- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 1-81-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00095-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2006-11-15 pagal BK 223 str. 1 d. 30 MGL bauda, 2007-11-20 bauda išieškota, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 d. 1 p. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nuostatas, neišsaugojo ir objekto tyrimo atlikimui nepateikė:
– UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens L. E. 2009 m. gegužės mėnesio avanso apyskaitos;
– UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens S. Š. 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;
– UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens L. K. 2009 m. gegužės 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;
– UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens J. K. 2009 m. balandžio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;
– buhalterinės pažymos, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje užpajamuota 1 972,67 Lt,
– apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atskaitingo asmens J. K. patirtas 6 463,91 Lt išlaidas, nurodytas 2009 m. sausio mėn. avansinėje apyskaitoje, t. y.:
DataPaskirtisDokumento numerisSuma, Lt2009-01-01Kelių vinjetė165375520,002009-01-01Kelių vinjetė161441120,002009-01-14Už prekes874467372,912009-01-14Banko paslaugos8744673,002009-01-16Už prekes6 048,006 048,00Iš viso:6 463,91
– apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolų padengimo operacijas, t. y. 2009 m. pirkėjų įsiskolinimo mažinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 104 086,29 Lt suma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos skolų mažinimą tiekėjams 104 086,29 Lt suma.
Dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės atskaitingų asmenų skolos dydžio 2009 m. gruodžio 31 dieną ir to, su kokiomis įmonėmis atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų dydžio.
J. K. kaltinamas pagal BK 300 str. 3 d. tuo, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008-01-07, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2008-01-07 vienašališką sutartį su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pervesti pinigines lėšas – 2 706 649,92 Lt – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) investavimo tikslams ir šį dokumentą patvirtino savo parašu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu ir tęsdamas nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008-01-07, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraišką (duomenys neskelbtini) įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėjo grynais pinigais 2 706 649,92 Lt (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), šį dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo ją pateikdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl šių dokumento suklastojimo ir panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė – 2 706 649,92 Lt dydžio žala.
Be to, J. K. kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d. tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2000 m liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkė bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįvykusią ūkinę operaciją – direktoriaus J. K. pagamintą netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraišką (duomenys neskelbtini). Dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto ir įsipareigojimo dydžio.
Be to, J. K. kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, vienvaldiškai veikiantis įmonės vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, siekdamas pateisinti gautą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens avansą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008-01-07, (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukdamas netikrą išlaidas pateisinantį dokumentą – 2008-01-07 (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraišką (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais 2 706 649,92 Lt įmokėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) investavimo tikslams, pasisavino didelės vertės jam patikėtą turtą – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos gautus 2 706 649,92 Lt.
Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įmonė buvo sukaupusi didelę pinigų sumą, todėl jis, kaip vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius, domėjosi, kur galėtų tuos pinigus panaudoti, kad padidintų įmonės pelną. Noras investuoti kilo 2007 metų pradžioje, kadangi draugai aktyviai investavo, bankai siūlė investuoti, labai daug buvo kalbama apie investavimus. 