdu. Pažymėjo, kad buto dalies (mažesnės net nei priklausanti 1/2 dalis) išnuomojimas negali būti laikomas atsakovės teisių pažeidimu, nes ieškovė išnuomojo ne visą, o tik jai priklausančią buto dalį, likusią buto dalį atsakovė galėjo ir gali naudoti savo nuožiūra.
10. Papildomai nurodė, kad patalpos 14-6 atskyrimas nuo bendro naudojimo patalpos nėra įregistruotas ir bendro naudojimo patalpa (ieškinyje nurodoma indeksu 14-7) teisiškai nėra suformuota, net ir atsakovės pateiktoje buto kadastrinių matavimų byloje minima pertvara yra ištrinta, todėl siekiant nustatyti naudojimosi tvarką, nauja patalpa (ieškinyje nurodoma indeksu 14-7) turės būti suformuota ir įregistruota nekilnojamojo turto registre.
11. Atkreipė dėmesį, jog bendrasavininkiui paskyrus naudotis mažesnės vertės patalpas (kokia neabejotinai yra patalpa 14-2), tokiam bendrasavininkiui turi būti kompensuojama, o ieškovė pasirinko vienkartinės kompensacijos pinigais formą, nes tai išspręstų visus ginčytinus klausimus dėl priskyrimo naudotis nevienodos vertės patalpomis, tuo tarpu nuomos mokesčio sumos ateityje galėtų būti naujų teisinių ginčų dalyku, jei bet kuri iš šalių siektų padidinti ar sumažinti nuomos sumą, be kita ko, atsakovės siekis, kad tokia nuoma būtų skaičiuojama tik jei ieškovė realiai naudojasi turtu yra neįgyvendinamas, nes teismo sprendimu neįmanoma sukurti tokį mechanizmą, kuriuo būtų kontroliuojama ar ieškovė naudojasi ar ne savo turto dalimi, t. y. priklauso ar nepriklauso ieškovei nuomos mokestis už konkretų laikotarpį. Akcentavo, kad butas yra nedalus, todėl atsidalijimo klausimas net negalės kilti, o buto dalies perleidimo tretiesiems asmenims atveju kompensacijų klausimas būsimiems pirkėjams yra individualus buto dalį perleidžiančio ir ją įsigyjančio asmens susitarimo reikalas, dėl to ieškovė nemato rizikos tokiems ginčams kilti.
Atsiliepimas
12. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dublike dėstomais argumentais, nurodė, kad už naudojimąsi didesnės kvadratūros kambarių sutiktų ieškovei mokėti kas mėnesį po 36,89 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės I. K. ieškinį tenkino iš dalies: paskyrė I. K. naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv. m.), atsakovei O. V. paskyrė naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv. m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv. m.), ieškovei I. K. ir atsakovei O. V. paskyrė naudotis bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv. m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv. m.), tualetu 14-4 (2,23 kv. m.) virtuve 14-5 (5,28 kv. m.) bei patalpa, kuri bus naujai suformuota siekiant užtikrinti patekimą į virtuvę (1,54 kv. m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7). Teismas taip pat priteisė ieškovei I. K. iš atsakovės O. V. 1 205, 19 Eur vienkartinę kompensaciją, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteisiamą 1 205,19 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 202,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė atsakovei O. V. iš ieškovės I. K. 823,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei I. K. ir atsakovei O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2, priklauso 38, 34 kv. m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
15. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė I. K. ir atsakovė O. V. naudotųsi nuosavybe tokia tvarka: I. K. - kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv. m.), O. V. - kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv. m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv. m.), bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv. m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv. m.), tualetu 14-4 (2,23 kv. m.) virtuve 14-5 (5,28 kv. m.) bei patalpa, užtikrinančia patekimą į virtuvę (1,54 kv. m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7). Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
16. Teismas pažymėjo, jog nustačius naudojimosi turtu tvarką ieškovės ir atsakovės nuosavybės dalys šiame turto objekte liks nepakitusios, jos ir toliau išliks, todėl vertino, jog kompensacijos skaičiavimas nekintant turto dalims pagal turto vertę nėra sąžiningas ir proporcingas gaunamai naudai, be to nurodė, jog kompensaciją gaus dabartinis turto savininkas, o jam pasikeitus naujas turto savininkas naudosis turtu pagal nustatytą tvarką be jokios kompensacijos, kas reiškia, jog ieškovės prašoma kompensacija atitinkanti turto vertę nėra proporcinga.
