Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Linveta“ bankroto byloje pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ prašymą dėl kreditorės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimo patikslinimo ir kreditorės pakeitimo, trečiasis asmuo – kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi UAB „Linveta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Acountera“. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 196 908,36 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „Linveta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankroto administratorė prašė teismo padidinti kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimą iki 331 360,22 Eur, išbraukti kreditorę KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir vietoje jos į kreditorių sąrašą įtraukti kreditorę UAB „Z.B.V.“ su 331 360,22 Eur reikalavimo suma.Nurodė, jog teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtino KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 196 908,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tačiau per klaidą buvo patvirtintas netinkamo dydžio finansinis reikalavimas. BUAB ,,Linveta“ skola kreditorei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo 507 912,10 Eur. Pagal 2016 m. liepos 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį KU „Mėmelio taupomoji kasa“ perleido UAB „Linveta“ 420 534,22 Eur dydžio skolą UAB „Z.B.V.“. UAB „Z.B.V.“ 2016 m. liepos 14 d. pajaus pirkimo - pardavimo sutartimi nupirko iš UAB „Linveta“ KU „Mėmelio taupomoji kasa“ priklausantį 89 174 Eur dydžio pajų. UAB “Linveta” ir UAB “Z.B.V.” 2016 m. liepos 15 d. pasirašė Susitarimą dėl reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos skolos grąžinimo, pagal kurį šalys sutarė, kad 89 174,00 Eur dydžio papildomas pajus tampa UAB „Z.B.V.“ nuosavybe, o „Z.B.V“ užskaito 89 174 Eur kaip dalinį įsipareigojimų pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį Nr. 12-00071 įvykdymą. Palūkanos už negrąžintą paskolos likutį neskaičiuojamos. Toks susitarimas, nors ir sudarytas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo, nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų, nes tokį susitarimą kreditorių susirinkimo balsų daugumos pagrindu dėl užskaitymo būtų sudaręs bankroto administratorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atmetė administratorės prašymą dėl kreditorės KU ,,Mėmelio taupomoji kasa‘‘ reikalavimo patikslinimo ir minėto kreditoriaus pakeitimo bankroto byloje.Teismas nustatė, jog UAB „Linveta“ priklausė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 89 174 Eur dydžio pajus. Pajus – teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Taigi UAB „Linveta“ priklausė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ turtinė teisė 89 174 Eur sumai.Teismas nesutiko su bankroto administratorės pozicija. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis). Kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Linveta“ Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas 2016 m. birželio 21 d. Taigi, nuo minėtos datos UAB „Linveta“ kreditoriai tapo suinteresuoti bankroto bylos baigtimi, bylos eiga, tame tarpe, kad jų teisės ir teisėti interesai patenkinti savo finansinius reikalavimus, remiantis ĮBĮ nuostatomis, nebūtų pažeisti.Teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuria UAB „Linveta“ buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad BUAB „Linveta“ nemokėjo privalomųjų mokesčių nuo 2013 m. Taigi 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. liepos 15 d. sandorių sudarymo metu BUAB „Linveta“ jau turėjo kreditorių, kuriems skolinių įsipareigojimų terminai buvo suėję. Todėl teismas pripažino, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo metu įmonė jau turėjo mokumo problemų. Įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu.Teismas konstatavo, kad 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. liepos 15 d. sandoriai sudaryti faktiškai nemokios įmonės su žemesnės eilės kreditoriumi, neužtikrino teisių ir teisėtų interesų kitų įmonės kreditorių, sandorių sudarymo metu turėjusių suinteresuotumą UAB „Linveta“ likimu, tame tarpe turto ir turtinių teisių realizavimu. Turtinės teisės perleidimas nagrinėjamu atveju galimas tik bankroto procese (ĮBĮ 33 straipsnis). Todėl teismas nesutiko su pajaus perleidimu UAB „Z.B.V.