- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1755-264/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- L. S., R. S., sodininkų bendrijai „Piliuona“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7105-1087/2019 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams L. S., R. S., sodininkų bendrijai „Piliuona“ dėl kelio servituto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., sodininkų bendrija ,,Saulėtekis“, Kauno marių regioninio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti kelio servitutą jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – servitutinis kelias), nustatytą 1991 m. liepos 23 d. Kauno rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-164/91 ir įregistruotą 1998 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutarties Nr. R-P52/98-0004 bei 2009 m. kovo 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2920 dėl kadastro duomenų patikslinimo pagrindu (1 t., e. b. l. 5–8). Nurodė, kad jam nėra aišku, kokiu tikslu nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) t. y. ar dėl atsakovų sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų, ar dėl atsakovės sodininkų bendrijos „Piliuona“ interesų ir koks yra šių atsakovų būtinumas naudotis ieškovo sklypu. Atsakovai ilgą laiką nesinaudoja servitutiniu keliu, nes iki savo žemės sklypo gali patekti per valstybei priklausantį laisvą žemės sklypą, tai nurodė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius savo 2018 m. liepos 4 d. rašte. Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos iki laisvos valstybinės žemės, kuri netrukdomai ribojasi su atsakovų žemės sklypu, yra kelias, todėl juo atsakovai gali netrukdomai patekti iki savo žemės sklypo. Kiti sodininkų bendrijos „Piliuona“ nariai niekada nesinaudojo minėtu servitutu.
Atsiliepimas
2. Atsakovai L. S. ir R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (e. b. l. 31–32). Teigė, jog atsakovai sodo namą adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2009 m. balandžio 3 d. Kelio servitutas viešpataujančiam atsakovų sklypui įregistruotas dar prieš įsigyjant atsakovams sodo namelį su sklypu iš buvusių savininkų. Nuo pat sodo įsigijimo dienos atsakovai į savo sklypą patenka per vienintelį įmanomą servitutinį kelią, jokio kito kelio patekti į sklypą nėra. Tarp (duomenys neskelbtini) pabaigos ir atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kuris patenka į Kauno Marių regioninio parką, be to, atsakovų sklypas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra ant aukšto skardžio, todėl net nėra fizinių galimybių į jį patekti ieškovo siūlomu būdu.
3. Atsakovė sodininkų bendrija „Piliuona“ savo atsiliepime su ieškiniu nesutiko (1 t., e. b. l. 68–70). Nurodė, kad atsakovai L. ir R. S. į savo sklypą gali privažiuoti tik per vienintelį kelią, t. y. per ieškovo sklypą einantį servitutinį kelią ir jokiais kitais ieškovo nurodytais keliais prie atsakovų sklypo privažiuoti neįmanoma, kadangi sklypą supa griova, statūs šlaitai, dalis atsakovų sklypo patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją, kuriai taikomi specialūs paveldosaugos reikalavimai.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., e. b. l. 45–49). Nurodė, kad prie atsakovų L. ir R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galima patekti tik servitutiniu keliu, kadangi sklypas iš kitos pusės ribojasi su sodininkų bendrijos „Piliuona“ bendro naudojimo teritorija, iš rytinės pusės – su valstybine žeme, o kitose pusėse stovi kaimynų namai. Per minėtas žemės teritorijas sukurti pravažiavimą iki atsakovų žemės sklypo neįmanoma dėl topografinių savybių (auga medžiai, yra šlaitas, taip pat nustatyta saugoma teritorija – Piliuonos botaninis-zoologinis draustinis).
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Kauno marių regioninio parko direkcija, atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti (1 t., e. b. l. 171–172). Nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas ir servitutinis kelias nepatenka į Kauno marių regioninį parką, dalis sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra Kauno marių regioninio parko Piliuonos botaniniame-zoologiniame draustinyje, kaip ir visa likusi Kauno marių pakrantė. Kauno marių regioninis parkas turi Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos statusą. Direkcijos žiniomis, ties ginčo sklypais kelio, einančio Kauno marių regioninio parko pakrante, niekada nėra buvę ir direkcija jokių pritarimų kelio įrengimui nėra davusi, nes kelio įrengimas prieštarautų draustinio tikslams ir Kauno marių regioninio parko specialiųjų planų nuostatoms. Paaiškino, kad ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) baigiasi dar iki saugomos teritorijos ribos, todėl nustatytas kelio servitutas yra teisingas ir nepažeidžiantis saugomos teritorijos ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl kelio servituto panaikinimo atmetė.
