Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro R. B. ir nuteistojo J. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

J. K. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.

J. K. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Procesas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „B“ civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė bendrovės ,,B“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, neišsaugojo ir objekto tyrimo atlikimui nepateikė:

– UAB „B“ atskaitingo asmens L. E. 2009 m. gegužės mėnesio avanso apyskaitos;

– UAB „B“ atskaitingo asmens S. Š. 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;

– UAB „B“ atskaitingo asmens L. K. 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;

– UAB „B“ atskaitingo asmens J. K. 2009 m. balandžio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;

– buhalterinės pažymos, pagal kurią UAB „B“ direktoriaus J. K. 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje užpajamuota 1 972,67 Lt,

– apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atskaitingo asmens J. K. patirtas 6 463,91 Lt išlaidas, nurodytas 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje, t. y.:

DataPaskirtisDokumento numerisSuma, Lt2009-01-01Kelių vinjetė165375520,002009-01-01Kelių vinjetė161441120,002009-01-14Už prekes874467372,912009-01-14Banko paslaugos8744673,002009-01-16Už prekes6 048,006 048,00Iš viso:6 463,91

– apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolų padengimo operacijas, t. y. 2009 m. pirkėjų įsiskolinimo mažinimą UAB „B“ už 104 086,29 Lt ir UAB „B“ prekybos skolų mažinimą tiekėjams už 104 086,29 Lt.

Todėl dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės atskaitingų asmenų skolos dydžio 2009 m. gruodžio 31 dieną ir su kokiomis įmonėmis atsiskaitė UAB „B“, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų dydžio.

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ,,B“, (įmonės kodas XXX) direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. sausio 7 d. vienašališką sutartį su European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija) įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriame nurodoma, jog UAB „B“ įsipareigoja pervesti pinigines lėšas – 2 706 649,92 Lt – European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir šį dokumentą patvirtino savo parašu bei UAB „B“ spaudu. Taip pat, J. K. tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą – Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraišką 000018902, įrašydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad UAB „B“ įmokėjo grynais pinigais 2 706 649,92 Lt European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai), ir šį dokumentą patvirtino savo parašu bei panaudojo pateikdamas į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Dėl šių dokumento suklastojimo ir panaudojimo UAB „B“ buvo padaryta didelė – 2 706 649,92 Lt dydžio žala.

Taip pat, J. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pažeidė 2000 m liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, apgaulingai tvarkė bendrovės ,,B“ buhalterinę apskaitą, t. y. įtraukė į UAB „B“ buhalterinę apskaitą neįvykusią ūkinę operaciją – direktoriaus J. K. pagamintą netikrą dokumentą, t. y. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraišką 000018902.

Todėl dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B“ veiklos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimo dydžio.

Taip pat, J. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ,,B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius, vienvaldiškai veikiantis įmonės vardu bei atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, siekdamas pateisinti gautą kaip UAB „B“ atskaitingo asmens avansą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „B“ buhalterinę apskaitą įtraukė netikrą išlaidas pateisinantį dokumentą, t. y. 2008 m. sausio 7 d. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraišką 000018902, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad UAB „B“ grynais pinigais 2 706 649,92 Lt įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „B“ priklausantį turtą – 2 706 649,92 Lt.

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl J. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybės už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), BPK 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinta, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų, bylos turi būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o baudžiamasis procesas turi būti toks, kad nebūtų pažeistos asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, konstitucinės teisės, t. y. turi būti užtikrinta jo teisė į gynybą, teisė turėti advokatą, teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir kt.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia Šiaulių apygardos teismo išvada nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai, ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, t. y. būtinas turtinės žalos padarymas. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Be to, teismų praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja, tačiau nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (Kasacinės nutartys 2K-108/2008, 2K-61/2009). Be to, pasisavinimu gali būti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sąskaitą pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Kasacinės nutartys 2K-368/2008, 2K-163/2009).