“ bei administratorės pažyma, jog šis pajus, kaip įmonės turtas, buvo perleistas neatlygintinai. Teismas padarė išvadą, kad administratorė nepagrindė savo prašymo dėl kreditorės KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimo patikslinimo ir minėto kreditoriaus pakeitimo bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti BUAB „Linveta“ bankroto administratorės prašymą dėl kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimo patikslinimo ir pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, o taip pat netinkamai aiškino bei taikė Kredito unijų įstatymo nuostatas. Pagal Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 32 straipsnio ir 35 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teismų praktiką pajiniai įnašai nuosavybės teise priklauso kredito unijai, bet ne unijos nariui. Unijos nariui į unijos kapitalą įnešus pajinį įnašą sudarančius pinigus, šie pinigai konvertuojasi į unijos nario reikalavimo teisę, t. y. unijos nario teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikydamasi Kredito unijos įstatymo 14 ir 47 straipsniuose nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje vieningai nurodoma, kad teisė reikalauti grąžinti pajinį įnašą yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu (Kredito unijų įstatymo 15, 18 straipsniai), o jai taikomas apribojimas yra sąlygotas kredito unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-793-186/2016). Teismų praktikoje yra nedviprasmiškai išaiškinta, jog paskolos grąžinimas ir pajinių įnašų išmokėjimas yra viena paskui kitą einanti sąlyga, todėl neįvykdžius pirmiau einančios sąlygos (negrąžinus paskolos), atsakovė neturi teisės ieškovo reikalauti įvykdyti paskiau einančių sąlygų, t.y. grąžinti pajinius įnašus (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1369-460/2012). Kredito unijos nario teisė reikalauti grąžinti pajinius įnašus ar jų dalį yra siejama su narystės kredito unijoje pabaiga (Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuriai netaikomi disponavimo teisės apribojimai (Kredito unijų įstatymo 47 straipsnis, 2012 m. rugsėjo 28 d. Paskolos sutarties 6.3 punktas). Kredito unijos valdyba turi teisę apskritai atsisakyti grąžinti ir tą pajaus dalį, kuriai netaikomi disponavimo teisės apribojimai, jeigu tokio pajaus išmokėjimas neigiamai veiktų unijos stabilumą ir(ar) patikimumą (Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Kredito unijos narys turi teisę perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn tik kredito unijos valdybos sutikimu (Kredito unijų įstatymo 11 straipsnio 1 punkto 9 dalis). BUAB „Linveta“ sutarčių sudarymo metu nebuvo įgijusi teisės į viso ar dalies pajinio įnašo grąžinimą iš KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ar teisės į šio pajaus perleidimą. Nėra jokių teisinių prielaidų, dėl kurių BUAB „Linveta“ galėtų tikėtis pajinio įnašo išmokėjimo iš KU „Mėmelio taupomoji kasa“ kapitalo, kadangi iki sandorių sudarymo dienos BUAB „Linveta“ narystė kredito unijoje nebuvo pasibaigusi nei savanoriškai, nei pagal įstatymą, iki sandorių sudarymo dienos BUAB „Linveta“ nebuvo padengusi iš kredito unijos gauto kredito bei priskaičiuotų palūkanų, todėl nebuvo įgijusi teisės į pajaus išmokėjimą. BUAB „Linveta“ net nebuvo teikusi prašymo, o kredito unijos valdyba nebuvo svarsčiusi ir priėmusi sprendimo dėl BUAB „Linveta“ pajinio įnašo išmokėjimo, BUAB „Linveta“ taip pat nebuvo teikusi prašymo, ir atitinkamai kredito unijos valdyba nebuvo suteikusi pritarimo dėl pajaus perleidimo kito, nei skolos reikalavimo teisę perėmusio, asmens nuosavybėn. Todėl BUAB „Linveta“ neturėjo jokių prielaidų reikalauti, kad kredito unija išmokėtų pajinį įnašą, o kredito unija neturėjo prievolės grąžinti UAB „Linveta“ jos įmokėtą pajinį įnašą. Teismas visiškai nepagrįstai BUAB „Linveta“ turėtą pajų vertino kaip BUAB „Linveta“ likvidų realizuotiną