Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

27. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

28. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

29. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

30. Kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (2025 m. balandžio 5 d. epizodas), numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad tą dieną vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, suvokdamas, jog tokie jo veiksmai yra draudžiami ir pavojingi. Kaltinamojo duoti parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Antai, iš bylos medžiagoje esančio 2025 m. balandžio 5 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. balandžio 5 d. jam kartu dirbant su (duomenys neskelbtini) A. T., tarnybiniu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal policinių priemonių planą (duomenys neskelbtini), apie 9 val., (duomenys neskelbtini), policinių priemonių metu, blaivumo patikrinimui sustabdė automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, prisistatė ir patikrino vairuotojo blaivumą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu. Matuoklis parodė teigiamą rezultatą. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą kontaktiniu alkoholio kiekio matuokliu. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. J. Paklausus, ar vartojo alkoholį, V. J. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų. Alkotesteriu Drager Alcotest 7000, Nr. ARSL-0324, patikros Nr. 2262694, vairuotojui V. J. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, tikrinimo laikas 9.03 val., antru tikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, tikrinimo laikas 9.21 val. (1 t., b. l. 10). Kaltinamojo kaltę taip pat pagrindžia ir bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų „Body“ kameromis, kurie buvo apžiūrėti 2025 m. balandžio 7 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 22–23, 24–25), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnams vykdant prevencines priemones buvo sustabdytas automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J. Vaizdo įrašuose matyti, kad kontaktiniu alkotesteriu jam buvo nustatyta 1,86 promilių alkoholio koncentracija, o pakartotinio patikrinimo metu – 1,82 promilių, jis nurodė alkoholį vartojęs ankstesnį vakarą, taip pat neturintis vairuotojo pažymėjimo. Taip pat užfiksuota, kad kaltinamasis atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą, nurodydamas, jog vyks atlikti kraujo tyrimą. Be kaltinamojo parodymų, policijos pareigūno paaiškinimų, išdėstytų tarnybiniame pranešime, ir bylos medžiagoje esančios vaizdinės medžiagos, aplinkybę, jog kaltinamasis 2025 m. balandžio 5 d. įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7000 Nr. ARSL-0324 2025 m. balandžio 5 d. 9.03 val. V. J. nustatytas 1,86 promilių girtumas, o 9.21 val. – 1,82 promilių girtumas (1 t., b. l. 31–32). Šiuos duomenis detalizuoja 2025 m. balandžio 5 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad V. J. netrukus po sustabdymo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (1 t., b. l. 33). Byloje esantis alkotesterio Alcotest 7000 Nr. ARSL-0324 patikros sertifikatas Nr. 2262694 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (1 t., b. l. 30). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. kaltė dėl 2025 m. balandžio 5 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių pagrįstų abejonių.