17. Teismas vertino, jog atsakovės siūlomas kompensavimas nėra konkretus, iš esmės orientuotas į ateitį, o priimant teismo sprendimą negalėtų būti įvardijama konkreti priteistina suma, taip pat padarė išvadą, jog nėra pagrindo priteisti ir ieškovės prašomos 11 682,96 Eur kompensacijos.
18. Nustatydamas kompensaciją pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. Nr. 725 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintoje Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodikoje apibūdintais koeficientais. Teismas paaiškino, jog ieškovė prieš nustatant naudojimosi tvarką, kuri nustatyta šiuo teismo sprendimu žinojo, kad kambarys, kurį ji faktiškai naudoja yra mažesnis, t. y. žinojo, kad naudosis mažesne ploto dalimi, kas reiškia, jog aplinkybė apie nuosavybės teisės apimties ribojimą, jai buvo žinoma, todėl teismas taikė koeficientą 0,1. Taip pat pažymėjo, kad vertinimo ataskaita daryta pagal konkrečias metodikas ir konkrečiam objektui ir šis įrodymas prieš konsultaciją yra reikšmingesnis, be to, viešais duomenimis panašaus buto, statyto (duomenys neskelbtini), kurio plotas 33 kv. m. kaina 115 000 Eur, todėl skaičiuodamas kompensacija teismas rėmėsi ieškovės pateikta ataskaita, pagal kurią ginčo buto vertė 98 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, vieno buto kvadrato rinkos vertė 2 556, 08 Eur (98 000 Eur/38,34 kv. m.), todėl pagal pateiktą metodiką skaičiuojant kompensaciją ji sudaro 1 205,19 Eur (2 556, 08 Eur x 4,715 kv. m. x 0,1).
19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą naudojosi mažesne buto dalimi (mažesniu kambariu, kuris išnuomotas), tai, kad jai prašant nustatyti naudojimąsi mažesne dalimi žinoma ir suprantama, kad ji naudojasi ne visa turima nuosavybe, ji pati pasirinko ir išreiškė norą naudotis mažesne buto dalimi, naudotis didesniu kambariu nenorėjo ir nesutiko, tai, jog naudojimosi tvarka nuosavybės teisių nepakeičia, o tik jas apriboja, tai, kad ieškovė jai tenkančią daikto dalį gali naudoti ir naudoja pagal paskirtį, yra sudariusi nuomos sutartį, sprendė, kad abiejų bendraturčių interesus atitiks 1 205,19 Eur vienkartinė kompensacija, kurią priteisė ieškovei iš atsakovės.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei O. V. iš ieškovės I. K. 2 665,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Ieškovė I. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – ieškovei I. K. priteistos kompensacijos dydį padidinti iki 11 682,96 Eur, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas priteisiant visas ieškovės patirtas išlaidas, o atsakovei jų nekompensuojant. Taip pat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą panaikinti bei priteisti I. K. iš atsakovės O. V. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Paaiškina, kad teismo sprendimu nustatyta kompensacija ieškovei atitinka tik 10 proc. netenkamų buto kvadratinių metrų rinkos kainos, o toks esminis kompensacijos mažinimas nėra pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz. atsakovės investicijomis į ginčo turtą, ilgalaikį išlaikymą ir pan.), tuo nebuvo išlaikyta bendrasavininkių interesų pusiausvyra, atsakovei suteiktas nepagrįstas pranašumas gauti neterminuotai naudotis ženkliai didesne ir naudingesne buto dalimi teisingai už tai nekompensuojant.
23. Nurodo, kad teismas nepagrįstai šiam ginčui išspręsti nusprendė remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika), kuri yra skirta reguliuoti specifinius su įstatymu nustatomais elektros energetikos objektų ir įrenginių servitutais susijusius klausimus, kurie nėra nei tapatūs nei artimi naudojimosi tvarkos nustatymo teisiniams santykiams. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra priimta kompensaciją skaičiuoti remiantis netenkamo turto kvadratinių metrų rinkos kaina, jos neindeksuojant jokiais subjektyviai parenkamais koeficientais. Taip pat nurodo, kad net ir taikant (adaptuojant ginčo santykiui) teismo nurodytą formulę, jei turto įgijimo metu nebuvo ieškovės naudojimosi teisės suvaržymo (įgyjant buto dalį nustatytos naudojimosi tvarkos mažesniu kambariu ir pan.) ir po tokios naudojimo tvarkos nustatymo dalimi buto ieškovė negalės naudotis, tai taikomas koeficientas, lygus 1, t. y. kompensuojama 100 % netenkamo turto rinkos kainos, o ne 0,1 kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
24. Pažymi, jog tai, kad iki teismo proceso ieškovė geranoriškai sutiko naudotis mažesnio ploto kambariu, nes nuosavybės dalį atitinkančio kambario nebuvo (toks buvo naudojamas atsakovės), ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip teisėta kompensacijos nemokėjimo priežastimi, nes tai neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų esmės – asmens teisės po turto įsigijimo yra suvaržomos, jis gauna mažesnę, nei priklauso turto dalį, bet jam už tai nekompensuojama.