turtą, iš kurio tariamai galėjo būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Tariamai neteisėtų sandorių sudarymo metu nebuvo paneigtas BUAB „Linveta“ turėto pajinio įnašo atžvilgiu galiojusio įstatyminio disponavimo ribojimo, o taip pat galiojusio įstatyminio draudimo išieškoti iš BUAB „Linveta“ pajinio įnašo. Teismas neįvertino, jog BUAB „Linveta“ šiuo atveju realiai neturėjo reikalavimo teisės į KU „Mėmelio taupomoji kasa“ (kaip pajaus savininkę) realizavimo bei disponavimo galimybės. Net, jeigu teismo nurodyti tariamai neteisėti sandoriai ir būtų kažkokiais pagrindais pripažinti negaliojančiais, BUAB „Linveta“ kreditoriams dalintina turto masė nei teoriškai, nei praktiškai nepadidėtų. Teismas atsisakė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą, vadovaudamasis tik niekuo nepagrįstomis ir realiai neįgyvendinamomis hipotetinėmis prielaidomis. Tiek 2016 m. liepos 14 d. pajaus pirkimo-pardavimo sandoris, tiek 2016 m. liepos 15 d. skolos padengimo sandoris yra neatsiejamai susiję ir išplaukiantys iš 2016 m. liepos 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Šie visi trys sandoriai yra tarpusavyje susiję ir neatskiriamai vieni nuo kitų priklausomi. Net ir nuginčijus teismo nurodytas tariamai negaliojančias sutartis, remiantis 2016 m. liepos 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 5.2 punktu UAB „Z.B.V.“ ir (arba) KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsirastų pagrindas atsisakyti sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties ir faktiškai egzistuojantis kreditorinis reikalavimas į BUAB „Linveta“ atitinkamai būtų sugrąžintas kredito unijai. Tokiu atveju KU „Mėmelio taupomoji kasa“, kaip reikalavimo teisės į BUAB „Linveta“ turėtoja, o taip pat kaip pajinio įnašo savininkė, įgytų teisę BUAB „Linveta“ įmokėto pajaus dydžiu susimažinti susigrąžintą finansinį reikalavimą į BUAB „Linveta“, t.y. BUAB „Linveta“ įmokėtą pajų panaudotų šios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tikslu. Nutartyje nurodytų sandorių nuginčijimo atveju, BUAB „Linveta“ bei jos kreditorių padėtis atsidurtų iš esmės lygiai toje pačioje padėtyje, kokia yra šiuo metu.BUAB „Linveta“ naujajai kreditorei UAB „Z.B.V.“ pardavė tik reikalavimo teisę, kurios įgyvendinimo (realizavimo) galimybės yra neatsiejamai susijusios su BUAB „Linveta“ KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prisiimtų piniginių prievolių tinkamu įvykdymu (t.y. gauto kredito grąžinimu) bei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ subjektyvia valia. Šios specifinės reikalavimo teisės verte negalėjo ir negali būti sumažinta ir (ar) padengta nei viena kita BUAB „Linveta“ turima debitorinė prievolė. Reikalavimo teisė į pajų yra neatsiejamai susijusi su unijos nario įsipareigojimų unijos atžvilgiu UAB „Linveta“ padengimu. Todėl unija būtų pritarusi pajaus perleidimui tik tuo atveju, jeigu kartu būtų padengta UAB „Linveta“ skola. UAB „Z.B.V.“ iš unijos atlygintinio sandorio pagrindu perėmė reikalavimo teises į BUAB „Linveta“, dėl ko unijos valdyba pritarė UAB „Linveta“ turėto pajaus perleidimui UAB „Z.B.V.“. Pajus, be kita ko, yra unijos suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Todėl unijos skolininkas negali atskirai nuo turimų skolinių įsipareigojimų disponuoti pajumi, kaip savarankišku civilinės apyvartos objektu. Teismo teiginiai, jog realizavus UAB „Linveta“ pajų buvo sumažintas šios įmonės kreditoriams dalytinas turtas ir dėl to sandoriai pažeidė UAB „Linveta“ ir (ar) jos kreditorių interesus, yra nepagrįsti nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu.Teismas nepagrįstai nutartyje konstatavo, jog pajus buvo perleistas neatlygintinai. Po KU „Mėmelio taupomoji kasa“ su UAB „Z.B.V.“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, UAB „Linveta“ su UAB „Z.B.V.“ sudarė pajaus pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Linveta“ atlygintinai perleido unijos kapitale turėtą 89 174 Eur vertės pajų. Apmokėjimo už parduotą pajų tvarka buvo numatyta atskiru susitarimu, t.y. UAB „Linveta“ ir UAB „Z.B.V.