2007–2008 metais įmonė dirbo pelningai, per metus uždirbo daugiau nei milijoną litų pelno. Pradelstų įsipareigojimų kreditoriams įmonė neturėjo. Domėjosi keliomis investicinėmis kompanijomis ir nusprendė investuoti tam tikrą sumą tikėdamasis uždirbti įmonei pinigų, padidinti įmonės pelną. Jis dalyvaudavo įvairiuose seminaruose ir ten sužinojo apie (duomenys neskelbtini). Tai buvo viena iš daugelio kompanijų, su kurios atstovais bendraudavo konferencijose. Seminaruose, konferencijose susitikdavo su įvairiais žmonėmis, seminarų metu buvo kalbama apie investicijas, nes tuo metu tai buvo labai populiaru, daug žmonių investavo, ir jis taip pat tuo susidomėjo. Kadangi įmonė buvo jo, jis buvo atsakingas už įmonę, vienintelis akcininkas, todėl turėjo teisę investuoti tuos pinigus arba juos kažkur išleisti, kad galėtų padidinti įmonės pelną. Be susitarimo atsitiktinai susitikdavo su (duomenys neskelbtini) atstovu – krašto regiono vadovu. Jis nerodė nei savo darbo pažymėjimo, nei kokio kito dokumento. Nematė jokio (duomenys neskelbtini) atstovo asmens dokumento ar darbinio pažymėjimo. Jam ir sumokėjo pinigus. Žinojo, kad jis yra regiono vadovas, žinojo jo pavardę, tačiau jo dokumentų netikrino, nepasidomėjo, kokios jo pareigos. Tas asmuo pasakė savo vardą ir pavardę. Jo pavardė rusiška, tačiau jos neprisimena. J. K. domėjosi (duomenys neskelbtini) istorija, matė tos korporacijos lankstinukus, žurnalus. Tuo metu jam atrodė, kad užtenka tos informacijos apie korporaciją. Neieškojo informacijos internete apie tą korporaciją. Užteko tos informacijos tiek, kiek gavo iš to atstovo. Iš atstovo gavo lankstinukus, žurnalus. Prie sutarties buvo pridėtas lankstinys, ir tai yra pateikęs į bylą. Jis skaitė sutarties tekstą ir suprato, kad tai yra tipinė sutartis, kurioje numatytos tam tikros sąlygos, investuotojo pareigos. Jis sutiko su tomis sąlygomis. Sutartyje buvo nurodyti įmonės rekvizitai, įmonės sąskaita, prie sutarties buvo pridėti priedai. Nepagamino netikrų dokumentų. Sutartį ir įstojimo paraišką jam pateikė (duomenys neskelbtini) atstovas. Sutartį ir įstojimo paraišką jis pasirašė Klaipėdoje esančiame įmonės ofise. Tuo metu ofise, kabinete, buvo jis ir (duomenys neskelbtini) atstovas. Sutartyje buvo nurodyta, kad pasirašo viena pusė, t. y. investuotojas, todėl jis pasirašė ir kaip įmonės vadovas uždėjo įmonės spaudą. Investavimo paraiškoje pasirašė jis ir (duomenys neskelbtini) atstovas A., jo pavardės neprisimena. Buvo (duomenys neskelbtini) blankas, jame buvo įrašytas jų tekstas. Atstovas rašė tekstą, o jis tik pasirašė. Prieš pasirašant sutartį, prieš investuojant, vienas žmogus jam pasakė, kad jis jau antrą kartą investuoja, kad jis kartą investavęs jau gavo pelną. Dokumento – sutarties su (duomenys neskelbtini) – nepagamino ir netikro dokumento neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Praėjus 2–3 dienoms po sutarties su (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) sudarymo dokumentus pateikė buhalterei. Nepripažįsta, kad į buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusią ūkinę operaciją.
Kaltinimo dėl 2706649,92 Lt pasisavinimo nepripažįsta. Be to, jis įnešė beveik 800 tūkst. litų savo asmeninių pinigų. Įmonė buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) dvarą, ir to dvaro renovacijai buvo reikalingi pinigai, reikėjo bent 5 mln. litų. Ruošėsi tam projektui, todėl pinigai buvo kaupiami. Jis sistemingai ėmė pinigus iš kasos pagal kasos išlaidų orderius ir sukaupė per tą laikotarpį daugiau nei 1 mln. 800 tūkst. litų. Paimtų grynų pinigų suma atitiko sumą, nurodytą buhalterinėje apskaitoje. 2008 m. sausio 7 d. tuos pinigus investavo. Jis turėtus savo ir įmonės pinigus investavo, kad vėliau gautų tą sumą, kurios reikėjo dvarui restauruoti. Jis investavo 2 mln. litų įmonės ir beveik 800 tūkst. litų savo asmeninių pinigų. Pagal pateiktą paraišką įmonė jam liko skolinga apie 800 tūkst. litų. Dalį skolos yra susigrąžinęs iš įmonės.
Buhalteres atleido iš darbo, nes matė, kad joms trūksta kompetencijos, 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje pasamdė įmonę, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą iki bankroto paskelbimo dienos. Nepripažįsta kaltės dėl pareikšto kaltinimo, kad neišsaugojo įmonės dokumentų. Jis samdė atestuotą kompaniją, kad ji tvarkytų įmonės buhalteriją. Jis buhalterinių dokumentų netvarkė. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo atiduoti įmonei, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, patikrino įmonės 2008 metų dokumentus, po to tvarkė 2009 metų buhalterinę apskaitą. Tuo metu, kai pasamdė įmonę tvarkyti buhalterinei apskaitai, kurį laiką dar dirbo įmonės buhalterė R. M.. Įmonei, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, dokumentus siųsdavo per siuntų skyrių, kartais elektroniniu paštu, o po to nuveždavo tų dokumentų originalus. Pas jį buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo, visus buhalterinės apskaitos dokumentus perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atskaitingų asmenų apyskaitas tvarkė R. M., o vėliau, kai ją atleido iš darbo, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats jokio dokumento nėra išrašęs. R. M. dirbo iki 2009-03-31, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo darbą nuo 2009 m. birželio mėnesio. Nuo 2009-03-31 buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik sutartį su jais pasirašė 2009 m. birželio mėnesį. Nuo 2009-03-31 iki 2009 m. birželio mėnesio nebuvo paskirtas darbuotojas, kuris būtų tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą.
Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo derinamas klausimas, kaip jie grąžins dokumentus. Jie dokumentus grąžino sudėtus į segtuvus. Jis tuos segtuvus nuvežė Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Jis darė viską, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų organizuota tinkamai, ir yra tikras, kad buhalterinę apskaitą vykdė tinkamai, t. y. iš pradžių buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterija, vėliau samdė įmonę. Tuo metu antstoliai pardavinėjo įmonės turtą ir į sąskaitą gaudavo lėšas, tačiau įmonei apie tai neteikdavo informacijos, t. y. to, ką pardavė ir kur panaudojo lėšas. Šios informacijos negavo įmonė, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kadangi jam ta informacija nebuvo žinoma, jis kreipėsi į visas antstolio kontoras, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nė vieno atsakymo negavo. Didžioji knyga buvo pildoma pagal tuos dokumentus, kuriuos turėjo. Kai kokia nors įmonė pervesdavo tam tikrą pinigų sumą, tai matyti buhalterinėje apskaitoje, tačiau antstoliai nepateikė dokumentų, kur tuos pinigus panaudojo, kokias skolas grąžino. Įmonių pavadinimai nėra nurodyti, nes antstoliai, kurie pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nenurodė, nepateikė dokumentų, kam pardavė ir kur tuos pinigus panaudojo. J. K. 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje neužpajamuota 2009-01-13 pervestų 55 tūkst. litų suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į J. K. asmeninę sąskaitą, ir ta operacija užregistruota didžiojoje knygoje, o J. K. avansinėje apyskaitoje neužregistruota – kai pinigai buvo grąžinami, tada buvo išrašomi kasos pajamų orderiai ir tie pinigai išmokami kreditoriams, t. y. buvo mažinamos skolos. Kadangi įmonės sąskaitos buvo areštuotos, į savo asmeninę sąskaitą gaudavo pinigus ir tuos pinigus mokėdavo kreditoriams. Šiuo atveju buhalterija turėjo išrašyti dokumentus, kad išmokėjimai būtų teisingai įforminti. Jis negali nurodyti, kokie dokumentai buvo išrašyti. Buhalterijai buvo pateikti visi dokumentai, todėl negali paaiškinti, kodėl Didžiojoje knygoje užregistruota, kad į jo sąskaitą pervesti 55 tūkst. litų, o į avansinę apyskaitą neužregistruota. Jo kaip atskaitingo asmens 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje nenurašyta 2009-01-13 pervestų VMI ir VSDFV: 14262,33 Lt, 1115,00 Lt, 37650,00 Lt – iš dokumentų matyti, kad tuo metu dirbo buhalterė R. M. ir ji tuo metu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Negali pasakyti, kodėl Didžiosios knygos operacijų registre nenurodyti buhalterinių sąskaitų likučiai. Nieko negali paaiškinti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejose 2009 m. kovo mėnesio jo kaip atskaitingo asmens avanso apyskaitose nurodyti skirtingi likučiai. Įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, nurodė, kad jie rado klaidų, kad buvo neįtrauktų sąskaitų, tačiau jie viską sutvarkė.
Kadangi nėra buvę atvejų, kad trūktų kokių nors buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonėje nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka ar taisyklės. R. M. turėjo būti ir buvo supažindinta su pareigybiniais nuostatais. Neprisimena, ar pareigybių aprašyme buvo nurodyta, kad R. M. buvo atsakinga už dokumentų saugojimą. Įmonėje visi materialiai atsakingi darbuotojai buvo supažindinti su pareigybių aprašymu. Nesupranta, kodėl trūksta dokumentų, nes visi segtuvai, dokumentai buvo sunumeruoti, visi buhalteriniai dokumentai buvo, ir jie tinkamai buvo tvarkomi ir tikrai tie dokumentai turi būti.
Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2009 metų birželio mėnesį. 2010 m. spalio mėnesį sutartis buvo nutraukta. Sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo buvo sudaryta 2009 m. birželio mėnesį, ir tada realiai pradėjo dirbti, tačiau direktoriaus prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė apskaitą nuo 2009 m. pradžios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo apleista. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. sausio 1 d., t. y. suvedė į apskaitą tuos dokumentus, kurie buvo pateikti. Pagal pateiktus dokumentus sutvarkė ir 2009 metų avansines apyskaitas. Kai pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, iš karto iškilo problemos, todėl tikrino visus pateiktus dokumentus ir, nustatę nesutapimus, ištaisė. Negali paaiškinti, kodėl Didžiojoje knygoje nesuvesti likučiai. Nutraukus sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perdavė direktoriui J. K.. Visos avansinės apyskaitos turi būti pas direktorių, nes jam viską perdavė. Kodėl tyrimui nebuvo pateikta buhalterinė pažyma, pagal kurią 2009 m. sausio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. avansinėje apyskaitoje užpajamuota 1 972,67 Lt, kodėl nebuvo tyrimui pateikti apskaitos dokumentai, pagrindžiantys atskaitingo asmens J. K. patirtas išlaidas – 6 463,91 Lt, kurios nurodytos 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje, nežino. Formaliai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nepriėmė, nebuvo surašytas dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas. Dažniausiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Būdavo, kad dokumentus gaudavo paštu. Pagal sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsakinga už dokumentų saugojimą. Už dokumentų saugumą atsako direktorius. Dokumentų perėmimo, perdavimo tvarka sutartyje nebuvo aptarta. Dokumentų priėmimo perdavimo aktai, iš kurių matytųsi, kokie dokumentai priimti, kokie perduoti, nebuvo surašomi. Direktorius jiems pateikdavo dokumentus, kad jie galėtų sutvarkyti buhalterinę apskaitą, sutvarkius apskaitą, dokumentus grąžindavo direktoriui. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pasirašyta 2009-06-18. Dar buvo sudaryta papildoma sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo patikrinti visas ūkines operacijas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir peržiūrėti deklaracijas, ir, jeigu jose surašyti neteisingi duomenys, turėjo ištaisyti klaidas ir iš naujo deklaruoti. Buhalterinės pažymos, pagal kurią 2009 m. sausio mėnesio J. K. avansinėje apyskaitoje užpajamuota 1 972,67 Lt, nesurašė. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ranka rašytų registrų nebuvo pateikta, visos avansinės apyskaitos buvo rašytos kompiuteriu. Į avansinę apyskaitą buvo įrašyta 6 463,91 Lt suma ir nurodyta: dokumento data, paskirtis ir dokumento numeris. Jam nebuvo pateiktas išlaidas pateisinantis dokumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėjo (duomenys neskelbtini) 2 706 649,92 Lt, kad tą dokumentą įtrauktų į buhalterinę apskaitą atgaline data. Kai pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, paprašė pateikti visų sąskaitų likučius. Matė, kad į likučius buvo įtraukta investuojama suma.
Liudytoja R. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2007-07-22 iki 2009-03-31. Tuo metu avansines apyskaitas pildė viena iš įmonėje dirbančių buhalterių, vėliau avansines apyskaitas pildė ji. Atskaitingi asmenys pateikdavo buhalterėms pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterės suvesdavo į buhalterinę programą, atspausdindavo ir duodavo atskaitingam asmeniui pasirašyti. Jei 2009 metų sausio mėnesio J. K. avansinėje apyskaitoje buvo užpajamuoti 1972,67 Lt ir parašytas dokumento pavadinimas „Buhalterinė pažyma“, vadinasi, tas dokumentas turėjo būti. Apie (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraišką, pagal kurią 2008 m. sausio mėnesį buvo sumokėti 2706649,92 Lt, nieko nežino, nes tokios paraiškos nebuvo, nebuvo tokio mokėjimo. Kai išėjo iš darbo, visi dokumentai buvo jos pasirašyti. Dėl išmokėtų korporacijai daugiau nei 2 mln. litų J. K. avansinėje apyskaitoje jos parašo nėra. Prisimena, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į J. K. banko sąskaitą buvo pervesta 55000 Lt, turi būti pažyma, nes ją rašė. Iš tų pinigų mokėjo mokesčius. Visi 55000 Lt buvo panaudoti, pažyma buvo surašyta. Mokėjo mokesčius iš tų pinigų „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. nebuvo nustatęs buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos. Dokumentai buvo laikomi archyve.
Liudytoja V. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. liepos mėnesio. Ji buvo atsakinga už deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai. Už avansinių apyskaitų ir pirkimų vedimą buvo atsakinga buhalterė R. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių sumų – 2 706 649,92 Lt – nei banke, nei kasoje grynaisiais pinigais nebuvo. 2008 m. sausio 1 d. vadovo J. K. kaip atskaitingo asmens skola įmonei buvo daugiau nei milijonas litų. Ji nematė (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraiškos, tokios sumos – 2 706 649,92 Lt nepamena. Deklaracijoje toks sandoris nebuvo atvaizduotas, nes tai nėra pirkimas ar pardavimas, tai – grynųjų pinigų išmokėjimas. Faktiškai, išskyrus įmonės darbuotojus, niekas to sandorio galėjo ir nematyti. Didžioji knyga – buhalterinės apskaitos knyga – buvo kompiuteryje, bet metams pasibaigus ji yra atspausdinama ir viskas peržiūrima. Programa leidžia suvesti duomenis atgaline data. Ar direktorius J. K. mokėjo dirbti šia programa, ji nežino, nėra mačiusi, kad vadovas J. K. sėdėtų buhalterijoje prie kompiuterio. Tokio įsakymo ar dokumento, kas yra atsakingas už tam tikras darbo funkcijas, nebuvo. Pareiginės instrukcijos buvo.