7. Teismas vertino, jog ieškovo siūlomas variantas, kaip atsakovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, t.y. atsiradus (duomenys neskelbtini), atsakovai gali pateikti į jiems priklausantį žemės sklypą nusileidę (duomenys neskelbtini), pasukus į (duomenys neskelbtini), kuri susijungia su (duomenys neskelbtini), tuomet keliolika metrų pavažiuoti valstybine žeme, nėra tinkamas ir įgyvendinamas šiuo metu, nes (duomenys neskelbtini) baigiasi dar iki atsakovams L. ir R. S. priklausančio sklypo. Be to, iš Kauno marių pusės atsakovų L. ir R. S. sklypą supa griova, auga medžiai.
8. Teismas nustatė, kad dalis atsakovams L. ir R. S. priklausančio sklypo bei (duomenys neskelbtini) patenka į Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 829 (toliau – nutarimas). Šio nutarimo Nr. 829 papunkčiu 2.7. nustatytas Piliuonos botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Nemuno slėnio žemutinės terasos teritoriją, kurioje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkių, ir retas paukščių rūšis. Atsižvelgus į tai, ieškovo atstovo argumentus, kad Kauno marių regioninio parko direkcijos pozicija dėl kelio įrengimo negalimumo prieštaringa, nes (duomenys neskelbtini) taip pat yra kelias, patenkanti į apsaugos zoną, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
9. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad servitutinio kelio būtinumas yra išnykęs ir atsakovai L. ir R. S. turi realią galimybę patekti į savo sklypą per (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2019 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. T. ieškinį dėl servituto panaikinimo tenkinti, bei iš atsakovų priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar per valstybinės žemės sklypą skiriantį (duomenys neskelbtini) kelio pabaigą ir atsakovų žemės sklypą galima faktiškai patekti prie atsakovo žemės sklypo.
10.2. Teismas netyrė ir nesiaiškino ar medžiai, kurie supa atsakovų sklypą yra kertami (pvz. vaismedžiai) ar tai nėra tiesiog krūmynai, taip pat nesiaiškino ar atsakovų žemės sklypas baigiasi viršuje griovos ar apačioje, nors į tai posėdžio metu dėmesį atkreipė ieškovo atstovas. Teismas nesiaiškino koks yra griovos aukštis ir ar tai kliudytų atsakovams patekti prie savo žemės sklypo, nors žinojo, kad atsakovai norėdami patekti prie savo sklypo ir dabar turi įveikti ypatingai statų šlaitą (duomenys neskelbtini), o tai patvirtino patys atsakovai. Teismo minima griova yra mažesniais šlaitais ir mažesnio statumo nei dabartinė (duomenys neskelbtini), į šią aplinkybę dėmesį atkreipė ir ieškovas, tačiau teismas detaliai šių aplinkybių nenagrinėjo.
10.3. Teismas sprendime nepagrindė to, kad nėra atsiradusi reali galimybė patekti prie viešpataujančio daikto - atsakovų žemės sklypo. Teismas nemotyvavo, kodėl minėtos aplinkybės (griova, medžiai) kliudytų patekti prie atsakovų žemės sklypo.
10.4. Teismas vadovavosi tik atsakovų ir liudytojo E. R. parodymais, nors nei vienas iš šių asmenų nėra specialistas ar ekspertas, galintis vertinti vietovės faktinę situaciją, sklypo ribas, šlaito statumą, grunto sudėtį, matomų augalų rūšis, taip pat tai, ar šios aplinkybės kliudo patekti prie atsakovų žemės sklypo.
10.5. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepašalino prieštaravimų tarp byloje nurodytų aplinkybių bei bylos šalių paaiškinimų, nesiūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų (pvz. prašyti ekspertizės ir pan.), siekiant paneigti esamą galimybę patekti prie sklypo kitu keliu, todėl esamus nepaneigtus įrodymus turėjo vertinti kaip pakankamus ieškinio reikalavimui pagrįsti.