Pažymėtina, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesams. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Be to, svarbu nustatyti, ar kaltininkas turėjo sumanymą bendrovės turtą naudoti bendrovės reikmėms. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Tuo tarpu, turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks perleidimas tretiesiems asmenims.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokie nuteistojo J. K. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2008 m. sausio 7 d. sutartis iš tikrųjų yra surašyta ant firminio balno, kurioje nurodyta, kad ji sudaryta tarp European Prosperty Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) ir UAB „B“, kuri perveda minėtai korporacijai 780 000 eurų grynais investavimo tikslams, o ją pasirašė nuteistasis J. K. (1 t., 182-183 b. l.). Iš 2008 m. sausio 7 d. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiškos 000018902 (šviesokopijos) matyti, kad UAB „B“ European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) perveda 783 900 eurų, ją pasirašė nuteistasis J. K., o asmens, priėmusio pinigus, pavardė nenurodyta, yra tik parašas (1 t., 162-163 b. l.). Iš liudytojos R. M. (UAB „B“ buhalterės nuo 2007 m. liepos 22 d. iki 2009 m. kovo 31) parodymų matyti, kad apie Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraišką, pagal kurią 2008 m. sausio mėnesį buvo sumokėti 2 706 649,92 Lt, nieko nežino, nes tokios paraiškos ir mokėjimų nebuvo. Iš liudytojos V. R. (UAB „B“ vyriausiosios buhalterės nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. liepos mėnesio) parodymų matyti, kad UAB „B“ 2 706 649,92 Lt nei banke, nei bendrovės kasoje grynaisiais pinigais nebuvo, ji nematė Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiškos, deklaracijoje toks sandoris nebuvo užfiksuotas, o 2008 m. sausio 1 d. skola įmonei buvo daugiau kaip milijonas litų. Iš liudytojo P. P. (UAB „B“ administratoriaus) parodymų matyti, kad iš bendrovės buvo paimta 2 706 649,92 Lt, kurių panaudojimas nebuvo pagrįstas dokumentais, nuteistasis per tam tikrą laiką pinigus ėmė iš UAB „B“ sąskaitos grynais ir laikė pas save.

Iš specialisto išvadų ir specialistės D. P. parodymų matyti, kad 2008 m. sausio mėnesio atsiskaitytino asmens J. K. avansų apyskaitoje ir 2008 metų sausio mėnesio Didžiosios knygos 243501 sąskaitoje „atskaitingas asmuo J. K.“ nurašyta 2 706 649,92 Lt, operacijos pavadinimas tiek Didžiojoje knygoje, tiek avansinėje apyskaitoje nurodytas kaip „investicijos“, o pateisinantis dokumentas nurodytas kaip „įstojimo paraiška“, dokumento numeris – 000018902. Pagal įstojimo paraišką negalima nustatyti ūkinės operacijos turinio, t. y. nustatyti, už ką J. K. sumoka 783 000 eurų (2 706 649,92 Lt) Europos klestėjimo klubo korporacijai, ir nustatyti turto pavadinimo. Prie paraiškos buvo pridėta sutartis, kad UAB „B“ įsipareigoja pervesti du milijonus litų Europos klestėjimo klubo korporacijai investavimo tikslams, tačiau nėra aiški mokėjimo paskirtis. Pagal sutartį lyg būtų aišku, kad pinigai buvo investuoti, tačiau sutartyje ekonominės prasmės nesimato, nes neaišku, kokią naudą įmonė gaus iš investavimo. Specialistės nuomone, neaiški įstojimo paraiška, ar tai apmokėjimo dokumentas, ar ne, nes turėjo būti sumokėjimo ar pinigų gavimo kvitas, nėra pinigų gavėjo duomenų, todėl neaišku, už ką ir kam pinigus sumokėjo. Tyrimui nebuvo pateikti papildomos sutarties sąlygos apie tai, kokios numatytos palūkanos, kokia ekonominė prasmė ir kokią naudą gavo įmonė. Specialistės nuomone, įstojimo paraiška neatitinka Buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, nes dokumentas surašytas ne lietuvių kalba (4 t., 104-106 b. l.).

Akivaizdu, kad J. K., kaip įmonės direktorius, turėdamas aiškiai apibrėžtus įgalinimus bei būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „B“ turtą, su juo elgėsi netinkamai, t. y. nusikalstamai. Pažymėtina, kad po to, kai iškilo atsakomybės klausimas dėl lėšų panaudojimo, J. K. atsirado pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog jos buvo panaudotos pagal paskirtį (išimtinai bendrovės reikmėms). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 5, 7 dalių nuostatas bendrovių vadovai privalo paisyti bendrovės įstatų, veikti jos naudai, nepriimti akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingų sprendimų ir pan. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai, ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Todėl J. K. disponuodamas jam patikėtu bendrovės turtu pažeidė bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareigines nuostatas. Pažymėtina, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos, juos panaudoja ir nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), tokie veiksmai (priklausomai nuo faktinių aplinkybių) vertinami kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2008, 2K-61/2009).