Liudytojas P. P. parodė, kad yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Iš įmonės buvo paimta 2 706 649,92 Lt, jų panaudojimas nebuvo pagrįstas dokumentais. Kaltinamasis J. K. grynuosius pinigus paimdavo iš sąskaitos grynais ir turėdavo pas save. 2008 m. sausio 7 d. J. K. įmonei buvo skolingas apie 1 900 000 Lt. Suma buvo paimta per ilgą laiką. Po to tą dieną neva buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) uždarojo akcininko sutartis. Sandorio dieną buvo 1 900 000 Lt ir po to 750 000 Lt buvo paimta, po sutarties sudarymo. Tai buvo per visus 2008 m., galbūt ir per 2009 metus. Pagal sandorį išėjo, kad įmonė liko skolinga J. K.. Peržiūrėjo sandorius ir pareiškė civilinį ieškinį. Dokumentas buvo niekinis, paties pasirašytas, ir buvo nustatyta, kad tokios korporacijos nebuvo kaip juridinio vieneto. Bandė ieškoti, siuntė raštus sutartyje nurodytais adresais, taip pat civilinėje byloje teismas buvo paklausęs Latvijos, ten buvo nustatyta, kad jokio filialo nebuvo registruota, ir iš Amerikos atėjo atsakymas, kad nebuvo registruota tokia korporacija. J. K. pateikė įmonei tą sutartį ir perdavė šitą dokumentą jam. Ten yra du dokumentai. Sutartį J. K. pateikė jam perduodant dokumentus 2010 m. spalio mėnesį, o kitas apmokėjimo dokumentas buvo pateiktas kartu su visais dokumentais FNTT. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama dėl bankroto, ji yra pripažinta bankrutavusi, toliau eina teisiniai ginčai. Yra priteista iš J. K. 2,7 milijono.
Specialistė D. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. Didžiosios knygos operacijų registre įregistruojant 104 086,29 Lt sumos skolų padengimo operacijas, nenurodyti pirkėjų ir tiekėjų pavadinimai. Kadangi nebuvo apskaitos dokumento, nebuvo galima nustatyti įrašo teisingumo Didžiojoje knygoje. Turėjo būti sutartis, buhalterinė pažyma, kur būtų nurodyta, kad būtent kažkokia trečia įmonė perveda už tą įmonę, ir taip padengiamos skolos. Iš apskaitos nesimatė, kas kam ir kodėl pinigus pervedė ir kas kaip atsiskaitė. 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje neužpajamuota, o Didžiosios knygos operacijų registre registruoti 2009-01-13 pervesti 55 000,00 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į J. K. banko sąskaitą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 str. 1 d. numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Šiuo atveju avansinėje apyskaitoje ši suma nenurašyta, o Didžiojoje knygoje tokia suma yra nurašyta. Nėra aišku, ar Didžiojoje knygoje įrašas yra neteisingas, ar avansų apyskaitoje įrašas padarytas neteisingas. Šiuo atveju pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis. Kas pažeidė, buhalteris ar vadovas, negali pasakyti, tačiau už įrašų teisingumą atsako buhalteris. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Tyrimui buvo pateiktos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kovo mėnesio avanso apyskaitos, kuriose nurodyti skirtingi likučiai. Vienoje apyskaitoje nurodytas vienas likutis, kitame – kitas, todėl nėra aišku, kurį likutį imti kaip pagrindą. Šiuo atveju padaryti neteisingi įrašai.