10.6. Esant abejonėms ar valstybinės žemės sklypas gali būti naudojamas kaip kelias dėl to, kad jis patenka į regioninio parko teritoriją, teismas turėjo tai ištirti ir sprendimą motyvuoti nurodydamas konkrečias teisės normas draudžiančias naudoti tą žemės sklypo dalį kaip kelią.
10.7. Teismas neįvertino to, kad ir dabar atsakovai norėdami patekti į savo žemės sklypą turi pervažiuoti valstybinį žemės sklypą, kuriame nėra įregistruotas joks kelias.
10.8. Byloje nebuvo įrodyta, kad: a) nėra galimybės patekti prie atsakovų sklypo ieškovo nurodytu būdu; b) patekimui realiai trukdytų susiformavęs kraštovaizdis; c) patekimą draudžia teisės aktai.
Atsiliepimas
11. Atsakovai L. S. ir R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti apeliantui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantas visiškai nebendravęs su atsakovais ginčo klausimu, kreipėsi į teismą dėl servituto panaikinimo priverstinai teismo sprendimu ir tik ieškinyje atskleidė tokį savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Apeliantas bet kokiomis priemonėmis, nediskutuodamas su atsakovais, siekia išskirtinai sau palankaus sprendimo. Apeliantas nemėgino siekti bendro susitarimo, nesiekė kompromiso, o iš karto kreipėsi su atitinkamais reikalavimais į teismą. Toks apelianto elgesys vertinamas kaip sąžiningumo principo pažeidimas.
11.2. Apeliantas teigdamas, kad faktinės aplinkybės atsakovų atžvilgiu pasikeitė, nesąžiningai bandė suklaidinti teismą.
11.3. Apelianto siūlomas patekimo būdas iki atsakovų sklypo ribos per sodininkų bendrijos sklypo „Piliuona“ kelią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei „laisvą valstybinį žemės sklypą“ yra negalimas, nes apelianto nurodomas „laisvas valstybinis žemės sklypas“ yra saugomoje teritorijoje - Kauno marių regioninio parko Piliuonos botaniniame zoologiniame draustinyje.
11.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma galimybė patekti į atsakovų sklypą per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi kaip matyti iš pateikiamo žemėlapio, (duomenys neskelbtini) neveda iki atsakovų sklypo ribos.
11.5. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes apeliacinis skundas yra reiškiamas visiškai neatsižvelgiant į tai, jog faktinės aplinkybės, kuomet servitutas buvo nustatomas, iki šios dienos visiškai nepasikeitė atsakovų atžvilgiu.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7105-1087/2019, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
13.1. Apelianto žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad atsakovai praranda galimybę naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu.
13.2. Apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir privalėjo nurodydamas konkrečias faktines aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad atsakovams nustatytas servitutas nėra reikalingas ir jie gali laisvai be jokių kliūčių prie savo sklypo privažiuoti (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad yra galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto.
13.3. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1dalis, 263 straipsnio 1dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3dalys).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl nustatyto servituto pasibaigimo išnykus jo būtinumui.
16. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumą, vadovavosi tik atsakovų bei liudytojo E. R. paaiškinimais, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė servituto panaikinimo būtinumo ir esant realiai galimybei naudotis atsakovų sklypu kitu būdu, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį
17. Servitutas, be kitų pagrindų, baigiasi, išnykus servituto būtinumui (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010;).
18. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 išaiškinta, kad bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, jog esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo (CPK 12 ir 178 straipsniai) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019).
19. Ieškovas pareikštu ieškiniu reikalavo panaikinti jo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui), nustatytą servitutą, suteikiantį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (atsakovams) R. S. ir L. S. teisę naudotis keliu 41 kv. m., nurodydamas, kad atsiradus (duomenys neskelbtini), atsakovai gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą nusileidę (duomenys neskelbtini), pasukus į (duomenys neskelbtini), kuri susijungia su (duomenys neskelbtini), tuomet keliolika metrų pavažiuoti valstybine žeme.
20. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad be nustatyto kelio servituto, atsakovai neturi galimybės patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ieškovo siūlomu būdu, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė servitutinio kelio būtinumo išnykimo aplinkybių. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka.
21. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto panaikinimo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
22. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).
23. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės (t.y. atsiradus (duomenys neskelbtini), atsakovai gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą nusileidę (duomenys neskelbtini), pasukus į (duomenys neskelbtini), kuri susijungia su (duomenys neskelbtini), tuomet keliolika metrų pavažiuoti valstybine žeme) yra esminis pasikeitimas.
24. Teisėjų kolegija visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovo siūlomas variantas nėra tinkamas ir įgyvendinamas, nes byloje esantys duomenys (planas, fotonuotraukos) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) baigiasi dar iki atsakovams L. ir R. S. priklausančio sklypo (1 t., e. b. l. 24), kad iš Kauno marių pusės atsakovų L. ir R. S. sklypą supa griova, auga medžiai (1 t., e. b. l. 58, 94–95). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje apklausto liudytojo E. R. paaiškinimais, kuris patvirtino, kad atsakovai L. ir R. S. prie savo sklypo privažiuoja iš (duomenys neskelbtini), kitos galimybės patekti į sklypą nėra.
25. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas netyrė ir nesiaiškino ar medžiai, kurie supa atsakovų sklypą yra kertami (pvz. vaismedžiai), ar atsakovų žemės sklypas baigiasi viršuje griovos ar apačioje, koks yra griovos aukštis, tačiau šie argumentai teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi ir nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovams L. ir R. S. priklausančio žemės sklypo dalis patenka į Kauno marių regioninį parką, (duomenys neskelbtini) pasibaigia ties valstybinės žemės sklypo riba, per kurį nėra kelio iki atsakovų sklypo ribos. Apelianto procesiniuose dokumentuose nurodomas „laisvas valstybinis žemės sklypas“ yra saugomoje teritorijoje – Kauno marių regioninio parko Piliuonos botaniniame zoologiniame draustinyje, kurio tikslas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 829 2.7. papunktyje, – išsaugoti Nemuno slėnio žemutinės terasos teritoriją, kurioje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkių, ir retas paukščių rūšis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens Kauno marių regioninio parko direkcijos išdėstytą poziciją dėl kelio įrengimo negalimumo ieškovo nurodytu būdu.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti atsakovui pateikti papildomus įrodymus (pvz. prašyti ekspertizės ir pan.), siekiant paneigti esamą galimybę patekti prie atsakovų sklypo kitu keliu. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokato, todėl savo nuožiūra pasirinko kokius teikti prašymus, įrodymus byloje. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde taip pat jokio prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo, ekspertizės skyrimo nepateikė.
27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų nepasisakoma, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliančių argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).
Dėl apelianto piktnaudžiavimo procesu bei baudos skyrimo
29. Atsakovų L. S. ir R. S. atsiliepime į apeliacinį skunde prašoma apeliantui paskirti 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, kurios 50 procentų turėtų būti skirta atsakovų naudai. Atsakovai argumentuojama tuo, kad apelianto nesąžiningas elgesys pasireiškia tuo, jog apeliacinis skundas yra reiškiamas visiškai neatsižvelgiant į tai, jog faktinės aplinkybės, kuomet servitutas buvo nustatomas, iki šios dienos visiškai nepasikeitė atsakovų atžvilgiu. Nors būtent faktinių aplinkybių pasikeitimo įrodymas turėtų būti esminė ieškinio dalis. Be to, kaip minėta pirmos instancijos metu, ieškovas kreipėsi į teismą visiškai nediskutavęs ir nesitaręs su atsakovais, nors ikiteisminį servituto panaikinimo arba nustatymo procesą numato galiojantys teisės aktai. Visa ši aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu siekia ne konkretaus sprendimo, bet kažkokių kitų, su servituto panaikinimu visiškai nesusijusių tikslų. kurios 50 procentų turėtų būti skirta atsakovų naudai.
30. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Atsakovų nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdaus apelianto V. T. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymai, todėl prašymas apeliantui skirti baudą netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovai L. S. ir R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš ieškovo priteisti jų turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos atsakovei L. S., kuri 500 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokėjo advokatui (e.b.l. 65-66).
32. Apeliacinėje instancijoje valstybė patyrė 10,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Netenkinus apeliacinio skundo, valstybei iš ieškovo priteisiamos 10, 92 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. T. 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei L. S..
Priteisti iš apelianto V. T. valstybei 10, 92 Eur (dešimt eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas (jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.