“ 2016 m. liepos 16 d. sudarytame susitarime dėl reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos skolos grąžinimo, pagal kurį perleisto pajaus verte yra mažinamas UAB „Linveta“ įsipareigojimas UAB „Z.B.V.“. Šiuo atveju reikalavimas į UAB „Linveta“ buvo sumažintas ne konkretaus turto dydžiu, bet UAB „Z.B.V.“ iš UAB „Linveta“ perimtos reikalavimo teisės į KU „Mėmelio taupomoji kasa“ verte. Sandorio atlygintinumas pasireiškė reikalavimo teisės į BUAB „Linveta“ sumažinimu įgytos turtinės reikalavimo teisės verte.Lietuvos apeliacinis teismas, analizuodamas bankroto administratoriaus inicijuotą kreditorių interesų tenkinimą iš pajaus vertės, pažymėjo, jog Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios kredito unijos disponavimo pajiniu įnašu teisės apribojimą kredito unijos jam suteiktos paskolos ir palūkanų dydžiui. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl galimybės nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkui priklausantį turtą nustatytina ar A. J. (kaip unijos narys) nėra gavęs paskolos iš Panevėžio kredito unijos, o jeigu gavęs, tai kokios paskolos dalies jis nėra grąžinęs ir nesumokėjęs palūkanų. Tik tiksliai nustačius įsiskolinimo sumą, galima būtų spręsti dėl to, į kokią kredito unijos nario A. J. pajaus dalį galima būtų nukreipti išieškojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2009). Pagal šį išaiškinimą vėlesnėje teismų praktikoje yra nurodoma, kad tik kredito unijos nariui neturint iš unijos gautos paskolos arba paskolai esant mažesnei už nario pajų unijoje, galimas viso pajaus arba atitinkamos pajaus dalies pardavimas pajininko kreditorių reikalavimų tenkinimui (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494-425/2009). Tais atvejais, kuomet unijos narys turi nepadengtą paskolą unijai, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog unijos turimas kreditorinis reikalavimas bankrutuojančio unijos nario atžvilgiu, bankroto procese yra mažinamas būtent unijos nario turimo pajaus verte. Teismų praktikoje akcentuojama, jog būtent toks reikalavimų patenkinimas atitiktų ne tik ĮBĮ nuostatas, bet ir suformuotą teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patikslinti Kreditorės KU „Mėmelio kredito unija“ finansinį reikalavimą ir pakeisti šią kreditorę naująja kreditore UAB „Z.B.V.“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog KU „Mėmelio taupomoji kasa“ su BUAB „Linveta“ 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo sudariusios paskolos sutartį Nr. 12-00071, kurios vykdymas buvo užtikrintas maksimaliąja hipoteka. Notaras 2012 m. spalio 1 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kurį vykdydamas antstolis iki vykdomosios bylos Nr. 0033/15/01644 užbaigimo kreditorei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ iš UAB „Linveta“ išieškojo 196 908,36 Eur, likusios skolos dydis – 507 912,10 Eur.Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Linveta“ teismui pateikė 2016 m. birželio 20 d., Klaipėdos apygardos teismas šį prašymą priėmė 2016 m. birželio 21 d., o 2016 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Linveta“ iškėlė bankroto bylą.KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2016 m. liepos 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Z.B.V.“ visas kreditorės teises ir įsipareigojimus pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį Nr. 12-00071, perleidžiamų reikalavimų suma – 420 534,22 Eur. Sutarties 6.4 punkte numatyta, kad skolininkas neturi priešpriešinio reikalavimo į pradinę kreditorę šios sutarties sudarymo dieną, išskyrus 89 202,96 Eur pajinius įnašus.BUAB „Linava“ 2016 m. liepos 14 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 07/14 įsipareigojo perduoti jai nuosavybės teise priklausantį 89 174 Eur pajų, pervedant pajaus lėšas į UAB „Z.B.V.“ pajinę sąskaitą, esančią KU „Mėmelio taupomoji kasa“, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po sutarties pasirašymo. Pagal šios sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, jog atsiskaitymas už nurodyto dydžio pajinę įmoką bus aptartas atskiru rašytiniu susitarimu. Taip pat sutarties 3.1 punkteu UAB „Linveta“ patvirtino, jog jai nuosavybės teise priklausantis pajus nėra įkeistas ar areštuotas, yra visiškai apmokėtas, ir yra gautas KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos leidimas dėl pajaus perleidimo.BUAB „Linveta“ ir UAB „Z.B.V.