2008 m. sausio mėnesio atsiskaitytino asmens J. K. avansų apyskaitoje ir 2008 metų sausio mėnesio Didžiosios knygos 243501 sąskaitoje „atskaitingas asmuo J. K.“ nurašyta 2 706 649,92 Lt, operacijos pavadinimas tiek Didžiojoje knygoje, tiek avansinėje apyskaitoje nurodytas kaip „investicijos“. Pateisinantis dokumentas tiek Didžiojoje knygoje, tiek avansinėje apyskaitoje nurodytas kaip „įstojimo paraiška“, dokumento numeris – (duomenys neskelbtini). Pagal įstojimo paraišką negalima nustatyti ūkinės operacijos turinio, t. y. nustatyti, už ką atskaitingas asmuo J. K. sumoka 783 000 eurų (2 706 649,92 Lt) Europos klestėjimo klubo korporacijai, ir nustatyti turto pavadinimo. Prie paraiškos buvo pridėta ir sutartis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pervesti 2 mln. Lt (duomenys neskelbtini) investavimo tikslams, tačiau nėra aiški mokėjimo paskirtis. Pagal sutartį lyg būtų aišku, kad pinigai buvo investuoti, tačiau sutartyje ekonominės prasmės nesimato, nes neaišku, kokią naudą įmonė gaus iš to investavimo. Be to, nėra aiški ir pati Įstojimo paraiška, ar tai apmokėjimo dokumentas, ar ne. Turėjo būti sumokėjimo kvitas, kad kažkas gavo pinigus. Nėra pinigų gavėjo duomenų, todėl neaišku, kam pinigus sumokėjo. Neaiškus turinys, nes neaišku, už ką sumokėjo. Papildomi dokumentai, papildomos sutarties sąlygos, kokios palūkanos numatytos, kokia ekonominė prasmė – visa tai tyrimui nebuvo pateikta. Įstojimo paraiška neatitinka Buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų jau vien dėl to, kad tas dokumentas yra nelietuviškas. Kokią naudą įmonė gavo pagal įstojimo paraišką, nėra aišku.
2008-01-07 sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 780 000 eurų grynais investavimo tikslams. Sutartyje pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. (1 t., 182–183 b. l.).
2008-01-07 (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraiškoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įmokėjo grynais pinigais 783 900 eurų, paraiška pasirašyta J. K., asmens, priėmusio piniginį įnašą, pavardė nenurodyta, yra tik parašas (1 t., 162 b. l.).
2011-06-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro Dokumentų, ginklų ir trasologinių tyrimų poskyrio specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS-1-0852 nurodyta, kad objektų tyrimui atlikti nepateiktos atskaitingo asmens L. E. 2009 m. gegužės mėnesio avanso apyskaita, atskaitingo asmens S. Š. 2009 m. birželio–rugsėjo mėnesių avanso apyskaitos, atskaitingo asmens L. K. 2009 m. gegužės–gruodžio mėnesių avanso apyskaitos ir Didžiosios knygos operacijų registre nenurodyti buhalterinių sąskaitų likučiai, todėl negalima nustatyti atskaitingų asmenų 2009 m. gruodžio 31 dieną buvusios skolos dydžio .
Objektų tyrimui atlikti nepateikti 2009 m. dokumentai, pagrindžiantys atliktas skolų padengimo operacijas, o Didžiosios knygos operacijų registre nenurodyti pirkėjų ir tiekėjų pavadinimai, negalima nustatyti, su kokiomis įmonėmis atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruodama skolų 104 086,29 Lt sumos padengimo operacijas.
Kadangi negalima nustatyti, su kokiomis įmonėmis atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kadangi objektų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo 2009 metais.
Nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-31 skolos atskaitingam asmeniui J. K. nėra galimybės, nes:
– objektų tyrimui atlikti nepateikta buhalterinė pažyma, pagal kurią 2009 m. sausio mėn. avansinėje apyskaitoje užpajamuota 1 972,67 Lt, todėl negalima nustatyti iš kur gauta 1 972,67 Lt;
– objektų tyrimui atlikti nepateikti 2009 m. sausio mėnesio 1 lentelėje nurodyti apskaitos dokumentai, todėl negalima nustatyti, kam buvo sumokėta 6 463,91 Lt, nurašyti 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje;
– 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje neužpajamuota, o Didžiosios knygos operacijų registre registruoti 2009-01-13 pervesti 55 000,00 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į J. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir nenurašyta 2009-01-13 pervesti mokesčiai VMĮ (mokesčių inspekcijai) ir VSDFV („Sodrai“): 14 262,33 Lt, 1 115,00 Lt, 37 650,00 Lt;
– objektų tyrimui atlikti pateiktos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kovo mėnesio avanso apyskaitos, kuriose nurodyti skirtingi likučiai, t. y. atsiskaitytino asmens J. K. 2009 m. kovo mėnesio avanso apyskaitoje likutis pradžioje nurodytas 106 096,57 Lt, (UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola J. K.), o 2009 m. kovo mėnesio avanso apyskaitoje avanso liekana nurodyta 115 574,78 Lt (UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola J. K.);
– objektų tyrimo atlikimui nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens J. K. 2009 m. balandžio–gruodžio mėnesių avanso apyskaitos.