25. Ieškovės nuomone, nors ginčo atveju abiem šalims priklauso po 1/2 dalį buto, bet atsakovė pagal teismo sprendimą gauna naudotis 17,27 kv. m. ploto kambariu, o ieškovė - 7,24 kv. m. ploto kambariu, akivaizdu, kad 1/2 dalis buto su galimybe naudotis 17,27 kv. m. ploto kambariu yra kur kas vertingesnė nekilnojamojo turto rinkoje (tiek pardavimo, tiek nuomos atveju) nei 1/2 dalis buto su teise naudotis 7,24 kv. m. ploto kambariu, todėl atsakovė privalo kompensuoti proporcingai gaunamai naudai.
26. Akcentuoja, kad bet kokia forma tokį turtą vėliau įgysiantis asmuo žinos apie galimybę faktiškai naudotis mažesne nei 1/2 dalimi turto, nes teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jam taip pat bus privalomas, todėl įgydamas turtą su tokiais naudojimo apribojimais jis už tokį turtą atitinkamai mažiau ir mokės, o tokia mažesnė realizacinė vertė savininkui (šiuo atveju ieškovei) kaip tik ir turėtų būti kompensuojama per teismo sprendimu nustatomą teisingą kompensaciją.
27. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė byloje nustatytinas esmines ginčo aplinkybes, nes dėl rašymo apsirikimo ieškinyje buvo nurodytas netikslus kompensuotinas buto plotas. Paaiškina, kad bendras naudingas buto plotas yra 26,05 kv. m. (18,86 +7,24), dėl naujai formuotinos patalpos 14-7 jis mažėja 1,54 kv. m. iki 24,51 kv. m., t. y. kiekvienam iš bendrasavininkių turi tekti po 12,255 kv. m. (24,51 kv. m. /2), kas reiškia, jog atsakovei tenka daugiau – ne 4,715 kv. m., o 5,015 kv. m. (17,27 kv. m. - 12,255 kv. m.).
28. Pabrėžia, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, dėl kurio ieškovė prarado visą jai priteistą kompensaciją ir dar liko skolinga atsakovei bei gavo naudotis iš esmės mažesne bendro turto dalimi, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kasacinio teismo praktikos ir CPK 93 straipsnio 4 dalies. Pažymi, kad procese ieškovė elgėsi sąžiningai, siekė ginčą išspręsti ikiteisminėje stadijoje, teismas tiek patvirtino ieškovės prašomą tvarką, tiek vadovavosi ieškovės pateiktu vertinimu dėl kompensacijos dydžio, o didesnių bylinėjimosi išlaidų nei kompensacija priteisimas iš esmės iškreipia ginčo esmę, yra nesąžiningas ir sudaro sąlygas kaltajai šaliai praturtėti, nors esminis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas.
Atsiliepimas
29. Atsakovė O. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti (nebent teismas ex officio spręstų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą) bei priteisti atsakovei iš ieškovės visas apeliacinio proceso stadijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodo, kad apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra analogiška, nes ieškovės nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo keliami klausimai atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose ginčuose, o ne nustatant naudojimosi turtu tvarką. Atsakovės nuomone, ieškovė, manydama, kad jai priklauso vienkartinė ieškinyje nurodyto dydžio kompensacija, painioja skirtingus nuosavybės teisės gynimo institutus.
31. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai ir skaičiavimai pagal Metodikos nuostatas yra pagrįsti ir teisėti, atitinkantys CPK 3 straipsnyje išdėstytus principus, be kita ko, teismas teisus ir pritaikęs 0,1 dydžio koeficientą.