31. Minėta, kad kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl kitos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (2025 m. gegužės 30 d. epizodas), numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Kaltinamojo teigimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis 2025 m. gegužės 30 d. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Teismas, vertindamas kaltinamojo V. J. parodymus dėl 2025 m. gegužės 30 d. įvykio, konstatuoja, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi bei neatitinka byloje surinktų objektyvių duomenų visumos, todėl nelaikytini patikimais ir neleidžia paneigti jo kaltės dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam 2025 m. gegužės 30 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Visų pirma pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, jog kaltinamasis 2025 m. gegužės 30 d. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs, tarpusavyje derantys ir objektyviais duomenimis paremti liudytojo D. B. parodymai, kuriuose jis nurodė nuo pat (duomenys neskelbtini) gatvės nuolat sekęs pavojingai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas nebuvo dingęs iš jo akiračio, automobilyje buvo vienas, o jo vairavimas kėlė realų pavojų eismo saugumui. Šie liudytojo parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu ir papildomai patvirtinami bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais – BPC garso įrašu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei vaizdine medžiaga (1 t., b. l. 119–120, 164; 2 t., b. l. 48–49, 50–52). Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą ir susiejęs į vientisą įrodomąją grandinę, nustatė, kad 2025 m. gegužės 30 d., apie 6.45 val., buvo gautas pranešimas apie pavojingai manevruojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas D. B. šį automobilį sekė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos parko „Una“, viso sekimo metu nuolat palaikė ryšį su policijos pareigūnais ir informavo juos apie automobilio judėjimo kryptį. Liudytojo parodymai, papildyti BPC garso įrašo turiniu, patvirtina, kad minėtas automobilis sekimo metu nebuvo dingęs iš pranešėjo akiračio, automobilyje buvo tik vienas asmuo, o visi jo veiksmai buvo nuosekliai stebimi iki automobilio sustojimo aikštelėje. Automobiliui sustojus aikštelėje, jo vairuotojas išlipo ir pasišalino, tačiau netrukus netoliese laukuose buvo sulaikytas asmuo, kuris visiškai atitiko pranešėjo nurodytus išorinius požymius. Sulaikymo metu asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau jis neigė vairavęs transporto priemonę ir negalėjo paaiškinti, kaip atsidūrė įvykio vietoje. Teismas taip pat atsižvelgia į policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota kaltinamojo elgsena po sulaikymo. Šiuose įrašuose matyti, kad V. J. pats nurodė vartojęs alkoholį („dabar vartojau“, „išgėriau gudobelių“), sutiko tikrintis blaivumą, o patikrinimo metu jam pirmu pūtimu nustatyta 1,95 promilių, antru – 1,97 promilių alkoholio koncentracija. Papildomai teismas vertina 2025 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo duomenis, iš kurių matyti, kad atlikus papildomą automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, jo salone rasti tušti alkoholio turinčių preparatų ir skysčių buteliukai, nuo kurių sklido aitrus, galbūt spirito kvapas. Didelė nustatyta alkoholio koncentracija kaltinamojo iškvėptame ore leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog alkoholio vartojimas buvo intensyvus ir vyko ne vien momentiškai po sustojimo aikštelėje, kaip teigia kaltinamasis. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad kaltinamasis vartojo alkoholį, o jo pateikta versija apie alkoholio vartojimą tik po sustojimo aikštelėje vertintina kritiškai. Įvertinęs visų šių įrodymų tarpusavio ryšį, jų nuoseklumą ir suderinamumą, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, jog 2025 m. gegužės 30 d. transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. J., o jo parodymai apie manevravimą yra gynybinio pobūdžio ir paneigiami objektyvių įrodymų visuma. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas D. B. nėra susijęs su kaltinamuoju jokiais asmeniniais ar tarnybiniais ryšiais, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, jo parodymai yra detalūs, logiški ir pagrįsti tiesioginiu įvykio stebėjimu realiu laiku, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Kaltinamojo versija, jog jis alkoholinius preparatus (gudobelių tinktūrą) vartojo tik sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje ir jau nevairuodamas transporto priemonės, teismo vertinimu, yra paneigiama ne tik liudytojo D. B. parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis: vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota kaltinamojo elgsena, jo bandymai pasišalinti nuo automobilio. Teismas taip pat vertina kaip neįtikinamus kaltinamojo teiginius, jog jis neturėjo tikslo išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi tiek liudytojo D. B. parodymai, tiek vaizdo medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis bandė išvažiuoti iš aikštelės, o tai buvo užkardyta tik trečiojo asmens veiksmais, užblokavus išvažiavimą. Be liudytojo parodymų ir bylos medžiagoje esančios anksčiau aptartos rašytinių įrodymų visumos, aplinkybę, jog kaltinamasis ir 2025 m. gegužės 30 d. įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB–0381 2025 m. gegužės 30 d. 7.03 val. V. J. nustatytas 1,95 promilių girtumas, o 7.29 val. – 1,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 123–124). Šiuos duomenis detalizuoja 2025 m. gegužės 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad V. J. netrukus po sustabdymo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 121). Byloje esantis alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB–0381 patikros sertifikatas Nr. 2359775 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (1 t., b. l. 122). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Įvertinus visų byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. gegužės 30 d. epizodas), yra įrodyta patikimais, tarpusavyje suderintais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, o kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinio pobūdžio siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pakartotinai, praėjus trumpam laikotarpiui po ankstesnio analogiško nusikaltimo padarymo, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo elgesys rodo nepagarbą teisės normoms ir eismo saugumo principams, o jo veikos pavojingumas yra didesnis nei minimalus, būdingas šio nusikaltimo sudėčiai.

32. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad įrodyta, jog V. J. 2025 m. balandžio 5 d., apie 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Be to, jis, 2025 m. gegužės 30 d., apie 6.50 val., prekybos centro „PP UNA“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

33. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. J. veikos kvalifikuotinos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl V. J. skirtinos bausmės

34. Teismas, skirdamas bausmę V. J., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

35. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. padarė du tyčinius, baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), susijusius su transporto eismo saugumu, kaltinamajam abiejuose nusikalstamų veikų epizoduose nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

36. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

37. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. J. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. J. iki BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, iš esmės už KET pažeidimus (baudos sumokėtos). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir V. J. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, vedęs, dirbantis. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti V. J. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų paskyrus baudos bausmes, nustatant artimus minimaliems BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos baudos bausmės dydžius – 60 MGL (3 000 Eur) (2025 m. balandžio 5 d. epizodas) ir 75 MGL (3 750 Eur) (2025 m. gegužės 30 d. epizodas) dydžio baudas. Teismo vertinimu, įvertinus V. J. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad V. J. yra dirbantis ir gaunantis stabilias pajamas, būtent baudos bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

39. Teismas pažymi, kad BK nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada – visiško sudėjimo būdu, tai yra įstatymo leidėjo palikta teismo nuožiūrai. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Tačiau bendrindamas bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. J. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. J. skirtina subendrinta – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

40. Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. J. du kartus pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimų metu, abiejuose nusikalstamų veikų epizoduose, jam nustatė vidutinius girtumo laipsnius. Taigi jis padarė ypač pavojingus ir šiurkščius naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. J. du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 5 d.

41. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

42. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. J., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis 2025 m. gegužės 30 d. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris AB „Regitra“ duomenimis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus aplinkybę, kad automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad automobiliu kaltinamasis naudosis būdamas neblaivus, svarstytinas klausimas dėl minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra brandaus amžiaus, darbingas ir dirbantis, užimantis (duomenys neskelbtini) pareigas, gaunantis legalias pajamas. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės „VW Passat“ (2020 m.) vertė 2025 m. birželio mėn. duomenimis siekia 17 330 Eur (su PVM), t. y. nėra neproporcingai didelė vertinant jo asmenybę ar padarytas veikas, kadangi kaltinamasis padarė dvi pavojingas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu motorinių transporto priemonių kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina 2025 m. birželio mėn. nustatyta 17 330 Eur su PVM, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

43. Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J., nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei E. J. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

44. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos V. J. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

45. Kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

46. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buteliukas su širdies lašais „VALENTIS“, buteliukas su gudobelių tinktūra „VALENTIS“, mineralinio vandens buteliukas „Akvilė“, stiklinis butelis „SIRAB“, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui. CD laikmenos (2 vnt.), su vaizdo ir garso įrašais, prisegtos prie bylos galinio viršelio I tome, paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. balandžio 5 d. epizodas), ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

V. J., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. gegužės 30 d. epizodas), ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtąsias bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti V. J. galutinę subendrintą 100 (vieno šimto) MGL (5 000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. J. transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 17 330 Eur (septyniolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jo sutuoktinei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmenas (2 vnt.), prisegtas prie bylos galinio viršelio I tome, palikti saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buteliuką su širdies lašais „VALENTIS“, buteliuką su gudobelių tinktūra „VALENTIS“, mineralinio vandens buteliuką „Akvilė“, stiklinį butelį „SIRAB“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui, o jam neatsiėmus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.