Pažymėtina, kad pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. Specialisto paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi, jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Teismas neturi pagrindo netikėti minėta specialisto išvada ir specialistės D. P. parodymais pirmosios instancijos teisme. Iš specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0624 ir specialistės D. P. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pagal sutartį J. K. neva investavo 2 706 649,92 Lt UAB „B“ priklausančių pinigų, tačiau ji ekonomine prasme nepagrįsta, nes neaišku, kokią naudą iš to gavo įmonė, kokios būtų gautos (arba gavo) palūkanos, nėra pinigų sumokėjimo ar jų gavimo kvito (2 t., 167-199 b. l.; 4 t., 104-106 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nuteistojo parodymus objektyviai patvirtinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie UAB „B“ priklausančių pinigų tikslingą ir efektyvų investavimą, t. y. jų panaudojimą išimtinai įmonės reikmėms, dėl ko bendrovė gautų (ar būtų gavusi) kokią nors naudą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis J. K. pagal minėtą sutartį investavo ir savo asmenines lėšas. Tokius nuteistojo parodymus neginčijami paneigia specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0624 ir specialistės D. P. paaiškinimai (2 t., 167-178 b. l.; 4 t., 182-183 b. l.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su specialisto išvada, kad įstojimo paraiška neatitinka Buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, nėra pinigų sumokėjimo ar jų gavimo dokumentų (kvitų), nenustatyta korporacijos buveinė. Teisėjų kolegijos nuomone, J. K. parodymai apie European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporaciją) buvimą arba UAB „B“ priklausančios grynųjų pinigų didelės sumos perdavimą nepažįstamam asmeniui, vardu A., neatitinka realios tikrovės, protingos logikos, todėl yra išgalvoti, siekiant suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą. Nuteistojo parodymai apie tai, kad minėtą sutartį ir paraišką jam perdavė European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) atstovas, neatitinka tikrovės, nes tai nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis J. K. pirmiau paminėtomis aplinkybėmis tik manipuliuoja, siekdamas pagrįsti UAB „B“ didelės pinigų sumos (2 706 649,92 Lt) pasisavinimą. Pažymėtina, kad J. K. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo (investavimo) išimtinai įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis ir tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama nuteistajam bei tokiu būdu pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Taip pat pažymėtina, kad BK 183 straipsnio dispozicija nėra blanketinė, todėl kvalifikuojant kaltininko veiksmus nurodyti, kokius norminius aktus pažeidė, nereikia. Be to, esant šioms aplinkybėms, J. K. nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip svetimo turto iššvaistymas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „B“ šioje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 706 649,92 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 95 b. l.), tačiau vėliau jo atsisakė (4 t., 100 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas procesą dėl civilinio ieškinio nutraukė. Pažymėtina, kad nors šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, tai nereiškia, jog UAB „B“ žala nepadaryta. Iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo matyti, kad iš J. K. priteista 2 706 649,92 Lt žalai (nuostoliams) atlyginti būtent dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų (3 t., 182-187 b. l.). Akivaizdu, kad UAB „B“ J. K. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta reali 2 706 649,92 Lt turtinė žala.

Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. tyčia pagamino netikrą įstojimo paraišką 000018902, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „B“ grynais pinigais – 2 706 649,92 Lt įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo, t. y. tokiais veiksmais siekė pridengti svetimo turto pasisavinimą. Pažymėtina, kad netikro dokumento pagaminimas ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimas buvo iš anksto ir gerai apgalvotas. Šios bylos aplinkybės įrodo, kad J. K. su UAB „B“ priklausančiu turtu (pinigais) elgėsi kaip su savo nuosavu, tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą didelės vertės turtą. Tai, kad J. K. vėliau kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl European Prosperty Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) atstovo, kurio vardas A. ir kuriam neva buvo perduoti pinigai, suradimo ar minėtos korporacijos buveinės nustatymo, nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo veiksmus dėl svetimo turto pasisavinimo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes daro išvadą, kad tarp J. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. K., būdamas UAB ,,B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius, vienvaldiškai veikiantis įmonės vardu bei atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, siekdamas pateisinti gautą kaip UAB „B“ atskaitingo asmens avansą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „B“ buhalterinę apskaitą įtraukė netikrą išlaidas pateisinantį dokumentą, t. y. 2008 m. sausio 7 d. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraišką 000018902, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad UAB „B“ grynais pinigais 2 706 649,92 Lt įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „B“ priklausantį turtą – 2 706 649,92 Lt.

Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas arba bent vieną iš jų, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pažymėtina, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (tiek pagal veikos padarymo metu galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją) už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu, ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjekto vadovu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (Kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2012).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. K., būdamas UAB ,,B“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, neišsaugojo ir tyrimo atlikimui nepateikė kaltinime nurodytų dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti šios bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, konkrečiai kokius ir už kokį laikotarpį nuteistasis J. K. neišsaugojo UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y.: L. E., L. K., J. K. avanso apyskaitos dokumentų, apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolų padengimo operacijas, t. y. įsiskolinimo mažinimą ir prekybos skolų mažinimą tiekėjams už 104 086,29 Lt. Šie dokumentai nurodyti specialisto išvadose Nr. 40-25-IS1-0852 (2 t., 70-105 b. l.), Nr. 40-25-IS1-434 (4 t., 197-202 b. l.).

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-576 ir vėlesnės redakcijos) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnyje numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“. Šioje byloje J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už konkrečių avansinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ 2009 metais turto ir įsipareigojimų dydžio. Akivaizdu, kad apeliantui inkriminuoti dokumentai, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti 2009 m. UAB „B“ turto ir įsipareigojimų dydžio, atitinka Buhalterinės apskaitos 13 straipsnyje keliamus reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. K. pripažino, kad UAB „B“ nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. Iš buhalterinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad 2009 m. birželio 18 d. UAB „D“ ir UAB „B“ sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau ir joje nebuvo numatyta buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ir grąžinimo tvarka (2 t., 41-44 b. l.). Iš nuteistojo J. K., liudytojų R. M., V. K. parodymų matyti, kad dokumentų perdavimo ir grąžinimo tvarka nebuvo nustatyta, jie buvo perduodami be aprašų, perdavimo-priėmimo aktai nebuvo surašomi. Pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį, J. K. privalėjo nustatyti tvarką, kurioje būtų numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad J. K. pasirašydamas buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje nenumatyta dokumentų perdavimo tvarka, nenustatydamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, savo pareigas vykdė netinkamai, nes dėl tokių jo veiksmų nebuvo išsaugoti UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ 2009 metais turto ir įsipareigojimų dydžio.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakyme Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kiti buhalterinės apskaitos dokumentai“ saugomi 10 metų. Akivaizdu, kad minėtų dokumentų saugojimo terminas nusikalstamos veikos padarymo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigęs. Be to, pirmosios instancijos teismas J. K. motyvuotai iš kaltinimo pašalino aplinkybę dėl 2009 m. UAB „B“ netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai.

J. K. padaryta nusikalstama veika (BK 223 straipsnio 1 dalis) pagal baudžiamąjį įstatymą laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti formali, atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimo pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Jeigu veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Be to, atleisti asmenį, padariusį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. šio nusikaltimo padarymui būtinas padarinių atsiradimas. J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarė nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma, t. y. dėl neatsargumo. J. K. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 173¹ straipsnio 1 dalį, nes šio pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. jai kilti pakanka vien tik veiksmų atlikimo. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B“ turto ir įsipareigojimo dydžio, t. y. to padaryti neįmanoma dėl kilusių pasekmių. J. K. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų didelę trukmę pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus laikoma kaip nusikaltimas. Todėl J. K. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. charakterizuojamas patenkinamai, dirba, baustas administracine tvarka, teistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (bauda išieškota 2007 m. lapkričio 20 d.) (3 t., 84-98, 107-109 b. l.). J. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 2 dalis), netikro dokumento pagaminimas ir svetimas didelės vertės turto pasisavinimas buvo iš anksto ir gerai apgalvotas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teisėjų kolegija, J. K. skirdama bausmę, atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2008 – 2009 metų laikotarpiu, t. y. nuo jų padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme praėjo ilgas laiko tarpas, todėl jos ištyrimas ir išnagrinėjimas teisme užsitęsė. Esant šioms aplinkybėms, J. K. laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma mažesnės, nei numatyto BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 300 straipsnio 3 dalies, BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, J. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad J. K., kaip asmenybė, yra pavojingas visuomenei, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už visas nusikalstamas veikas jam paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes.

Pažymėtina, kad J. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje pagal nusikalstamų veikų pobūdį (kategorijas) yra artimos (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), visos jos padarytos panaudojant pagamintą netikrą dokumentą, todėl paskiros bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6 dalis). BK 223 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl bendrinant bausmes taip pat taikomas apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

J. K. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes ir bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią J. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. K. panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Panaikinti J. K. įpareigojimą sumokėti paskirtą baudą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.

J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.