32. Papildomai nurodo, jog ieškovė savavališkai, be atsakovės sutikimo, išnuomojo trečiajam asmeniui buto dalį, nors atsakovė tam prieštaravo, be kita ko, atsakovė pati pasirinko iki šiol nusistovėjusią naudojimosi buto erdvėmis praktiką, o nuomos sutartimi buvo nuomojama 1/2 buto, t. y. 19,17 kv. m. už 150 Eur, pati pradėjo naudoti mažesnį kambarį (jį nuomoti), kas rodo ieškovės nesąžiningą elgesį, todėl reikalauti kompensacijos už prašymą priteisti atsakovei naudotis tenkantį didesnį kambarį yra nesąžininga.
33. Atsakovės nuomone, teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į ieškovės formuluojamų reikalavimų pobūdį, į ieškovės nenorą ieškoti bendro kompromiso su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
36. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo sumažinta ieškovės prašoma kompensacija ir paskirstytos tarp proceso šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei I. K. ir atsakovei O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalies priklauso 38,34 kv. m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
39. 2022 m. gegužės 27 d. buto nuomos sutartimi V. Š. (ieškovės sūnus) 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojo už 150 Eur/mėn. nuomos kainą T. S.
40. Byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl to, jog ieškovė I. K. ir atsakovė O. V. naudotųsi nuosavybe tokia tvarka: I. K. - kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv. m.), O. V. - kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv. m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv. m.), bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv. m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv. m.), tualetu 14-4 (2,23 kv. m.) virtuve 14-5 (5,28 kv. m.) bei patalpa, užtikrinančia patekimą į virtuvę (1,54 kv. m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl minėtos naudojimosi tvarkos, pastarąjį ieškovės reikalavimą patenkino. Taip pat priteisė ieškovei I. K. iš atsakovės O. V. 1 205,19 Eur vienkartinę kompensaciją, nurodydamas, jog tokia suma atitiks abiejų bendraturčių interesus, nes pati ieškovė dar iki kreipimosi į teismą naudojosi mažesne buto dalimi (mažesniu kambariu, kuris išnuomotas), jai prašant nustatyti naudojimąsi mažesne dalimi buvo žinoma ir suprantama, kad ji naudojasi ne visa turima nuosavybe, ji pati pasirinko ir išreiškė norą naudotis mažesne buto dalimi, o naudotis didesniu kambariu nenori ir nesutiko. Teismas taip pat pažymėjo, jog naudojimosi tvarka nuosavybės teisių nepakeičia, o tik jas apriboja. Be to, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu paskirstęs tarp proceso šalių bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovės priteisė 202,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovei iš ieškovės – 823,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 25 d. papildomu sprendimu byloje papildomai iš ieškovės atsakovei priteisė 2 665,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
41. Nesutikdama su priteistos kompensacijos dydžiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp proceso šalių, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl bylos esmės.
42. CK 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
43. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas).
44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
45. Visų pirma, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje nustatytinas esmines ginčo aplinkybes, t. y. dėl rašymo apsirikimo ieškinyje buvo nurodytas netikslus kompensuotinas buto plotas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais sutinka.
46. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, bendras naudingas buto plotas yra 26,05 kv. m. (18,86 + 7,24), tačiau dėl naujai formuojamos patalpos 14-7, buto bendras plotas mažėja 1,54 kv. m., t. y. iki 24,51 kv. m., todėl kiekvienam iš bendrasavininkų turi tekti po 12,255 kv. m. (24,51 kv. m. /2), o ne 12,555 kv. m. kaip netiksliai buvo nurodyta ieškinyje. Atitinkamai šaliai, kuriai tenka didesnis kambarys (šiuo atveju atsakovei), tenka ne 4,715 kv. m., o 5,015 kv. m. (17,27 kv. m. – 12,255= 5,015 kv. m.) didesnis plotas.
47. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinio apsirikimo klaidą neteisingai paskaičiuodamas atsakovei naudotis tenkančią didesnę dalį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ištaiso aritmetinio apsirikimo klaidą, nurodant, jog atsakovei naudotis tenka 5,015 kv. m. didesnė buto dalis, o ne 4,715 kv. m., už kurią ieškovei turi būti paskaičiuota kompensacija.
48. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su jai priteistos kompensacijos dydžiu, nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje yra priimta kompensaciją skaičiuoti remiantis netenkamo turto kvadratinių metrų rinkos kaina, jos neindeksuojant jokiais subjektyviai parenkamais koeficientais. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kompensacijos skaičiavimas, pagal turto vidutinę rinkos vertę, taikytiną turto pardavimui, nekintant turto dalims nėra sąžiningas ir proporcingas gaunamai naudai. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu kompensacija gautų dabartinis bendrasavininkis, naudojantis mažesnę bendro turto dalį (ieškovė), tačiau pasikeitus turto dalies savininkui (dovanojimas, paveldėjimas, pardavimas ir pan.) naujam turto dalies savininkui nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka išliktų privaloma, tačiau pastarasis negalėtų pretenduoti į analogišką kompensaciją. Dėl apeliantės argumento, jog kasacinis teismas teisinga ir protinga pinigine kompensacija pripažįsta kai už mažesnį tenkamą bendrų patalpų plotą mokama kompensacija atitinka netenkamo turto dalies rinkos vertę, svarbu pabrėžti, kad abejose apeliantės nurodytose kasacine tvarka nagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007 ir 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008) buvo sprendžiamas klausimas ne dėl naudojimosi turtu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, bet dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas lemia esminį skirtumą nuo nagrinėjamos bylos dalyko ir eliminuoja poreikį nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika remtis (CPK 4 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
49. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas nepagrįstai šiam ginčui išspręsti rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. Nr. 725 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika), kuri yra skirta reguliuoti specifinius su įstatymu nustatomais elektros energetikos objektų ir įrenginių servitutais susijusius klausimus, kurie nėra nei tapatūs nei artimi naudojimosi tvarkos nustatymo teisiniams santykiams. Šiems apeliantės argumentams apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria.
50. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog byloje susiklostęs teisinis santykis, nustatant, kad didesne dalimi turto naudosis vienas iš bendraturčių, teisine prasme panašus į teisinį santykį, kuomet nustatomas servitutas. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Servitutas, kaip daiktinės teisės į daiktą suvaržymas, skiriasi nuo savo esme panašių teisių – nuomos ar panaudos. Perdavęs naudojimosi teises nuomos ar panaudos pagrindu savininkas tokių teisių netenka, o servitutas leidžia naudotis nekilnojamuoju daiktu tiek servituto turėtojui, tiek ir daikto savininkui. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytą naudojimosi turtu tvarką, ieškovė, kuriai atiteko naudojimosi mažesniuoju kambariu teisė, prarado teisę naudotis atsakovei atitekusiu didesniuoju kambariu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės nuosavybės teisės ribojimas artimesnis nuomos teisiniams santykiams, nei servituto. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Metodika, kuri nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui ar kito nekilnojamojo daikto savininkui, kito valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės ar kito nekilnojamojo daikto (statinio, patalpos) servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką, ir kurios reguliavimo sritis yra pernelyg nutolusi nuo nagrinėjamos faktinės situacijos. Ši išvada lemia, jog pasisakyti dėl proceso šalių argumentų dėl taikytinų pagal Metodiką koeficientų dydžių nėra tikslinga.
51. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paskyrus šalims naudotis ne vienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Parenkant atlyginimo formą atsižvelgtina į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turimus turtinius ir neturtinius interesus, todėl kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas teismas kompensacijos dydį privalo nustatyti, be kita ko, vadovaudamasis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
52. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog savo turto dalį ieškovė nuomoja ir būtent iš nuomos santykių gauna naudą (pagal 2022 m. gegužės 27 d. buto nuomos sutartį kas mėnesį po 150 Eur), kuri galėtų būti didesnė nuomojant didesnio ploto patalpas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus atitiktų kompensacijos, apskaičiuotos pagal realiai egzistuojančios nuomos sutarties sąlygas, priteisimas ieškovei. Atsižvelgiant į nuomos santykių laikiną pobūdį (2022 m. gegužės 27 d. nuomos sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad „Nuomotojas įsipareigoja laikinai už sutartą mokestį išnuomoti Nuomininkui <...>“, be to, pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nuomos sutarties sampratą nuoma, kaip nuosavybės teisės ribojimas, yra laikinas daikto perdavimas valdyti ir naudotis juo už užmokestį) į bendraturčių teisinių santykių dinaminį (kintantį) pobūdį, nesant objektyvios galimybės nustatyti, kiek tęsis proceso šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, kolegijos vertinimu, kompensacija už naudojimui tenkantį mažesnio ploto kambarį apskaičiuotina pagal nuomos kainą už 5,015 kv. m. už 5 metų laikotarpį. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl ieškovei priteistos vienkartinės kompensacijos, priteisiant ieškovei vienkartinę 2 353,20 Eur kompensaciją ((vieno kvadratinio metro nuomos kaina 7,82 Eur (150 Eur/mėn. (nuomos kaina) / 19,17 kv. m. (1/2 ieškovės dalis turte)) x 5.015 kv. m. (naudotis priskirto turto dalių skirtumas) x 60 mėn. (5 metai)).