Kadangi negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio 31 dieną buvusios skolos dydžio atskaitingam asmeniui J. K., negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų turto ir įsipareigojimo dydžio. (2 t., 70–85 b. l.).
2011-08-05 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro Dokumentų, ginklų ir trasologinių tyrimų poskyrio specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0624 nurodyta, kad pagal tyrimui atlikti pateiktą 2008 m. sausio 7 d. dokumentą negalima nustatyti ūkinės operacijos turinio, t. y. nustatyti, už ką atskaitingas asmuo J. K. sumoka 783 000 eurų ( 2 706 649,92 Lt) (duomenys neskelbtini), ir nustatyti turto pavadinimo.
Kadangi negalima nustatyti 2008-01-07 atliktos ūkinės operacijos turinio, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimo dydžio. Kadangi negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais turėto nuosavo kapitalo. (2 t., 167–178 b. l.).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba informavo, kad iš Interpolo Kipro nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ nėra registruota Kipre (2 t., 53 b. l.).
Šiaulių apygardos teismo 2011-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-639-154/2011 nustatyta, kad J. K. veiksmai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pinigų – 783 900 eurų (2 706 649,92 Lt) perdavimas pagal 2008-01-07 sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2008-01-07 (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraišką akivaizdžiai prieštaravo LR Akcinių bendrovių įstatymo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nuostatoms ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2007-06-07 įstatymo red., įsigaliojusi nuo 2008-01-01) reikalavimams ir tai užkirto kelią bendrovei susigrąžinti investuotas lėšas (3 t., 182–187 b. l.).
Iš buhalterinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad Vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-18 sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo (2 t., 41–44 b. l.).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 d., 222 straipsnio 1 d., 183 straipsnio 2 dalį
Kaltinamasis J. K. neprisipažino suklastojęs 2008-01-07 sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2008-01-07 (duomenys neskelbtini) Uždarojo akcininko įstojimo paraišką 000018902, teigia, kad pagal šiuos dokumentus tikrai įmokėjo grynais 783 900 eurų investavimo tikslu. Tokių jo teiginių nepaneigia byloje surinkti duomenys, nėra įrodymų, kad J. K. pagal 2008-01-07 sutartį su (duomenys neskelbtini) 783 900 eurų realiai nesumokėjo. Priešingai, Uždarojo akcininko įstojimo paraiška 000018902 patvirtina, jog 783 900 eurų J. K. sumokėjo (duomenys neskelbtini) konsultantui. Vien duomenys, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nėra įregistruota ir nenustatyta jos buveinė (liudytojo P. P. parodymai, 2011-10-07 Šiaulių apygardos teismo sprendimas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija (2 t., 53 b. l.)), nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad J. K. pats suklastojo 2008-01-07 sutartį ir 2008-01-07 Uždarojo akcininko įstojimo paraišką, realiai pagal sutartį pinigų nesumokėjo ir juos pasisavino, nes nė vienas iš byloje esančių įrodymų nepatvirtina, kad J. K. žinojo apie tai, jog (duomenys neskelbtini) nėra registruota. Be to, pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2011-10-07 sprendimu yra nustatyta, jog J. K. sudarė 2008 m. sausio 7 d. sutartį su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir pagal šią sutartį 2008-01-07 sumokėjo 2 706 649,92 Lt įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pinigų (duomenys neskelbtini).
Nesant įrodymų, kad J. K. suklastojo 2008-01-07 sutartį ir 2008-01-07 Uždarojo akcininko įstojimo paraišką, jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nenustačius, kad J. K. suklastojo 2008-01-07 sutartį ir 2008-01-07 Uždarojo akcininko įstojimo paraišką, ir kad pagal šiuos dokumentus realiai ūkinė operacija neįvyko, J. K. išteisintinas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl neįvykusios ūkinės operacijos įtraukimo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Pripažinus, kad J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas realiai sumokėjo pagal 2008-01-07 sutartį ir 2008-01-07 Uždarojo akcininko įstojimo paraišką, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pasisavinimas, nes jis tų lėšų neužvaldė, o perleido tretiesiems asmenims. Tokioje J. K. veikoje galbūt yra kitos nusikalstamos veikos požymių, tačiau prokuroras neprašė kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeisti iš esmės skirtingomis, o teismas savo iniciatyva to padaryti negali (BK 256 str. 4 d.). Dėl to teismas įvertina J. K. veiką tik pagal jam pateiktą kaltinimą, t. y. pagal BK 183 str. 2 d., ir, nenustačius, kad jis pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, pagal BK 183 str. 2 d. išteisina J. K., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį J. K. dėl 2706649,92 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 95 b. l.), tačiau 2012-10-10 pareiškimu atsisakė nuo šio civilinio ieškinio (4 t., 100 b. l.). Ieškovui atsisakius nuo ieškinio, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 223 str. 1 d. J. K. kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nuostatas, neišsaugojo ir objekto tyrimo atlikimui nepateikė kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų, ir dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Didžiosios knygos operacijų registre bei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose buvo padaryti neteisingi įrašai.
Specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS-1-0852 nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateiktos avansinės apyskaitos, buhalterinė pažyma ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metais buvusių įsipareigojimų dydžio, struktūros, nuosavo kapitalo. J. K. nepripažino savo kaltės dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tyrimui nepateikė visų reikalaujamų dokumentų. Kartu J. K. pripažino, kad įmonėje nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka ir kad UAB (duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus siųsdavo per siuntų skyrių, kartais elektroniniu paštu, o po to nuveždavo tų dokumentų originalus, tačiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo derinamas klausimas, kaip jie grąžins dokumentus. Jie dokumentus grąžindavo sudėtus į segtuvus. Jis tuos segtuvus nuvežė Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Iš buhalterinių paslaugų teikimo sutarties (2 t., 41–44 b. l.), kurią pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K., matyti, kad sutartyje nebuvo numatyta Užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo Vykdytojui ir grąžinimo Užsakovui tvarka. Ir kaltinamasis J. K., ir liudytojas V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad dokumentų perdavimo ir grąžinimo tvarka iš viso nebuvo nustatyta, dokumentai buvo perduodami be aprašų, perdavimo-priėmimo aktai nebuvo surašomi. Pažymėtina, jog nė vienas iš minėtų asmenų teismui negalėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis dingo kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai, nors ir vienas, ir antras teigė, kad visi apskaitos dokumentai buvo. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad J. K., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį privalėdamas nustatyti tvarką, kurioje būtų numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą, organizuodamas bendrovės buhalterinę apskaitą, pasirašydamas buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje nenumatyta dokumentų perdavimo tvarka, nenustatydamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, savo pareigas vykdė netinkamai, t. y. bendrovės buhalterinę apskaitą organizavo aplaidžiai, ir dėl tokių jo veiksmų buvo neišsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Kaip minėta, dėl dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metais buvusių įsipareigojimų dydžio struktūros, nuosavo kapitalo, todėl J. K. veika – bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas atitinka BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kitos kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. dalies dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Didžiosios knygos operacijų registre bei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose padarant neteisingus įrašus kaltinamasis taip pat nepripažino ir nurodė, kad jis pats buhalterinės apskaitos netvarkė, bendrovėje buvo buhalterinė tarnyba, vėliau buvo pasamdyta bendrovė, teikusi buhalterinės apskaitos paslaugas. Nors pats J. K. pripažino, kad bendrovėje buhaltere R. M. dirbo iki 2009-03-31, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vesti buhalterinę apskaitą pradėjo nuo 2009 m. birželio mėnesio, t. y. nuo 2009-03-31 iki 2009 m. birželio mėnesio nebuvo paskirtas darbuotojas, kuris būtų tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau jis taip pat nurodė, kad papildomu susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarta, kad ši bendrovė patikrins ir suves UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2009-01-01. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K., patvirtinęs, kad pagal papildomą susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrino bei suvedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2009-01-01. Taigi, J. K., kaip direktorius, organizuodamas bendrovės buhalterinę apskaitą, samdė buhalterę arba buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią firmą, t. y. ėmėsi reikiamų priemonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų buhalterinė apskaita būtų sutvarkyta.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalteris, vėliau buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė, už neteisingus įrašus bendrovės buhalterinėje apskaitoje bendrovės direktorių traukti baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. Dėl to J. K. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, jog jis netinkamai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to įmonės buhalterija buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d., numatančią, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, t. y. 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos operacijų registre bei avansinėse apyskaitose buvo padaryti neteisingi įrašai.
Dėl bausmės
J. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant J. K. bausmę pagal BK 223 str. 1 d. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė nusikaltimą dėl neatsargumo, kad nusikaltimas baigtas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į J. K. asmenybę – charakterizuojamas patenkinamai, dirba, baustas administracine tvarka, teistas už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalto teistumui neišnykus (3 t., 84–98, 107–109 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, J. K. skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei BK 47 str. 3 d. numatytas tokios bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,
nusprendžia:
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (6500 litų) dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Kardomąją priemonę J. K. palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį J. K. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Procesą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.