“ 2016 m. liepos 15 d. sudarė susitarimą dėl reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos skolos grąžinimo, pagal kurio 1.3 punktą naujoji kreditorė patvirtino, jog skolininkė iš dalies įvykdė savo prievolę pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį. Pagal susitarimo 2.1 šalys patvirtino, kad skolininkei perleidus papildomą pajų naujosios kreditorės nuosavybėn, perleisto pajaus dydžiu sumažėjo įsiskolinimo dydis, kuris šios susitarimo pasirašymo dieną sudaro 331 360,22 Eur. Pagal sandorių sudarymo metu galiojusias Kredito unijų įstatymo nuostatas Kredito unijos nario mokamas pajinis įnašas yra į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri atlieka specialią funkciją – sudaro kredito unijos kapitalą. Sumokėdamas pajinį įnašą asmuo įgyja pajų, kuris, kaip vertybinis popierius, patvirtina asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale ir suteikia kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalys). Atsižvelgiant į Kredito unijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį, o Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių. Pagal Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 9 punktą kredito unijos narys turi teisę kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir aukščiau nustatytas bylos faktines aplinkybes, pripažintina, jog atskirajame skunde pagrįstai teigiama, jog UAB „Linveta“ pajinis įnašas nuosavybės teise priklauso KU „Mėmelio taupomoji kasa“, taip pat BUAB „Linveta“, sudarydama 2016 m. liepos 14 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Z.B.V.“, turėjo kredito unijos valdybos sutikimą dėl pajaus perleidimo. Sutiktina ir su apeliantės argumentu, jog pastarasis sandoris nebuvo neatlygintinas, kadangi pagal 2016 m. liepos 15 d. susitarimo dėl reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos skolos grąžinimo 1.2, 1.3 ir 2.1 punktai patvirtina, jog UAB „Z.B.V.“ taikė įskaitymą ir sumažino savo įgyto reikalavimo į BUAB „Linveta“ dydį perleisto pajaus dydžiu. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga yra pirmos instancijos teismo išskirta aplinkybė, jog visi trys minėti sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kada teismas jau buvo priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Linveta“ iškėlimo ir vyko šio pareiškimo nagrinėjimas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą. Pažymėtina, jog 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. liepos 15 d. sandoriais šalys faktiškai taikė įskaitymą, tai yra pirmenybė buvo suteikta naujajai kreditorei UAB „Z.B.V.“, turinčiai reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį, kai tuo pačiu metu UAB „Linveta“ turėjo ir kitų kreditorių, teisme buvo svarstomas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.Nors Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis ir įtvirtina bendrą taisyklę, jog draudžiama išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, tačiau kartu nustato ir jos išimtis, tai yra skolininkui pasitraukus iš kredito unijos narių, toks išieškojimas yra galimas. Pagal Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punktą kredito unijos narys turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 18 ir 48¹ straipsniuose nustatytos tvarkos. Ši turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu, o jai taikomas apribojimas yra sąlygotas kredito unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos teiktinos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis (KUĮ 47 straipsnio 3 dalis). Todėl kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuria netaikomi disponavimo teisės apribojimai, t.y. dalį, gaunamą iš pajinio įnašo vertės atskaičius negrąžintos paskolos ir palūkanų sumą. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi tikslių duomenų, ar BUAB „Linveta“ narystė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ yra pasibaigusi ar ne, taip pat byloje nėra pateikta 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartis, todėl nėra žinomos visos jos sąlygos, įsipareigojimų pagal ją užtikrinimo apimtis. Pateikti dokumentai patvirtina, jog suteiktos paskolos UAB „Linveta“ tinkamas įvykdymas buvo papildomai užtikrintas hipoteka, būtent pagal hipotekos sandorį buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas, pagal kurį antstolė pradėjo išieškojimą iš UAB „Linveta“ turto ir dalį šios skolos išieškojo. Be to, pagal 2016 m. liepos 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pati yra atlygintinai perleidusi savo reikalavimo teisę pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį UAB „Z.B.V.“, taigi nebėra BUAB „Linveta“ kreditorė, o naujoji kreditorė, UAB „Z.B.V.“, nėra kredito unija. Pažymėtina, jog bankroto byloje egzistuoja viešas interesas, nukreiptas į maksimalų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą. ĮBĮ aštuntasis skirsnis, reglamentuojantis įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarką bankroto proceso metu, nenumato jokių išimčių išieškojimui iš turtinių teisių ar pajų, atsižvelgiant į Kredito unijų įstatymo nuostatas. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog pajus yra unijos suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Hipoteka bei įkeitimas taip pat yra prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau pagal ĮBĮ 33 ir 34 straipsnių nuostatas, nors hipoteka ar įkeitimu užtikrintos prievolės kreditorius ir turi pirmumo teisę į savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto, bet, patenkinus šių kreditorių reikalavimus iš įkeisto turto, likęs lėšų likutis yra skiriamas kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir pajui, kaip prievolės užtikrinimo priemonei.Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog individualios įmonės savininko narystė kredito unijoje negali būti pripažįstama kliūtimi, nukreipiant išieškojimą į kredito unijos nario pajinį įnašą kredito unijoje. Išieškojimo nukreipimas į bankrutavusios individualios įmonės savininko pajinį įnašą kredito unijoje sąlygoja ir jo narystės kredito unijoje pasibaigimą. Tačiau, nukreipiant išieškojimą į pajinį įnašą kredito unijoje, taikytinos Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios kredito unijos nario disponavimo pajiniu įnašu teisės apribojimą kredito unijos jam suteiktos paskolos ir palūkanų dydžiu. Tik tiksliai nustačius įsiskolinimo (negrąžintos paskolos dalies ir palūkanų) sumą, galima būtų spręsti dėl to, į kokią kredito unijos nario pajaus dalį galima būtų nukreipti išieškojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2009). Taigi, priešingai, negu teigia apeliantė, nei įstatymas, nei teismų praktika nepaneigia galimybės nukreipti išieškojimą į bankrutuojančios įmonės pajinį įnašą kredito unijoje.Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta aplinkybė, jog UAB „Linveta“ su UAB „Z.B.V.“ 2016 m. liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 15 d. sudarytais sandoriais iš esmės faktiškai taikė įskaitymą ir savo turėto pajaus dydžiu sumažino turimą įsiskolinimą naujajai kreditorei, kuri nėra kredito unija, tai yra suteikė pirmenybę vienam iš savo kreditorių, kai teisme jau pateiktas pareiškimas ir sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Linveta“ iškėlimo.

Teismui neturint tikslių duomenų apie tikslų likusių paskolinių įsipareigojimų dydžio ir jiems taikytų įvykdymo užtikrinimo priemonių apimties santykį, apie galimą BUAB „Linveta“ narystės pasibaigimą kredito unijoje po reikalavimo teisės perleidimo bei pajaus perleidimo sutarčių sudarymo, pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bankroto administratorė nepagrindė savo prašymo dėl kreditorės KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimo patikslinimo ir minėtos kreditorės pakeitimo bankroto byloje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti bankroto administratorės prašymą patikslinti KU „Mėmelio taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo dydį ir pakeisti šią kreditorę UAB „Z.B.V.“. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.