53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkinęs iš dalies, t. y. patvirtinęs naudojimosi bendru turtu tvarką tarp proceso šalių, bei priteisęs ieškovei iš atsakovės 1 205,19 Eur vienkartinę kompensaciją bei procesines palūkanas, paskirstė atitinkamai ir proceso šalių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – ieškovei iš atsakovės priteisė 202,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 823,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų, o 90 proc. – atmesta. Be to, kaip jau minėta, papildomu sprendimu atsakovei iš ieškovės buvo priteista 2 665, 71 Eur bylinėjimosi išlaidų
54. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodo, kad toks paskirstymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovė praranda visą jai priteistą kompensaciją ir dar lieka skolinga atsakovei.
55. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija sutinka iš dalies. Be to, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos ir dėl to, jog šia apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeista pirmosios instancijos teismo dalis dėl kompensuotino ieškovei atitekusio naudotis turto ploto ir kompensacijos dydžio. Vieną iš ieškinio reikalavimų (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) patenkinus 100 proc. (patvirtinta ieškiniu pasiūlyta naudojimusi turtu tvarka), o antrąjį materialųjį reikalavimą patenkinus 20 proc. (ieškiniu reikalauta 11 682,96 Eur kompensacija, priteista 2 353,20 Eur) laikytina, kad buvo patenkinta 60 proc. ((120 x 100) / 200) visų ieškinio reikalavimų, atitinkamai 40 proc. ieškinio reikalavimų atmesta. Todėl proporcingai turėjo būti paskirstytos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės priteisiant 56 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 980,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 368 Eur žyminis mokestis (2022 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 25, 2022 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 26), 1 257,20 Eur atstovavimo išlaidų (pagal 2022 m. lapkričio 25 d., 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. sąskaitas faktūras bei 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymą ir sąskaitos išrašą) ir 400 Eur turto vertinimo išlaidų (pagal 2023 m. balandžio 13 d. sąskaitą faktūrą). Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 726,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu ir 150 Eur turto vertinimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Pažymėtina, kad abiejų proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai ir pakankamai pagrįstos (PVM sąskaitomis faktūros, mokėjimo nurodymais, pinigų priėmimo kvitais, banko sąskaitos išrašais), jos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Atitinkamai ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistina 1 215,12 Eur (2 025,20 Eur x 60 proc.), o atsakovei iš ieškovės 1 550,76 Eur (3 876,90 Eur x 40 proc.) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos baigties.
56. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau nustatydamas ieškovei priteistinos kompensacijos už jos naudojimuisi pagal patvirtintą naudojimosi tvarką atitekusią mažesnio turto dalį pritaikė netinkamą tokios kompensacijos apskaičiavimo būdą, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šioje dalyje keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
58. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo kompensaciją už jos naudojimui atitekusią mažesnę bendro su atsakove turto dalį padidinti 10 477,77 Eur suma (apeliacinio skundo kaina). Šia nutartimi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistina kompensacijos suma padidinta 1 148,01 Eur (nuo 1 205,19 Eur priteistų pirmosios instancijos teismo iki 2 353,20 Eur), kas suponuoja, jog apeliacinis skundas buvo patenkintas 11 proc. dydžiu.
59. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie už apeliacinį skundą sumokėtą 236 Eur žyminį mokestį (2023 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 32) ir 762,30 Eur išlaidas, patirtas už advokato atstovavimą (PVM sąskaita faktūra, 2023 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas) (viso 998,30 Eur). Apeliacinį skundą patenkinus 11 proc. ieškovei iš atsakovės priteistina 109,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
60. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 720 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos (2023 m. birželio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 609 ir 2023 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 82). Apeliacinį skundą atmetus 89 proc. atsakovei iš ieškovės priteistina 640,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir 2023 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Paskirti I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv.m.), atsakovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv. m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv. m.), ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv. m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv. m.), tualetu 14-4 (2,23 kv. m.) virtuve 14-5 (5,28 kv. m.) bei patalpa, kuri bus naujai suformuota siekiant užtikrinti patekimą į virtuvę (1,54 kv. m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7).
Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 353,20 Eur vienkartinę kompensaciją, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteisiamą 2 353,20 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 215,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 550,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Likusioje dalyje ieškovės I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 109,81 Eur (šimtą devynis eurus ir 81 ct), o atsakovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 640,80 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.